Verslas

2021.10.20 19:20

Tūkstančiams dėl mokamo testavimo gali tekti paploninti pinigines: „Maxima“ iš savo kišenės mokės tik gruodį, kiti darbdaviai dar neapsisprendė

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.10.20 19:20

Seimui pritarus, kad neskiepytiems ir COVID-19 nepersirgusiems tam tikrų profesijų atstovams privalomas testavimas nebebus kompensuojamas valstybės lėšomis, „Maxima“ žada vieną mėnesį testuoti darbuotojus bendrovės lėšomis. Tai įmonei atsieis 100 tūkst. eurų. Kiti didžiausi šalies darbdaviai dar svarsto, kokį sprendimą priimti. 

Didžiausias šalies darbdavys „Maxima“, kur dirba per 12 tūkst. darbuotojų, sako jau priėmęs sprendimą dėl privalomo darbuotojų testavimo. Vieną mėnesį testų kainą dengs „Maxima“, o toliau už testus gali tekti susimokėti patiems darbuotojams.

„Nuo gruodžio 1 dienos, kai valstybė daugiau nebekompensuos privalomų testų, nusprendėme vieną mėnesį padaryti pereinamąjį – dar labiau skatinsime likusius darbuotojus skiepytis, tačiau padengsime ir testavimosi išlaidas. Preliminariais skaičiavimais, tai mūsų tinklui kainuos apie 100 tūkst. eurų“, – LRT.lt komentuoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Jos teigimu, šiuo metu iš 12 500 įmonės darbuotojų imunitetą turi 84 proc., vadinasi, periodiškai testuotis tenka apie 2 tūkst. parduotuvės darbuotojų.

Kiti sprendimo dar nepriėmę

Prekybos tinklo „Iki“, kuriame dirba per 5 700 darbuotojų, atstovė Vaida Budrienė sako, kad imunizacija siekia 90 proc., todėl tikimasi, kad iki gruodžio 1 d. likusieji pasiskiepys.

„Tikimės, kad mūsų darbuotojai, priėmus šį teisės aktą, dar kartą įvertins ir persvarstys savo pasirinkimus. Intensyviai vykdome švietėjišką vidinę komunikaciją apie vakcinaciją, samdome medikus, kurie objektyviai pasakoja apie vakcinas, atsako į įvairiausius klausimus, taip pat bendradarbiaujame su savivaldybėmis, jų skiepobusai atvyksta į mūsų stovėjimo aikšteles, kad galėtų patogiai pasiskiepyti tiek „Iki“ klientai, tiek darbuotojai“, – aiškina V. Budrienė.

Sprendimas, ar įmonė kompensuos testų kainą tiems darbuotojams, kurie nebus pasiskiepiję, dar nepriimtas.

Sprendimo sako dar nepriėmęs ir prekybos tinklas „Norfa“, kur dirba per 3 300 darbuotojų, o imunizacijos lygis siekia 80–89 proc.

„Valdžia sprendimą priėmė ką tik, prezidentas įstatymo dar nepasirašė. „Norfa“ juo labiau dar nepriėmė sprendimų“, – aiškina „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė pažymi, kad parduotuvėje periodiškai testuojasi apie 700 darbuotojų iš 3 200, tačiau sprendimas dėl testavimo kompensavimo dar nepriimtas. „Tai bus padaryta pačiomis artimiausiomis dienomis. Jis bus aktualus apie 700 mūsų darbuotojų“, – sako ji.

Valdžia sprendimą priėmė ką tik, prezidentas įstatymo dar nepasirašė. „Norfa“ juo labiau dar nepriėmė sprendimų.

D. Ryliškis

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė LRT.lt komentuoja, kad sprendimas dėl testavimo įmonės lėšomis taip pat dar nepriimtas. „Sprendimą planuojame priimti artimiausiu metu. Daugiau nei 2500 darbuotojų turinčioje organizacijoje šiuo metu 80–89 proc. įmonės darbuotojų yra pasiskiepiję, kiti reguliariai testuojasi arba planuoja pasiskiepyti artimiausiu metu“, – sako ji.

Logistikos bendrovėje „Girteka logistics“, kur dirba 1 447 darbuotojai, vakcinuotų asmenų skaičius siekia 80–89 proc. Dukterinėje jos bendrovėje „ME transportas“ dirba 1 841 darbuotojas, tačiau čia, Statistikos departamento duomenimis, vakcinuotų vos 10–19 proc. Tiesa, tokie skaičiai gali būti klaidingi, nes Statistikos departamento duomenys nerodo, koks vakcinacijos statusas yra įmonėje dirbančių užsieniečių, todėl realus vakcinuotų darbuotojų skaičius gali būti didesnis.

„Girteka logistics“ atstovas Simonas Bartkus LRT.lt pažymėjo, kad sprendimas dėl nevakcinuotų ir privalančių testuotis darbuotojų dar nepriimtas.

Profsąjungos: verslininkai privalo kompensuoti testų kainą

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis aiškina, kad įstatymo pataisos, numatančios darbuotojui pareigą testuotis už savas lėšas yra socialiai neteisingos. R. Garuolio teigimu, testų kainą privalo padengti darbdavys.

„Darbuotojai sukuria pridėtinę vertę darbdaviui, o darbdavys privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas, taip pat ir sveikatos apsaugos finansavimą, todėl išlaidas už testus turėtų padengti darbdaviai“, – įsitikinęs profsąjungos atstovas.

Jis mano, kad dalis darbuotojų dėl sugriežtintos tvarkos dar iki gruodžio 1 d. pasiskiepys, tačiau dalis tiesiog išeis iš darbo.

„Yra įvairių situacijų. Dalis darbuotojų jau pasiskiepijo. Yra dalis, kuri nepasiskiepijo, bet tikėtina, kad nenorėdami prarasti darbo tai padarys. Kiti tiesiog išeis iš darbo. (...) Dėl to labiausiai nukentės žemos kvalifikacijos darbuotojai, kurie gauna mažesnes pajamas. Tikėtina, kad darbdaviams gali neapsimokėti kompensuoti testų kainos, todėl tokius darbuotojus tiesiog atleis. Bus toks chaosas ir tai tikrai nepagerins padėties. Įmonės neteks darbuotojų, o valstybei reikės mokėti bedarbio išmokas“, – sako R. Garuolis.

Jo teigimu, antradienį profsąjunga „Solidarumas“ kreipėsi į prezidentą prašydama vetuoti Seimo priimtą įstatymo pataisą.

Verslo atstovas: darbdaviai spręs individualiai

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis įsitikinęs, kad privalomas testavimas tam tikrų profesijų atstovams nebe iš mokesčių mokėtojų kišenės yra teigiamas dalykas.

„Tai yra sąžininga mokesčių mokėtojų, kurie yra pasiskiepiję, atžvilgiu. Nereikia pamiršti, kad valstybė suteikia nemokamą galimybę apsisaugoti nuo viruso skiepijantis. Jeigu yra vienetai, kurie nenori to daryti, tai reikia suprasti, kad yra kaina, kurią jie turi susimokėti patys už tą sunkiai paaiškinamą sprendimą“, – aiškina verslo atstovas.

Be to, anot R. Romanovskio, dalį žmonių turėtų paskatinti skiepytis tai, kad tai padaryti „dabar yra labai patogu, nieko nekainuoja, iš darbo išleidžia“.

Paklaustas, ar darbdaviai ketina kompensuoti testų kainą darbuotojams, verslo atstovas pažymėjo, kad kiekvienas darbdavys spręs individualiai.

„Darbdavys tarsis su darbuotoju. Jeigu jis matys, kad darbuotojas yra vertingas, ir sutiks priimti jo argumentus, kodėl jis nesiskiepija, tuomet darbdavys galbūt apmokės. Mes manome, kad privalomas testavimas turėtų būti skirstomas atsižvelgiant ne į profesijas, bet ar veikla yra kontaktinė. Nes dabar yra arbitražas. Vienoje veikloje turime griežtą reguliavimą, bet gali pereiti į kitą veiklą ir testuotis nereikės. Taip neturėtų būti. (...) Net jei žmogus norėtų užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, turėtų būti taip, kad jis turėtų būti pasiskiepijęs arba persirgęs COVID-19“, – aiškina R. Romanovskis.

Už vieno darbuotojo testavimą per metus – beveik 500 eurų

Šiuo metu privalomas profilaktinis testavimas tam tikrų profesijų (sąrašą galite rasti čia), imuniteto nuo COVID-19 neturintiems darbuotojams atliekamas kas 7–10 dienų greitaisiais antigeno testais.

Iki šiol tokių testų išlaidas padengdavo valstybė, tačiau jau nuo gruodžio 1 d., jei prezidentas pasirašys įstatymą, už testus turės susimokėti patys darbuotojai arba, jei sutiks, tai galės padaryti darbdavys.

Parengtame projekte numatomos dvi išimtys, kai sveikatos patikrinimai ir toliau bus finansuojami valstybės lėšomis. Projekte numatoma, kad testai bus finansuojami iš biudžeto, kai bus neužtikrintas vakcinų prieinamumas arba kai darbuotojas negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skaičiuoja, kad, jei valstybė ir toliau kompensuotų testų kainą, per metus greitiesiems antigeno testams atlikti (jei nepasiskiepijusių darbuotojų skaičius išliktų toks pats) reikėtų apie 19 mln. eurų.

Šiuo metu antigeno testai privačiose klinikose kainuoja 20–30 eurų, tad darbuotojui ar darbdaviui papildomai iš savo kišenės per mėnesį už 3 testus tektų atseikėti 60–90 eurų.

Tiesa, SAM skaičiuoja, kad vieno greitojo antigeno testo kaina valstybei siekia 11,22 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas) arba 13,07 euro (kai atlieka sveikatos priežiūros specialistas ir jam padedantis asmuo). Taigi, tikrindamasis bent tris kartus per mėnesį (kas 10 dienų) darbuotojas išleistų nuo 33,66 iki 39,21 euro, o per metus – nuo 403,92 iki 479,53 euro.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt