Verslas

2021.10.20 10:16

Čmilytė-Nielsen: sprendimai dėl energijos kainų teisingi, o kritika yra tiesiog kritika

Lukas Juozapaitis, ELTA2021.10.20 10:16

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad valdančiųjų planai sustabdyti elektros ir dujų kainų augimą vartotojams, jas išdėstant per kelerius metus, yra tinkami ir padės gyventojams pernelyg finansiškai nenukentėti šildymo sezono metu. Parlamento vadovė opozicijos priekaištus Seime svarstomoms pataisoms vadina tiesiog opozicine kritika.

„Imamasi labai konkrečių priemonių, kad būtų sušvelnintas tas šokas, kuris yra dėl drastiško kilimo, o tas kilimas yra globalių tendencijų atspindys. Manau, kad tai yra teisingas sprendimas, siekiant sušvelninti tą smūgį ir išdėstyti per kelerius metus. Viską apmokės tas pats vartotojas, bet tiesiog patogesniu ir mažiau sunkumų sukeliančiu keliu“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisos sulaukė opozicijos atstovų kritikos dėl esą pavėluotų ir netinkamų sprendimų. Opozicinių parlamento frakcijų nariai pabrėžė, kad atitinkamus veiksmus reikėjo daryti vasarą, kadangi jau tada buvo galima numatyti, kad metų pabaigoje energijos išteklių kainos ženkliai augs. Be to, pažymi opozicija, siūlymas išdėstyti energijos kainų kilimą nėra tvarus sprendimas, jei energijos kainos ir toliau kils.

V. Čmilytė-Nielsen šių argumentų nėra linkusi vertinti rimtai.

„Kritika jam yra tiesiog opozicinė kritika, nevertinu jos labai rimtai“, – pažymėjo parlamento vadovė.

Antradienį parlamentarai po svarstymo palaikė skubos tvarka Vyriausybės inicijuotas pataisas, numatančias sušvelninti kylančių elektros ir dujų kainas vartotojams.

Už Elektros energetikos ir Gamtinių dujų įstatymų pataisas balsavo 66 Seimo nariai, susilaikė 50, o prieš nebalsavo niekas. Parlamentui liko tik priimti įstatymų pakeitimus.

Seimui priėmus Elektros energetikos įstatymo pataisas, VERT galės sustabdyti elektros kainų augimą vartotojams ties 20 proc., taip išvengiant 51 proc. kainų šuolio. Susidariusį skirtumą gyventojai turėtų apmokėti iki 2027 metų pabaigos.

Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais siūloma leisti nebekelti gamtinių dujų kainų vartotojams šildymui daugiau nei 30 proc., o turintiems virykles – 20 proc. Prognozuojama, kad nešvelninant dujų kainų kilimo, ji augtų 83 proc. šildymui ir 51 proc. viryklėms.

Čmilytė-Nielsen: komplimentai naujajam biudžetui yra pagrįsti

V. Čmilytė-Nielsen sutinka su premjere Ingrida Šimonyte ir sako, kad ateinančių metų valstybės biudžetas sukurs daug galimybių bei padės užtikrinti gerus pagrindus ateičiai. Jos nuomone, biudžete suplanuotas minimalios mėnesinės algos (MMA) kėlimas yra pernelyg spartus, tačiau ne toks svarbus kaip sprendimas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD).

Pasak parlamento vadovės, biudžete numatyta reikšmingai kelti švietimo, kultūros, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, didesnes lėšas skirti žaliajam kursui ir savivaldybėms, todėl palankus kitų metų biudžeto vertinimas jos nestebina.

„Natūralu, kad šiam biudžetui yra daug komplimentų, jie yra pagrįsti“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Nuo sausio 1 d. planuojamą MMA kėlimą Seimo pirmininkė vadina drastišku ir per daug sparčiu, tačiau jai bei jos vadovaujamam Liberalų sąjūdžiui kur kas svarbesnis žingsnis yra didinti NPD mažiausiai uždirbantiems asmenims.

„Toks drastiškas minimalios algos didėjimas, taip, jis kelia tam tikrų nuogąstavimų ir galbūt jis yra pernelyg spartus, bet sprendimas jau priimtas. Akcentuočiau tai, kad taip pat didėja NPD, pakankamai ženkliai, ir mums, liberalams, tas sprendimas yra šiuo atveju svarbesnis“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Nuo kitų metų pradžios MMA turėtų kilti iki 730 eurų ir siekti 518 eurų „į rankas“. NPD numatoma didinti iki 460 eurų, tačiau tik tiems gyventojams, kurių mėnesinės pajamos neviršija vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Uždirbantiems daugiau NPD nesikeistų. NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims kiltų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad NPD didinimo naudą pajustų absoliuti dauguma Lietuvos dirbančiųjų, kadangi iki vieno VDU gauna 73 proc. Lietuvos darbuotojų.

Antradienį Seime pateikto kitų metų valstybės biudžeto deficitas sieks 3,1 proc. šalies BVP. 2022 metais į biudžetą Finansų ministerija planuoja surinkti 13,8 mlrd., o išleisti – 16,48 mlrd. eurų. Neįskaitant Europos Sąjungos lėšų, biudžeto pajamos sieks 11 mlrd. eurų, o išlaidos sudarys per 13 mlrd. eurų.

7,8 mlrd. eurų ketinama skirti socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui planuojama išleisti atitinkamai 3,3 mlrd. ir 2,8 mlrd. eurų.

Ministerija biudžete išskiria keturias pagrindines kryptis: saugumą, galimybes, žmonių pajamas ir skurdo rizikos mažinimą.

Saugumui planuojama skirti 556,6 mln. eurų. Iš šių lėšų 128 mln. eurų bus didinamas finansavimas krašto apsaugai, 304 mln. eurų sudarys asignavimai pandemijos padariniams šalinti. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statyboms suplanuota suma – 102,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui Finansų ministerija planuoja skirti 759,5 mln. eurų, iš kurių 434,3 mln. bus skiriama pensijoms. Anot ministrės, vidutinė pensija ateinančiais metais turėtų augti iki 465 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – iki 489 eurų.

Išlaidos, skirtos skatinti gyventojus labiau įsitraukti į darbo rinką, biudžete sudarys 502 mln. eurų. 229 mln. eurų numatyta skirti švietimui, iš kurių 129 mln. eurų planuojama skirti mokytojų, vadovų ir kitų pedagoginių darbuotojų atlyginimams kelti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt