Verslas

2021.10.19 10:53

Seime pristatytas kitų metų biudžetas: kritikos sulaukė tvarumo ir jaunų šeimų skurdo mažinimo klausimai

atnaujinta 16.48
Gabrielė Sagaitytė, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.10.19 10:53

Antradienį Seime pristatomas 2022 m. šalies biudžeto projektas. Seimo nariams išreiškus abejonę dėl biudžeto tvarumo, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtino, kad prognozės dėl kitų metų biudžeto yra pačios atsargiausios.

Seimas po pateikimo pritarė 2022 m. šalies biudžeto projektui, nutarta, kad pirmasis svarstymas vyks lapkričio 25 dieną, antrasis – gruodžio 9 d.

Biudžete suplanuotas viešojo sektoriaus ir mažiausiai uždirbančiųjų atlyginimų augimas, pensijų didėjimas, naujų mokesčių įvesti nenumatyta.

Biudžetas parengtas remiantis rugsėjo viduryje paskelbtu ekonominės raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2022 m. BVP augs 4 proc., vidutinės metinės infliacijos tempas sulėtės iki 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 8 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,7 proc.

G. Skaistės teigimu, rengiant projektą buvo išskirtos esminės pokyčių kryptys: šalies saugumas, galimybės (Europos Sąjungos (ES) investicijų nukreipimas į strategines sritis), žmonių pajamų didinimas ir skurdo rizikos mažinimas.

„Valstybės biudžeto pajamos ateinančiais metais bus 13,8 mlrd. eurų, išlaidos – 16,48 mlrd. eurų“, – Seime teigė ministrė.

LRT.lt primena, kad bendrą valdžios sektoriaus biudžetą (viešuosius finansus) sudaro 4 biudžetai. Tai Valstybės biudžetas, Valstybino socialinio draudimo fondas („Sodros“ biudžetas), Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) ir savivaldybių biudžetai (iš tiesų tai 60 atskirų, savarankiškų biudžetų, kuriuos tvirtina savivaldybių tarybos).

Neslepia nerimo

Vis dėlto Seimo narys Algirdas Butkevičius teigė abejojantis dėl biudžeto tvarumo ateinančiais metais.

„Šiais metais, reikia pripažinti, per 8 mėnesius mažmeninė prekyba augo 20 proc., lyginant su priešpandeminiu laikotarpius. Tai, manau, yra rekordiniai augimai. Eksportas ir toliau auga, kas yra labai gerai, darbo užmokestis augo virš 10 proc.

Manau, kad mažmeninė prekyba, darbo užmokestis [kitais metais – LRT.lt] taip sparčiai nedidės. Ir turime įvertinti tai, kad transporto sektoriuje matome problemas, jūrų uoste irgi matysime problemas. Mano manymu, fiskalinio deficito augimas gali būti didesnis“, – sakė A. Butkevičius.

Reaguodama į abejones dėl biudžeto tvarumo, G. Skaistė tvirtino, kad prognozės dėl kitų metų biudžeto yra pačios atsargiausios.

„Turint vertinimus, ne tik Finansų ministerijos prognozių, bet ir kitų institucijų, kurios atlieka prognozes, t.y. Lietuvos bankas, Tarptautinis valiutos fondas, tai Finansų ministerijos prognozės dėl kitų metų augimo yra pačios atsargiausios.

Geros prielaidos yra kelios, viena iš jų – viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas, minimalios mėnesinės algos (MMA) augimas daro įtaką darbo užmokesčio augimui kitiems metams. Prognozuojama, kad kitais metais darbo užmokestis augs apie 8 proc.“, – komentavo finansų ministrė.

Seimo narys Lukas Savickas taip pat teigė, kad ne vienas aspektas kitų metų biudžeto įstatymo projekte kelia nerimą.

„Viena vertus, tokios ministerijos, kurios turėtų vykdyti strateginius ekonomikos transformacijos uždavinius, patiria reikšmingus ir ženklius finansavimo sumažėjimus. Ekonomikos ministerijos biudžetas beveik per pusę, Energetikos ministerijos – daugiau negu per pusę mažėja. Tuo pačiu jūsų biudžete yra nauja eilutė, jūsų valdomoje srityje numatoma suformuoti naują, mano akimis, milijardo vertės „katės maiše“ eilutę, kuri kalbėtų apie nepaskirstytus, nesuformuotus projektus“, – atkreipė dėmesį L. Savickas.

Iškėlė klausimą dėl dėmesio šeimoms

Seimo narė Rima Baškienė dėkojo už dėmesį pensininkams ir neįgaliesiems, tačiau, lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, jos manymu, Lietuvai dar yra kur pasitempti.

„Ar galvojant apie švietimo, aplinkosaugos sričių ženklų didėjimą, nebuvo galima dar ženkliau didinti [finansavimo – LRT.lt] socialinei sričiai, nes, panašu, kad susidaro įspūdis dėl vaikų, jaunų šeimų galimo skurdo. Ar šis biudžetas yra tolygiai sprendžiantis skurdo problemą?“ – klausė R. Baškienė.

Atsakydama į klausimą, G. Skaistė sakė, kad Vyriausybė išskyrė keturias visuomenės grupės, patiriančias didžiausią skurdą, ir joms buvo skirtas didžiausias dėmesys.

Lietuvos regionų frakcijos atstovė Rita Tamašunienė posėdžio metu klausdama finansų ministrės kalbėjo, kad vis pasigirsta nerimo signalų iš regionuose esančių mažų bei labai mažų įmonių.

„Kur įdarbinami žmonės, kur našumą padidinti yra sudėtinga, pajamų tos įmonės turi tiek, kiek turi. Ar planuojamos kokios amortizuojančios priemonės ir kaip jūs ketinate įvertinti šį verslo segmentą, kuris svarbus dėl mokesčių mokėjimo, bet dar svarbesnis dėl darbo vietų regionuose, kaimiškose vietovėse užtikrinimo?“ – ministrės klausė parlamentarė.

Finansų ministrė G. Skaistė atsakydama į tokį klausimą sakė, kad priimant sprendimą dėl minimalios mėnesinės algos buvo atliktas vertinimas, kurio metu įvertintos tendencijos, buvusios iki šiol, didinant minimalų atlygį tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse.

„Ženklaus sąryšio su darbo vietų mažėjimu nėra. Verslas prisitaiko. Galų gale, nustatant minimalų mėnesinį atlyginimą, yra remiantis santykiu su vidutiniu darbo užmokesčiu. Tai nėra iš galvos ištrauktas. Natūralu, kad jei auga visa ekonomika, turi augti ir minimalus darbo užmokestis, kitaip paskatos dirbti bus mažesnės ir žmonės, kurie dirba regionuose, gali apsispręsti ir nedirbti“, – teigė ministrė.

Socialdemokratė Rasa Burbergytė tikino, kad Vyriausybės planas kitais metais grąžinti beveik 1 mlrd. eurų, pasiskolintų vidaus rinkoje, padidins infliaciją, nes skatins vartojimą.

Įstatymo projektą palaiko

Valdančiosios Seimo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas sakė palaikantis įstatymo projektą.

„Džiaugiuosi, kad Finansų ministerija ieškojo ir surado būdą, kuris padėtų didinti pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms, bet kartu, kad tie, kurie uždirba daugiau nei vieną vidutinį atlyginimą, nenukentėtų“, – pažymėjo V. Mitalas.

Valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. BVP

Praėjusią savaitę ministrų kabinetas pritarė 2022 m. biudžetui.

Finansų ministerija planuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas kitais metais sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis (be ES investicijų) skirta socialinės apsaugos sričiai – 7 858 mln. eurų, papildomai 759,5 mln. eurų, lyginant su 2021 m.

Anot G. Skaistės, ženkliausi pokyčiai matomi savivaldybių pajamose. Artėjančiais metais numatomas savivaldybių biudžetų augimas – 514,5 mln. eurų (13,7 proc.). Savivaldybių pajamos iš mokesčių didėja 355,4 mln. eurų (15,7 proc.), valstybės biudžeto skiriamos dotacijos – 163,1 mln. eurų (10,9 proc.).

„Dėl tam tikro lankstomo, kuris šiandien yra vis dar taikomas, savivaldybės galės bendrai skolintis iki beveik 45 mln. eurų“, – Seime pridūrė G. Skaistė.

Seimo narys Edmundas Pupinis antrino, kad savivaldybių biudžetai kitais metais augs įspūdingai.

„Tikrai tas 0,5 mlrd. padarys tam tikrą indėlį ir gyvenimo koybės gerinimą savivaldybėse“, – tvirtino jis.

Tuo metu Valdemaras Valkiūnas atkreipė dėmesį, kad auga ne tik biudžetas, bet ir infliacija.

„Čia tikrai nėra labai didelio džaugsmo, kuo džiaugtis, tačiau ir pozicijai, ir opozicijai reikia susitelkti, kaip surinkti daugiau lėšų savivaldybėms“, – sakė jis.

Daliai darbuotojų – didesni atlyginimai

Vyriausybės patvirtintame valstybės biudžete numatoma kelti atlyginimus mažiausiai uždirbantiesiems, taip pat švietimo, kultūros, socialiniams darbuotojams, medikams, pareigūnams

2022 m. biudžete numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojų – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojų 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondo didinimui PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų

Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam skiriama 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažų koeficientų padidinimui biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė Seime kalbėjo, kad, didėjant baziniam dydžiui, A, B ir C lygmens darbuotojų atlyginimai kiltų nuo 107 iki 112 eurų, administracijų padalinių pavaduotojams – 109–116 eurų, o įstaigų vadovų, pavaduotojų – 205–210 eurų. Jos teigimu, pedagogų atlyginimai vidutiniškai kiltų 100 eurų.

„Mes privalome vertinti ekonomikos situaciją tokią, kokia ji yra šiandien, ir tiek savo biudžeto galimybes, ir tiek vertinti susitarimus, kuriuos atliekame nacionalinės kolektyvinės sutarties pagrindu“, – kalbėjo M. Navickienė.

Darbo partijos atstovas Vytautas Gapšys sakė, kad bazinio dydžio kėlimas nesprendžia viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų problemos, nes neatitinka rinkoje esančio atlyginimų pokyčio.

Reaguodama į tokią repliką socialinės apsaugos ir darbo ministrė atkreipė dėmesį, kad toks kėlimas yra didžiausias per dešimtmetį: „Atlyginimų kėlimas ir pasieks, ir paveiks didelę dalį, apie 200 tūkst. darbuotojų.“

Nuo 2022 m. pradžios siūloma didinti MMA iki 730 eurų ir maksimaliai taikytiną neapmokestinamojo pajamų dydį (NPD) – iki 460 eurų.

NPD didėtų 60 eurų (nuo 400 iki 460 eurų, keičiant taikymo formulę. Taip papildomą naudą gaus kurie iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) gaunantys gyventojai.

Neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims NPD didėtų atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų (šiuo metu NPD neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims siekia 645 eurus arba 600 eurų, priklausomai nuo neįgalumo/darbingumo lygio). Šie NPD pakeitimai kainuos 74,1 milijono eurų.

Nuo 2022 m. pradžios MMA didės 13,6 proc. ir sieks 730 eurų. Seime priėmus Finansų ministerijos siūlymą, NPD padidėtų 15 proc. Tai reikšmingai pakeistų MMA uždirbančiųjų pajamas „į rankas“, NPD didinant sparčiau, nei MMA – uždirbančiųjų minimalų atlyginimą pajamos „į rankas“ dėl MMA ir NPD didinimo augtų 65 eurais.

Didesnės išmokos senjorams ir neįgaliesiems

Pensijoms iš „Sodros“ ir Valstybės biudžeto kitąmet papildomai bus skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vidutinė socialinio draudimo pensija padidėtų 51 euru (nuo 414 iki 465 eurų), vidutinė socialinio draudimo pensija su būtinuoju stažu – 48 eurais (nuo 441 iki 489 eurų). Nuo 2022 m. pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gaus 32 eurų vienišo asmens išmoką.

R. Baškienė pritarė, kad spręsti mažų pensijų problemą yra būtina, o tam – didinti indeksavimą. Vis dėlto parlamentarė kėlė klausimą, kodėl didelio stažo neturintys gyventojai gautų tokią pačią bazinę pensiją, kaip ir sukaupę būtinąjį stažą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė akcentavo, kad vienoda bazinė pensija būtų skirta tiems asmenims, kurie sukaupė 15–30 metų stažą. Ministrės teigimu, tokių asmenų yra apie 75 tūkst., du trečdaliai jų yra moterys, dažnai auginusios vaikus ir prižiūrėjusių artimuosius. Toliau didėjant stažui pensija didėtų, paaiškino ji.

„Buvo svarstomi visi ir patys įvairiausi variantai, ir projektai, ir diskutavome labai daug su ekspertais, koks modelis galėtų geriausiai atliepti skurdo rizikos rodiklį, kuriame gyvena Lietuvos žmonės“, – kalbėjo M. Navickienė.

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

M. Navickienė tvirtino, kad vienišo asmens išmoką kitai metais turėtų gauti virš 400 tūkst. žmonių – visi vieniši neįgalieji ir vyresni negu 65 metų pensininkai.

Dalis tėvų kiek anksčiau sakė biudžete pasigendantys dėmesio vaiko pinigams.

Tačiau kitąmet vaiko pinigai augs 3,5 euro, nes didės bazinė socialinė išmoka, planuojama gerokai daugiau mokėti už įvaikintus vaikus.

Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame Išmokų vaikams pataisų projekte. Toliau jį svarstys parlamento komitetai.

Už pataisas po pateikimo procedūros balsavo 100 Seimo narių, prieš nebuvo nė vieno, 23 susilaikė.

M. Navickienė Seime teigė, kad į vaiko pinigų didinimą reikia žiūrėti labai atsakingai, nes, didinant vaiko pinigus, taip pat labai išlaikyti paskatas moterims grįžti į darbo rinką.

„Mes analizavome šiek tiek Lenkijos pavyzdį, kurvaiko pinigų auginimas apribojo arba padėjo priimti sprendimą negrįžti į darbo rinką apie 100 tūkst. moterų. Reikia, kad vaiko pinigai būtų paskata sprendžiant ekonomines problemas ar dengiant tam tikras išlaidas auginant vaikus, bet lygiai taip pat skatintų grįžti į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų.

Man atrodo, kad ir kitos pagalbos priemonės šeimai šiuo biudžetu yra nustatytos: atlyginimų didėjimas, NPD įtaka, taip pat nepamirškime, kad vaiko pinigai yra indeksuojami, jie yra pririšti prie bazinės socialinės išmokos dydžio ir ji didėja daugiau nei buvo nustayta įstatymuose – dvigubai“, – parlamentarams akcentavo M. Navickienė.

Lėšos krašto apsaugai ir COVID-19 padariniams

Krašo apsaugos finansavimas kitąmet didėtų 12,2 proc. arba 128 mln. eurų, ir iš viso sudarytų 1 mlrd. 176 mln. eurų (2,05 proc. BVP).

Kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti: vakcinoms įsigyti, vakcinavimo procesui užtikrinti, testavimui, medikų priedams už darbą su COVID-19 sergančiais pacientais ir kt.

Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų. Valstybės rezerve fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyti 102,8 mln. eurų, migrantų srautų valdymui – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga.

Investicijos į švietimą ir inovacijas

Taip pat biudžete išskirtos investicijos į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką. Kitąmet tai sudarys per 2 mlrd. eurų.

Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) finansavimas 2022 m. augs 180,6 mln. eurų (nuo 119,5 mln. eurų iki 300,1 mln. eurų). Žaliajai pertvarkai bus skiriama 366 mln. eurų, kurių dalis bus skirta daugiabučių namų renovacijos projektams bei energijos kaupimo įrenginių sistemos kūrimui.

Skaitmeninei transformacijai – duomenų atvėrimui ir valstybės elektroninių paslaugų vystymui – numatoma skirti 110 mln. eurų. Mokslui, verslui ir inovacijoms – 470,4 mln. eurų, kurių dalis bus skirta inovacijų fondui, iš kurio bus finansuojami startuoliai, bendri verslo ir mokslo projektai.

Švietimui ir kultūrai numatyta 349,2 mln. eurų, šiomis lėšomis bus finansuojamas Tūkstantmečio mokyklų programos įgyvendinimas, skaitmeninė švietimo transformacija (EdTech) ir kt.

Susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis – mokytojų, dėstytojų ir kt. darbuotojų atlyginimų didinimui.

Švietimo pagalbai numatyta 21,1 mln. eurų, mokslo ir studijų finansavimui – 23,8 mln. eurų. 2,6 mln. eurų bus skirta sudaryti sąlygas visiems vaikams būti ugdomiems pagal ikimokyklinio ugdymo programą, 1 mln. eurų – profesinio mokymo stiprinimui, 6,3 mln. eurų – kultūros turinio, meno formų ir kūrybiškumą skatinančių metodų integravimui į formalųjį švietimą.

Socialinėms stipendijoms numatyta 1 mln. eurų, paskatoms rinktis mokytojo profesiją – 4,6 mln. eurų, švietimo skaitmenizacijai (skaitmeniniam turiniui, mokytojų kompetencijai, IKT įrangai – 10,2 mln. eurų.

PSDF biudžetas kitais metais turėtų augti 7,8 proc.

PSDF biudžetą pirmojoje stadijoje palaikė 65 parlamentarai, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 36.

2022 m. PSDF biudžeto pajamos yra 7,8 proc. (203,003 mln. eurų) didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,522 mln. eurų) didesnės.

Kitais metais fondas didžiąją dalį pajamų – 2,547 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų.

Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 1,775 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau), valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 772,596 mln. eurų (10,3 proc. daugiau).

Valstybės biudžeto lėšos PSDF kitąmet sieks 204,087 mln. eurų – 15,4 proc. mažiau nei numatyta šiemet, kitos pajamos – 38,965 mln. eurų (0,6 proc. daugiau).

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,943 mlrd. eurų (16,1 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 530,267 mln. eurų (17,5 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 114,281 mln. eurų (16,5 proc. daugiau).

2021 m. buvo suplanuota 37,173 mln. eurų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, 2022 metais pervedimai į rezervą neplanuojami. Neskaičiuojant šių pervedimų, kitąmet PSDF išlaidos bus 12,1 proc. (300,695 mln. eurų) didesnės nei numatyta šiemet.

Anot sveikatos apsaugos ministro, numatomos lėšos ir mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimams kelti, jie didės apie 14 proc., tam numatyta apie 35 mln. eurų.

„Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius, Seime kalbėjo A. Dulkys.

Planuojama, kad PSDF biudžeto rezervas šių metų pradžioje sieks 344,248 mln. eurų ir jo dydis per kitus metus išliks nepakitęs.

Klausimų kėlė rezervo dydis

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sakė sveikinantis gana solidų biudžetą, tačiau pastebėjo nematantis skaičių dėl valstybės draudžiamų asmenų.

„Ministre, kodėl tokį didelį rezervą? [...] 344 mln. eurų – tai yra kosminė suma pinigų, kai dabartinio rezervo net nepanaudojote. Ar nereikėtų šiek tiek pasikuklinti ir nusileisti ties 200?“ – Seime klausė R. Žemaitaitis.

Atsakydamas į klausimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentavo, jog rezervas susiformuoja automatiškai.

„Tas rezervo dydis atspindi biudžeto stiprumą ir kiek mes ruošiamės skirti įvairioms naujoms paslaugoms“, – pastebėjo ministras.

Reaguodamas į klausimą apie valstybės draudžiamus asmenis, A. Dulkys pabrėžė, kad yra numatyta daugiau lėšų, nei kad rodo skaičiavimai.

„Jeigu metų eigoje tiek neprireiks, bus galima juos [pinigus – LRT.lt] papildomai skirti medikų atlyginimams“, – teigė A. Dulkys.

Seimo narys Aurelijus Veryga sakė, kad principas dėl pandeminio kompensavimo iš biudžeto yra teisingas, tačiau parlamentaras išreiškė nuogąstavimą dėl pačio mechanizmo veikimo.

„Jau dabar įstaigos skundžiasi, kad kai yra kompensuojami vadinamieji priedai iš biudžeto, esant ekstremaliajai situacijai, mechanizmas yra lėtas, sudėtingas ir įstaigos ne laiku gauna pinigus. Valstybinė ligonių kasa tvarkosi daug efektyviau, greičiau ir paprasčiau. Ar ne logiškiau būtų tuos pinigus skirti į PSDF, rezervą?“ – atkreipė dėmesį A. Veryga.

„Sodros“ biudžetas – 5,837 mlrd. eurų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teiktam „Sodros“ biudžetui parlamente pritarta bendru sutarimu.

Planuojamas Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžetas – 5,837 mlrd. eurų.

LRT.lt primena, kad „Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų – mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, Valstybės biudžeto lėšos bendrajai pensijos daliai bei kitos pajamos.

„Reiškia, kad kaupiamas ir „Sodros“ rezervas, nepaisant to, kad išlaidos auga“, – Seime nurodė G. Skaistė.

Kitąmet nuo 642 iki 730 eurų būtų didinama minimali mėnesio alga (MMA).

Nuo kitų metų 60 eurų, iki 460 eurų, didėtų ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

NPD didinimo naudą pajustų gyventojai, uždirbantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Taikant NPD gyventojams, kurių pajamos viršija vieną vidutinį darbo užmokestį, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.

Dėl naujo NPD nustatymo valstybės biudžetas netektų 74,1 mln. eurų pajamų.

Finansų ministerijos įstatymo projektu taip pat bus proporcingai didinamas neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD, atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.

Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos kitąmet turėtų siekti 2,962 mlrd. eurų, draudėjų įmokos – 391,081 mln. eurų, savarankiškai dirbančių asmenų – 100,164 mln. eurų.

Apie 50 eurų didesnė pensija

Pensijoms iš „Sodros“ ir Valstybės biudžetų kitąmet bus papildomai skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vidutinė pensija nuo 2022 metų padidėtų nuo 414 iki 465 eurų (51 euru), vidutinė pensija su būtinuoju stažu siektų ne 441, o 489 eurus (padidėtų 48 eurais), pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gautų 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Pensijoms kitais metais planuojama skirti apie 76 proc. visų „Sodros“ išlaidų – 4,251 mlrd. eurų, arba 11,9 proc. (453,8 mln. eurų) daugiau, nei laukiama 2021 metais.

Šių išlaidų didėjimą lemia numatomas pensijų didinimas pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą 2022 metams bei teikiamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, numatančios papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą ir viso dydžio bazinės pensijos mokėjimą neturintiems būtinojo stažo.

Numatoma, kad vidutiniškai pensijos kitais metais didėtų 8,47 proc., o atskiros pensijų rūšys – dar daugiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

32 eurų vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet turėtų siekti 427,127 mln. eurų. Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2022 metais planuojama skirti 414,871 mln. eurų. Nedarbo socialiniam draudimui numatomi 282,429 mln. eurų. Planuojama, kad vidutinė nedarbo išmoka padidėtų 8 proc. ir siektų 341,76 euro. 2022 metais planuojamas 69,238 mln. eurų darbo užmokesčio fondas.

Prognozuojama, kad 2022 metų pabaigoje „Sodros“ lėšų likučiai sąskaitose sudarys 1,603 mlrd. eurų, iš jų 1,06 mlrd. eurų turėtų sudaryti rezervinio fondo lėšos, o 541,675 mln. eurų – kitos lėšos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt