Verslas

2021.10.18 19:55

Akcizų lengvatos siūlymas kelia sumaištį: paramos gavėju galėtų tapti ir importuotojai ar prekybininkai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.18 19:55

Finansų ministerija, praėjusią savaitę registravusi pataisą, kuria siekiama įtvirtinti akcizų lengvatą mažiesiems aludariams, LRT.lt teigia, kad iš nutarimo gali būti išbraukti užsienio gamintojai, kurie veikia ne Europos Sąjungos šalyse. Lietuvos mažieji aludariai jau anksčiau kreipėsi į Vyriausybę, prašydami lengvatos netaikyti importuojamam alui, nes esą tokiu būdu būtų iškraipytos konkurencijos sąlygos.

Šiuo metu konsultuojamės su teisininkais dėl lengvatos taikymo tik Europos Sąjungos alaus gamintojams. Paruoštą nutarimo projektą deriname įprastine tvarka su įvairiomis institucijomis, tame tarpe ir Teisingumo ministerija, kuri turėtų pareikšti nuomonę, ar galima lengvatą taikyti tik Europos Sąjungos gamintojams“, – LRT.lt informavo Finansų ministrės Gintarės Skaistės patarėja viešiesiems ryšiams Hermantė Brandišauskaitė.

Jos teigimu, konkretesnę poziciją ministerija galėtų pateikti sulaukusi Teisingumo ministerijos išaiškinimo.

Mažieji aludariai: paramos gavėju galėtų tapti ir importuotojai ar prekybininkai

Mažieji Lietuvos alaus gamintojai dar praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, reaguodami į Finansų ministerijos registruotą Vyriausybės nutarimą, kuriuo numatoma akcizų lengvatą taikyti ne tik mažiesiems Lietuvos alaus gamintojams, bet ir mažiesiems užsienio – tiek Europos Sąjungos valstybių narių, tiek kitų valstybių – gamintojams.

„Kreipiamės į jus dėl LR Finansų ministerijos iniciatyvos pakeisti kai kurių akcizų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kas turėtų reikšmingos neigiamos įtakos mūsų – Lietuvos mažųjų aludarių – konkurenciniam pranašumui prieš importuojamą trečiųjų šalių aludarių produkciją bei keltų klausimą dėl mūsų verslų išgyvenimo“, –nurodoma kreipimesi, kurį pasirašė Mažųjų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė ir Nepriklausomų mažųjų alaus gamintojų asociacijos direktorius Gintaras Bingelis.

Gamintojai argumentuoja, kad projektas pažeidžia konkurencinės teisės normas ir yra taisytinas, nes, anot aludarių, yra pažeistas Konkurencijos įstatymas. Aludariai taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis dabartiniu projektu, lengvata galėtų naudotis ne tik smulkieji Lietuvos alaus gamintojai, bet ir mažųjų gamintojų alų importuojančios ar jį perpardavinėjančios bendrovės.

„Nutarimo projektas nustato importuotojus ir perpardavėjus privilegijuojančio reglamentavimo įtvirtinimą, kas sąlygoja, kad šiuo atveju būtų ribojama konkurencija bei pažeidžiamas LR Konkurencijos įstatymo 4 str., kuris draudžia atskirų ūkio subjektų privilegijavimą. Tačiau pagal nutarimo projekte siūlomas nuostatas, paramos gavėjais galėtų tapti (lengvatinio akcizo tarifą mokėti) bet kuris prekybos alkoholiu LR licenciją turintis importuotojas ar prekybininkas, neišskiriant ir milijardines apyvartas turinčių didžiausių prekybos tinklų“, – akcentuoja mažieji aludariai.

Jie pabrėžia – nėra jokių garantijų, kad lengvata bus perkelta užsienio alaus gamintojui ar Lietuvos vartotojui: „Ją suteikus importuotojams ir perpardavėjams, greičiausiai ji ir liks dideles pajamas generuojančioms įmonėms, importuotojams ir perpardavėjams, kas vėlgi prieštarauja Akcizų įstatyme nustatytos lengvatos tikslui.“

Kaip trečią argumentą smulkieji aludariai nurodo tai, kad Lietuvos įstatymai aiškiai apibrėžia subjektus, kuriems gali būti teikiama valstybės parama. Mažąja alaus darykla, pabrėžiama Vyriausybei skirtame laiške, laikoma alaus darykla, kuri per kalendorinius metus pagamina nedaugiau kaip 80 tūkst. hektolitrų (8 mln. litrų) alaus. Taip pat tokia alaus darykla privalo būti teisiškai ir ekonomiškai nepriklausoma nuo kitos alų gaminančios įmonės. Ji taip pat privalo turėti ir atskiras patalpas.

„Manome, kad būtent mažosioms alaus gamybos įmonėms gali būti taikoma valstybės parama, o ne milijonines pajamas uždirbančioms prekybos įmonėms. Apibendrinant pastabas, pažymėtina, jog projekte įtvirtintų nuostatų įgyvendinimas ženkliai paskatins importinės produkcijos pardavimus ir mažins alaus gamybos apimtis Lietuvoje, ko pasekoje mažės darbo vietų Lietuvos alaus pramonėje ir susijusiose vietinės pramonės įmonėse“, – apibendrinama aludarių kreipimesi.

Aludariai iš nutarimo projekto ragina pašalinti galimybę akcizo lengvata naudotis importuotojams, perpardavėjams bei trečiųjų šalių gamintojams.

Lengvata – pirmajam 1 mln. litrų mažųjų gamintojų alaus

LRT.lt primena, kad šiuo metu Vyriausybės nutarime numatoma, kad 50 proc. sumažintas akcizų tarifas būtų taikomas, kai įmonė per kalendorinius metus numato pagaminti 80 tūkst. hektolitrų (8 mln. litrų alaus). Akcizo lengvatą numatoma taikyti ne visam pagamintam kiekiui, o 10 tūkst. hektolitrų (1 mln. litrų).

Dėl tokios lengvatos mažieji aludariai turėtų kreiptis į mokesčių administratorių.

„Jeigu Aprašo 4 punkte nurodyta maža alaus įmonė, pateikusi prašymą per kalendorinius metus faktiškai pagamina alaus kiekį viršijantį 80 tūkst. hektolitrų, tai ji turi perskaičiuoti akcizus, taikydama visam tais kalendoriniais metais realizuotam alui Akcizų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą alaus akcizų tarifą“, – nurodoma nutarime.

Taip pat numatoma lengvatą taikyti ir į Lietuvą iš užsienio importuotam mažųjų gamintojų alui. Kaip nurodoma nutarime, akcizų lengvata tokiu atveju gali būti pritaikyta tik kalendoriniams metams pasibaigus. Jeigu į Lietuvą importuojamas Europos Sąjungos mažųjų gamintojų alus, dėl akcizų lengvatos suteikiama galimybė kreiptis tą pačią dieną, kai alus atgabenamas.

Užsienio gamintojams būtų taikomos tokios pačios produkcijos ribos – 80 tūkst. hektolitrų, iš kurių 10 tūkst. hektolitrų galėtų būti pritaikyta lengvata.

Jeigu dėl lengvatos to paties gamintojo importuotam alui kreipiasi keli asmenys, lengvata taikoma pirmiesiems 10 tūkst. hektolitrų. Jeigu vis dėlto bendrovė į Lietuvą importuoja skirtingų gamintojų alų, akcizų nuolaida gali būti pritaikyta kiekvieno mažojo gamintojo alui.

Nutarime numatoma ir tai, kad kartu su prašymu pateikiami duomenys apie tai, kiek alaus pagamino užsienio maža alaus įmonė per praėjusius kalendorinius metus, taip pat dokumentai, kuriais patvirtinama, kad ši užsienio maža alaus įmonė atitinka reikalavimus bei kiti kartu pateikiami dokumentai privalo būti patvirtinti tos užsienio valstybės, kurioje įregistruota užsienio maža alaus įmonė, kompetentingos institucijos, taip pat turi būti pateikti patvirtinti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt