Verslas

2021.10.17 20:44

Ministrė Skaistė: perspektyvos drastiškam mokesčių mažinimui nematau

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.10.17 20:44

Vyriausybė pritarė kitų metų biudžeto projektui ir dabar jis bus teikiamas Seimui. Žinia, kurią skelbia Vyriausybė – 2022-ųjų biudžetas skirtas gyventojų pajamoms didinti ir skurdo rizikai mažinti, todėl labiau orientuotas į mažesnes pajamas gaunančių asmenų gerovę. 

Kitąmet neapmokestinamųjų pajamų dydis augs iki 460 eurų, o minimali mėnesio alga – iki 730 eurų. Vidutinė senatvės pensija didėtų iki 465 eurų, taip pat nuo kitų metų vienišo asmens išmokas – 32 eurus – galės gauti visi vieniši pensinio amžiaus žmonės ir neįgalieji. Numatomos didesnės išmokos globojamiems vaikams, daugiau žmonių galės pretenduoti į kompensacijas už šildymą. Pokalbis su finansų ministre Gintare Skaiste – „Savaitėje“.

– Jūs orientuojatės su NPD kėlimu tik į pačius mažiausiai uždirbančius žmones, nes tik gaudamas vieną VDU, gali tikėtis pajamų augimo. Tuo metu anoji Vyriausybė, prieš jus buvusi, keldama NPD, buvo įrašiusi dviejų VDU sumą. Ar jūs žinote, kiek bus nusivylusių tokiu jūsų sprendimu, nes yra ekonomistų, kurie sako, kad tiems, kuriems nepadidės tai savotiškai pamažės tada tas atlygis?

Finansų ministrė Skaistė: perspektyvos drastiškam mokesčių mažinimui nematau

– Aš manau, ne visai galima sakyti, kad tiems, kuriems nepadidės, kad jiems pamažėja. Bet kokiu atveju pajamų didinimas yra tiems žmonėms, kurie dirba ir uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Statistikos departamento duomenimis, tokių yra 73 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai papildomą naudą gaus trys ketvirčiai visų dirbančių žmonių. Na, manau, kad tai yra tikrai ženklus pokytis.

– Tas neapmokestinamų pajamų dydis yra kaip ir mokestinis įstatymas. Ir konservatoriai labai visada priekaištaudavo buvusiems valdantiesiems, kad jie bando mokestinius įstatymus priimti taip, kad jie įsigaliotų ne po pusmečio, kaip privalėtų įsigalioti, o iš karto – su biudžetu atnešė ir nuo metų pradžios. Jūs netgi buvote įsipareigoję priimti tokį įstatymą, kad tik išimtinais atvejais galima būtų teikti su biudžetu ir įsigaliotų iš karto nuo Naujų metų.

– Bet tai yra žmonėms gerinantis sąlygas įstatymas. Tuo metu, ką darydavo ankstesnės Vyriausybės – jos tiesiog paimdavo biudžeto projektą, pamatydavo, kiek reikia padaryti išlaidų, kiek pinigų neužtenka, ir tada keisdavo mokesčius tam, kad pririnktų papildomų pajamų, kurias galėtų panaudoti formuojant biudžetą. Ir tie mokesčiai kildavo paprastai, jie būdavo didinami atitinkamai tiek, kiek norėdavo surinkti pajamų. Tai, man atrodo, šiuo atveju, sąlygas tiktai gerinam, žmonėms mokesčių reikės mokėti mažiau, tai tokį pakeitimą galima įgyvendinti ir per mažesnį laikotarpį, negu 6 mėnesiai, nors tikrai pritariu, kad stabilumas yra labai svarbu.

– O tas įstatymas, kurį jūs esate pasižadėję priimti, kokioje stadijoje?

– Na, tai baigsime diskusijas mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje ir, aš galvoju, visi tie mokestiniai pasiūlymai, kurie ateis iš ten, turėtų kartu ateiti ir tas įstatymas, kuris įpareigotų nedaryti jokių staigių judesių, likus keliems mėnesiams iki metų pabaigos.

– Apie kitus mokesčius jūs nekalbate, tik ką sakėte, kad vėliau apie tai bus kalbama ir kitąmet jų neplanuojate, tačiau juk yra tokia darbo grupė, kuri kalbėjo apie tuos mokesčius. Buvo viešai užsiminta, kad tai bus ir lengvatų naikinimas atskiroms grupėms, pavyzdžiui, kažkokiems ūkininkams, dovanų apmokestinimas, didesni mokesčiai gaunantiems labai dideles pajamas arba turintiems labai daug brangaus nekilnojamojo turto, dar buvo kalbėta apie taršos mokestį, kuris irgi augintų kuro kainas. Dar daugiau, Vyriausybė jau buvo įsirašiusi į savo darbų plano įgyvendinimą priimti atitinkamus įstatymus ir tie įstatymai turėjo būti būti priimti vis dėlto šiais metais.

– Na, tiesiog pats pokyčių greitis gal nusikėlė šiek tiek dėl pandemijos, nes neapibrėžtumas yra pakankamai didelis, ir norisi apie tuos mokestinius sprendimus diskutuoti tada, kada yra aiškumas dėl ateities. Bet, man atrodo, labai svarbu išeiti su tokiais pasiūlymais, kurie turi galimybę būti priimti, ne tiktai diskutuotume, ką reikia padaryti, bet ir turbūt sutelktume ir visuomenės palaikymą, ir politinių partijų palaikymą tiems susitarimams. Tai, man atrodo, kol to susitarimo nebus, nėra prasmės apskritai išeiti su kažkokiais sprendiniais, kurie vėliau bus kažkaip nevisiškai palaikyti. Tai, man atrodo, dar reikia šiek tiek laiko tiems galutiniams taškams susidėlioti. Ir turbūt reikia taip pat turėti omeny, kad pasaulyje dabar vyksta ir pasaulinio pelno mokesčio peržiūra, nustatant minimalų pelno mokesčio tarifą, ir tikėtina, kad jau artimiausiu metu turėsime ir kaip tie sprendiniai bus įgyvendinami. Tai sulaukime tarptautinio sprendinio ir tada matysime, ką mes galime pas save pakeisti.

– Bet jūsų užsibrėžti darbai atsideda. Ar jūs esate įsitikinę, kad 2023 metais būsite pajėgūs priimti mokestinius įstatymus, nes tais metais vyks savivaldos rinkimai, o dar po metų jau ir į Seimą. Ir paprastai mokestiniai įstatymai, jeigu nepakeičiami pradžioje kadencijos, tai labai sunku tikėtis, kad pavyks paskui jau prieš kadencijos antrą pusę ką nors padaryti?

– Na, planas visgi yra priimti iki kitų metų vidurio tam, kad liktų 6 mėnesių terminas iki įsigaliojimo. Jeigu įsigaliotų nuo 2023 metų sausio 1 dienos, tai reikėtų, kad jie būtų priimti iki metų vidurio. Tai jeigu pateiksime šio rudens sesijoje, tai turėsime šį rudenį ir dar pavasarį diskusijoms ir galutiniams sprendimams priimti. Tai matysime pavasarį ar pavyko su Seimu susitarti, ar kaip.

– Jeigu pateiksite, bet turite tokių vilčių pateikti? Ir tada apie kokius jūs kalbate, ar galite mums dabar kažkiek konkretizuoti, apie ką vis dėlto, nors nėra dar sutarimo, bet ką jūs norėtumėte pateikti?

– Na, yra turbūt kelios grupės įstatymų. Vieni iš jų – žalioji mokesčių pertvarka, kurią rengia Aplinkos ministerija, ir turbūt artimiausiu metu matysime bendrą visą paketą, taip pat yra savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas, įeina nekilnojamojo turto mokestis ir jam taikomos lengvatos, kaip galima būtų tą mokestį koreguoti. Kita grupė yra susijusi su pelno mokesčio peržiūra ir joms taikomais įvairiais lengvatiniais režimais. Ir turbūt ketvirtoji grupė, tai jau yra su žmonių pajamų apmokestinimo teisingumo didinimu, ir čia turbūt daugiausiai diskusijų yra ir daugiausiai požiūrių skirtumų. Turėtų būti pajamos apmokestinamos priklausomai nuo to, kiek tu tų pajamų surenki, o ne nuo to, kokią tu verslo formą vykdai: ar tu individualią veiklą, ar verslo liudijimą, ar darbo santykiai. Man atrodo, pirmiausia, žmogus, kiek surinko pajamų, nuo tiek turėtume ir mokesčius mokėti, nes dabar tų režimų yra įvairiausių, neapmokestinamųjų dydžių taip pat yra įvairiausių, verslo liudijimų išvis su labai savo keistais įsivaizdavimais, kiek tos pajamos turėtų būti apmokestinamos, priklausomai nuo savivaldybės, kuri tuos mokesčius nustato.

– Na, ir dar vienas dalykas – būtinybę mažinti mokesčius iš darbo santykių – šitą vietą norėčiau, kad jūs akcentuotumėte, nes dabar visi sako, kad, jeigu tai būtų padaryta, tai Lietuva galėtų susigrąžinti išsimokslinusius lietuvius kažkur dirbančius ir nebebūti tos pigios darbo jėgos šalimi, kaip dabar yra įvardinama. Yra tokių planų sumažinti?

– Iš principo aš manau, kad Lietuva jau tampa šalimi, kuri nebegarsėja pigia darbo jėga, ir turbūt dėl pastaraisiais metais sparčiai kylančio darbo užmokesčio. Žvelgiant apskritai į darbo santykių apmokestinimą, Lietuva, sakyčiau, yra kažkur apie vidurį, mes nesame nei kažkuo išskirtiniai – nei labai mažas apmokestinimas, nei labai didelis. Tiesiog pas mus kiti mokesčiai yra gerokai mažesni, todėl, vertinant bendrą struktūrą, pas mus daugiau pajamų yra surenkama iš darbo santykių. Tai aš manau, kad net ir šitas sprendinys – neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas – yra būtent nutaikytas į darbo santykių apmokestinimo mažinimą, nes jis atneš didesnę naudą žmonėms, kurie gauna iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, ir natūralu, kad iš gyventojų pajamų mokesčio mes surinksime mažiau pajamų. Tai ir planuojame, kad 74 milijonais tiesiog surinkimas bus mažesnis.

– Tai tiktai šituo požiūriu mažės, kitaip jūs kol kas neplanuojate?

– Na, turbūt žvelgiant į bendrą gyventojų pajamų mokesčio peržiūrą, galima apie viską diskutuoti, bet žvelgiant į tai, kad yra įsipareigojimai didinti mokytojų darbo užmokestį sparčiau, negu auga ekonomika, gydytojų darbo užmokestį sparčiau, negu auga ekonomika, jeigu mes kažką darome sparčiau, negu auga ekonomika, natūralu, kad tų pajamų į biudžetą taip pat reikia iš kažkur surinkti, jeigu nėra sprendinių siūloma iš kitur. Tai perspektyvos kažkokiam drastiškam mokesčių mažinimui aš asmeniškai nematau, jeigu nėra kitų pajamų šaltinių.

– Ačiū, ponia ministre, už šitą pokalbį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt