Verslas

2021.10.17 18:33

LRT trumpai. Siūloma, kad kompensaciją už šildymą gautų daugiau gyventojų: kas galėtų gauti ir ką reikėtų padaryti

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.10.17 18:33

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teiktam siūlymui, kuris leistų padidinti kompensaciją už šildymą gaunančių gyventojų ratą. Jeigu tam pritars ir Seimas, kompensacijos gyventojai galėtų tikėtis nuo kitų metų.

LRT.lt pateikia, kas galėtų pretenduoti į šildymo kompensaciją, kokius kriterijus reikėtų atitikti ir ką reikėtų daryti, kad kompensacija būtų suteikta.

Kokie siūlomi pokyčiai?

Vyriausybė pritarė siūlymui padvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, ir siūlo nustatyti, kad nepasiturintiems gyventojams kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui.

Šiuo metu kiekvienam šeimos nariui taikomas 1 VRP dydis, o vienam gyvenančiam asmeniui – 1,5 VRP dydis. 1 VRP dydis šiuo metu siekia 128 eurus, o 1,5 VRP – 192 eurus.

Vertinant šeimos mėnesio pajamas, vertinamos pajamos, gaunamos į rankas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikia pavyzdį – jeigu keturių asmenų šeimoje tėtis ir mama uždirba minimalią mėnesinę algą arba jeigu dirba vienas iš tėvų ir uždirba vidutinę mėnesinę algą, šeimai kompensacija būsto šildymui, remiantis išankstiniais skaičiavimais, priklausytų.

Ką dar reikėtų žinoti?

Būsto šildymo kompensacija gyventojams skiriama neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu būstas šildomas. Tai reiškia, kad gali būti taikomas centralizuotas šildymas, šildomasi kitos rūšies kuru: malkomis, anglimi, dujomis ar kt.

Tačiau skiriant kompensaciją, atsižvelgiama į būsto naudingąjį plotą.

Būsto naudingasis plotas – tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į jį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.

Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja vienas asmuo, taikomas naudingojo ploto normatyvas siekia 50 kv. metrų.

Jeigu būste gyvenamąją vietą deklaruoja šeima, pirmam šeimos nariui skaičiuojamas normatyvas siekia 38 kv. metrus, antram – 12 kv. metrų, trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.

Pavyzdžiui, jeigu bute gyvenamąją vietą deklaruoja keturi asmenys, jiems būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. metrų naudingąjį būsto plotą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad, vertinant kompensacijos už šildymo skyrimo galimybes, atsižvelgiama į deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai reiškia, kad žmogus gali gyventi nuomojamame būste, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Taip pat dėl kompensacijos gali kreiptis ir kartu gyvenantys asmenys, kurie nėra šeimos nariai.

Taip pat ministerija primena, kad karantino ir ekstremaliosios situacijos metu bei šešis mėnesius po jų atšaukimo kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos nėra vertinamas turtas. Šį išlyga taikoma ir besikreipiant dėl kompensacijos už šildymo išlaidas.

Ką reikia padaryti, norint gauti kompensaciją?

Kompensaciją už šildymo išlaidas gyventojams nėra skiriama automatiškai – dėl jos privalu kreiptis.

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų gyventojai gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.

Kaip žinoti, ar kompensacija priklauso?

Jeigu gyventojas nėra tikras, ar gali gauti kompensaciją už šildymo išlaidas, jis tai gali pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje esančioje Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuoklėje.

Jeigu kompensacija priklauso, skaičiuoklė taip pat nurodys preliminarų jos dydį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt