Verslas

2021.10.13 15:09

Vyriausybė palaimino 2022 metų biudžetą: didesnės pensijos ir minimali alga bei išmokos vienišiems asmenims

atnaujinta 16.13
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt, BNS2021.10.13 15:09

Trečiadienį Vyriausybė pritarė 2022 metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams, jie teikiami svarstyti Seimui. Biudžete suplanuotas minimalios algos padidėjimas, pensijų augimas, naujų mokesčių įvesti nenumatyta.

„Mokesčių įstatymų su biudžetu, kaip žinia, nėra teikiama, išskyrus nedidelį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) koregavimo, kadangi akcizų tarifų pakeitimai Seimo jau buvo priimti birželio mėnesį, jie daro įtaką ateinančių metų biudžetui. Daugiau kokių nors esminių mokesčių pakeitimų pakete nebuvo numatyta“, – po posėdžio žurnalistams dėstė premjerė Ingrida Šimonytė.

Valdžios sektoriaus finansų deficitas 2021 m. – 3,1 proc.

Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginkime: 2021 m. valdžios sektoriaus deficitas siekė 5 proc., per finansų krizę 2009 m. deficitas siekė 9,1 proc.

„Labai gerai, kad šiais metais prognozuojamas viešųjų finansų deficitas bus mažesnis, nei mes tikėjomės birželio mėnesį, o ekonomikos augimas spartesnis. Tai reiškia, kad tiek dėl mažesnio deficito, tiek dėl didesnės bazės skolą pavyko stabilizuoti jau šįmet“, – komentavo I. Šimonytė.

Planuojant kitų metų valstybės išlaidas, Finansų ministerijos teigimu, didžiausias dėmesys buvo skiriamas gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui, šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė dar prieš Vyriausybės posėdį akcentavo, kad, lyginant su 2021 metų biudžetu, 2022 metų biudžetas labiau orientuotas į mažesnes pajamas gaunančių asmenų gerovę, tačiau paliečia ir kitus dirbančiuosius.

„Šitas biudžetas yra orientuotas į tai, kad mes spręstume problemas, kurios šiandien yra esminės, ypač pagyvenusių, vienišų pagyvenusių žmonių skurdas, bet lygiai taip pat šis biudžetas nepamiršta dirbančių žmonių, iš kurių 73 proc., pagal Statistikos departamento duomenis, uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Šie žmonės pajaus ne tik MMA kėlimo, bet ir NPD dydžio įtaką, bazinio dydžio augimą 4 eurais. Žmonės tikrai pajaus, kad pajamos auga“, – prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams kalbėjo M. Navickienė.

I. Šimonytė, reaguodama į ekonomistų kritiką, kad biudžeto išlaidos orientuotos tik į tam tikras visuomenės grupes, tvirtino, kad toks argumentas jai atrodo keistas.

„Bet kas, kas domisi bet kurios Europos Sąjungos (ES) valstybės biudžetu, žino, kad 70 proc. viešųjų išlaidų bet kokioje šalyje, nepriklausomai nuo to, ar biudžetas yra didelis, ar mažas, struktūriškai atitenka socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai ir švietimui. Taip yra ir Lietuvoje, taip bus ir ateinančių metų biudžete, tos pačios proporcijos ir struktūra.

Dar norėčiau pasakyti kolegoms iš verslo asociacijų, kurie galbūt pasigenda kokių nors ypatingų akcentų, susijusių su verslo sąlygomis, kad tikrai yra ir programų, ir priemonių, ir projektų, kurie yra skirti ir infrastruktūrai kurti, verslo sąlygoms gerinti, talentams pritraukti ir kitoms priemonėms, kurios yra aktualios darbdaviams“, – komentavo premjerė.

Keturi biudžetai

Kaip nurodo Finansų ministerija, valstybės biudžeto pajamos 2022 metais augs 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų) iki 13,86 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,481 mlrd. eurų, arba atitinkamai 11,4 proc. (1,422 mlrd. eurų daugiau) ir 0,8 proc. (133,848 mln. eurų) mažiau nei šiemet. Finansų ministerijos teigimu, eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtus asignavimus, kitąmet planuojamos biudžeto išlaidos didėja 8,3 proc. (1,239 mlrd. eurų).

„Sodros“ pajamos kitąmet didės 9,5 proc. (504,7 mln. eurų) iki 5,837 mlrd. eurų, išlaidos – 8,8 proc. (446,7 mln. eurų) iki 5,534 mlrd. eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) 2022 metais sieks 2,79 mlrd. eurų, arba 7,9 proc. (203 mln. eurų) daugiau nei šiemet, o jo išlaidos augs 12,1 proc. (300,7 mln. eurų), taip pat iki 2,79 mlrd. eurų.

Savivaldybių biudžetai kitąmet augs 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų), iki 4,312 mlrd. eurų.

„Savivaldybių pajamos, GPM dalis auga 355,4 mln. eurų. Taip pat auga tikslinės dotacijos, kurias gauna savivaldybės. Visos savivaldybių pajamos išauga 514,5 mln. eurų. Ir taip pat, pagal galiojančią tvarką, savivaldybės galės pasiskolinti papildomai 43 mln. eurų“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė.

Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų), iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų), iki 1,657 mlrd. eurų.

Didžioji dalis biudžeto išlaidų būtų skirta socialinei apsaugai – 7,8 milijardo eurų, švietimui – 2,789 milijardo eurų, sveikatos apsaugai – 3,3 milijardo eurų.

„Lyginant 2022 metų biudžeto išlaidų augimą su 2021 metais, absoliutus augimas skaičiais, natūralu, yra didžiausias tose srityse, kurios yra imliausios biudžeto išlaidoms, – socialinei apsaugai. Tačiau, žiūrint į procentinį augimą, galėčiau išskirti, kad ženkliau, t. y. 14 proc., lyginant su praėjusiais metais, išlaidos auga švietimo, sveikatos ir aplinkos srityse“, – sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

MMA popieriuje kitąmet augtų 88 eurais

Kaip jau buvo nurodyta, planuojamas Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžetas – 5,837 mlrd. eurų.

LRT.lt primena, kad „Sodros“ pajamas sudaro apdraustųjų – samdomų darbuotojų ir savarankiškai dirbančiųjų – mokamos įmokos, draudėjų mokamos įmokos, Valstybės biudžeto lėšos bendrajai pensijos daliai bei kitos pajamos.

Kitąmet nuo 642 iki 730 eurų būtų didinama minimali mėnesio alga (MMA).

„Labiausiai didėtų tų žmonių pajamos, kurie uždirba mažiausią darbo užmokestį, bet didėtų ir kitų žmonių, kurie uždirba iki vidutinio atlyginimo, o tai reiškia, kad apie 70 proc. dirbančiųjų. Tiesa, skirtingomis sumomis“, – nurodė I. Šimonytė.

Reaguodama į profesinių sąjungų nusiskundimus dėl MMA dydžio, I. Šimonytė atkreipė dėmesį, kad MMA dydį diktuoja esama ekonominė situacija.

„Būtų geriausia, jeigu pavyktų pasiekti sutarimą tarp darbdavių ir darbuotojų, bet aš neatsimenu pastaruosius kelerius metus, kad taip būtų atsitikę, nepriklausomai nuo to, koks dydis buvo pasiūlytas“, – teigė ministrė pirmininkė.

Mažiausiai uždirbančiųjų pajamos kitąmet turėtų augti – Vyriausybė palaiko NPD didinimą

Nuo kitų metų 60 eurų, iki 460 eurų, didėtų ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD).

NPD didinimo naudą pajustų gyventojai, uždirbantys iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).

Taikant NPD gyventojams, kurių pajamos viršija vieną vidutinį darbo užmokestį, būtų išlaikytas šiuo metu taikomas NPD, t. y. jiems taikytinas NPD ir toliau būtų apskaičiuojamas pagal šiuo metu Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytą formulę.

Dėl naujo NPD nustatymo valstybės biudžetas netektų 74,1 mln. eurų pajamų.

Finansų ministerijos įstatymo projektu taip pat bus proporcingai didinamas neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytinas NPD, atitinkamai iki 740 eurų ir 690 eurų.

Apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos kitąmet turėtų siekti 2,962 mlrd. eurų, draudėjų įmokos – 391,081 mln. eurų, savarankiškai dirbančių asmenų – 100,164 mln. eurų.

Apie 50 eurų didesnė pensija

Pensijoms iš „Sodros“ ir Valstybės biudžetų kitąmet bus papildomai skiriama 434,3 mln. eurų, iš jų 70 mln. eurų dėl spartesnio pensijų indeksavimo ir 68 mln. eurų dėl keičiamo bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo, nustatant, kad asmenims, turintiems nuo minimaliojo iki būtinojo stažo, mokama visa bazinė pensija.

Vidutinė pensija nuo 2022 metų padidėtų nuo 414 iki 465 eurų (51 euru), vidutinė pensija su būtinuoju stažu siektų ne 441, o 489 eurus (padidėtų 48 eurais), pagyvenę ir neįgalūs vieniši asmenys gautų 32 eurų vienišo asmens išmoką.

Pensijoms kitais metais planuojama skirti apie 76 proc. visų „Sodros“ išlaidų – 4,251 mlrd. eurų, arba 11,9 proc. (453,8 mln. eurų) daugiau, nei laukiama 2021 metais.

Šių išlaidų didėjimą lemia numatomas pensijų didinimas pagal apskaičiuotą pensijų indeksavimo koeficientą 2022 metams bei teikiamos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisos, numatančios papildomą individualios pensijos dalies indeksavimą ir viso dydžio bazinės pensijos mokėjimą neturintiems būtinojo stažo.

„Pensijų įstatymo pakeitimais numatomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas. Papildomas indeksas šiuo metu apskaičiuojamas pagal 75 proc. „Sodros“ pensijų įmokų perteklių, kuris įprastai būtų atidėtas į rezervą.

Planuojamas 2022 metų individualiosios pensijų dalies indeksas yra 1,1271 vietoje 1,0874. Papildomas indeksavimas būtų taikomas, jei pagyvenusių asmenų skurdas yra didesnis nei 25 proc. arba vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio neto santykis nesiektų 50 proc.“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo M. Navickienė.

Numatoma, kad vidutiniškai pensijos kitais metais didėtų 8,47 proc., o atskiros pensijų rūšys – dar daugiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. Tikimasi, kad tai padės sumažinti skurdo lygį tarp senjorų, kuris 2020 metais siekė net 36 proc.

Siūlomi pokyčiai didžiausią teigiamą poveikį turėtų daugiau įmokų per darbingą laikotarpį sumokėjusiems asmenims ir mažiausias pensijas gaunantiems pensijų gavėjams.

„Nauja pensijų indeksavimo sistema didžiausią poveikį darys daugiau įmokų sumokėjusiems pensininkams ir tiems, kurie šiuo metu gauna pačias mažiausias pensijas. Sunkiausiai gyvenančių senjorų negalime palikti likimo valiai, turime spręsti jų skurdo ir atskirties problemą“, – pažymėjo M. Navickienė.

Anot ministrės M. Navickienės, keičiantis pensijų apskaičiavimo tvarkai, ateityje vis didesnį svorį pensijoje įgis ir asmens sumokėtos įmokos, o pati pensijų sistema taps teisingesnė.

Dėl siūlomų pakeitimų vidutinė senatvės pensija didėtų nuo 414 eurų iki 465 eurų 2022 m., o 2024 m. siektų 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didėtų iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

32 eurų vienišo asmens išmoka

Vienišo asmens išmokai numatyta skirti 107,4 mln. eurų, socialinėms paslaugoms asmenims su sunkia negalia – 17,6 mln. eurų, paramai neįgaliųjų integracijai – 7 mln. eurų. Aktyvioms darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti – 15 mln. eurų, socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti – 48,4 mln. eurų.

Nuo kitų metų pradžios vienišo asmens išmokas – 32 eurus – arba našlių pensijas galės gauti visi vieniši neįgalieji ir pensinio amžiaus žmonės.

Siūloma, kad vienišo asmens išmokos dydis 2023 m. ir vėliau būtų lygus socialinio draudimo našlių pensijos dydžiui, kuris būtų kasmet indeksuojamas Pensijų įstatyme nustatyta tvarka.

Ligos socialinio draudimo išlaidos kitąmet turėtų siekti 427,127 mln. eurų. Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2022 metais planuojama skirti 414,871 mln. eurų. Nedarbo socialiniam draudimui numatomi 282,429 mln. eurų. Planuojama, kad vidutinė nedarbo išmoka padidėtų 8 proc. ir siektų 341,76 euro. 2022 metais planuojamas 69,238 mln. eurų darbo užmokesčio fondas.

Prognozuojama, kad 2022 metų pabaigoje „Sodros“ lėšų likučiai sąskaitose sudarys 1,603 mlrd. eurų, iš jų 1,06 mlrd. eurų turėtų sudaryti rezervinio fondo lėšos, o 541,675 mln. eurų – kitos lėšos.

Augantys atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams

Susitarimui dėl švietimo įgyvendinti kitąmet iš valstybės biudžeto neįskaitant ES lėšų papildomai bus skiriama 229,1 mln. eurų. Numatyta didinti viešojo sektoriaus darbuotojų – švietimo, kultūros, pareigūnų, medikų, socialinių darbuotojų – darbo užmokesčius.

Mokytojų, vadovų ir kt. pedagoginių darbuotojų atlyginimams didinti bus skirta 129,6 mln. eurų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų – 28,8 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojams – 13,5 mln. eurų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams – 43 mln. eurų, socialinių paslaugų įstaigų ir socialinių paslaugų srities darbuotojams – 6,8 mln. eurų, o socialinės globos įstaigų darbuotojams – 4,4 mln. eurų. Medikų (gydytojų, slaugytojų, kt. personalo, teikiančio sveikatos priežiūros paslaugas) darbo užmokesčio fondui didinti PSDF biudžete bus skirta 132 mln. eurų.

Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis augs 4 eurais, tam reikės 86,1 mln. eurų. Išlaikant kvalifikuoto darbo užmokesčio atotrūkį nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), mažiems koeficientams padidinti biudžetinėse įstaigose bus skirta 27,6 mln. eurų.

Lėšos krašto apsaugai kitais metais sudarytų 1,176 mlrd. eurų (2,05 proc. BVP). Vyriausybės rezerve kitąmet numatyti 304,2 mln. eurų COVID-19 pandemijos padariniams šalinti. Su Astravo AE susijusiems saugos poreikiams numatyta dar 17,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto asignavimų.

Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija statybai numatyta skirti 102,8 mln. eurų, migrantų srautams valdyti – 4,1 mln. eurų. Stebėjimo kameroms prie Baltarusijos sienos įrengti apie 26 mln. eurų skirs tiesiogiai Europos Sąjunga (ES).

Investicijos į pažangą, tvarų augimą ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką kitąmet sudarys per 2 mlrd. eurų.

Didžioji dalis PSDF lėšų – sveikatos priežiūrai

PSDF biudžetas 2022 metais bus subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų.

PSDF biudžeto pajamos, planuojama, bus 7,8 proc. (203,003 mln. eurų) didesnės, nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,522 mln. eurų) didesnės.

„Šie metai yra tikrai išskirtiniai, nes kiekvienam PSD biudžeto išlaidų straipsniui, lyginant su ankstesniu planu, turime papildomai skiriamų lėšų“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,547 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų. „Sodros“ administruojamos sveikatos draudimo įmokos ir su jomis susijusios sumos turėtų siekti 1,775 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau), valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 772,596 mln. eurų (10,3 proc. daugiau).

Valstybės biudžeto asignavimai PSDF kitąmet sieks 204,087 mln. eurų – 15,4 proc. mažiau, nei numatyta šiemet, kitos pajamos – 38,965 mln. eurų (0,6 proc. daugiau).

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,943 mlrd. eurų (16,1 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 530,267 mln. eurų (17,5 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 114,281 mln. eurų (16,5 proc. daugiau).

Anot ministro, numatomos lėšos ir mažiausiai uždirbančių medicinos darbuotojų atlyginimams kelti, jie didės apie 14 proc.

Šiemet buvo suplanuota 37,173 mln. eurų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, 2022 metais pervedimai į rezervą neplanuojami. Neskaičiuojant šių pervedimų, kitąmet PSDF išlaidos bus 12,1 proc. (300,695 mln. eurų) didesnės, nei numatyta šiemet.

Numatoma, kad PSDF biudžeto rezervas šių metų pradžioje sieks 344,248 mln. eurų ir jo dydis per kitus metus išliks nepakitęs.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt