Verslas

2021.10.12 18:53

Seimas palaiko siūlymą, kad nesiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už testus

atnaujinta 18.57
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.10.12 18:53

Seimas po pateikimo pritarė pataisoms, įpareigojančioms kai kuriuos darbuotojus, nepasiskiepijusius nuo koronaviruso, nuo gruodžio 1 d. už testus susimokėti patiems, arba kad tai būtų daroma darbdavio lėšomis.

Už įstatymą balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 20, o 20 susilaikė. Seimas taip pat pritarė, kad dėl projekto būtų balsuojama skubos tvarka. Tai turėtų būti padaryta ketvirtadienį. Už skubą balsavo 64, prieš 36 parlamentarai, o susilaikė 12.

Diskusijų Seime sukėlė tai, kuris komitetas turėtų būti pagrindinis, svarstant šį klausimą. Socialdemokratas Algirdas Sysas teikė siūlymą, kad pagrindiniu komitetu turėtų tapti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau pasiūlymui nebuvo pritarta – pagrindniu komitetu paskirtos Sveikatos reikalų komitetas.

Remiantis Vyriausybės nutarimu, esant vakcinų prieinamumui, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos būtų apmokami darbuotojo lėšomis, nebent darbdavys priimtų sprendimą, kad tai būtų daroma jo lėšomis.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Seimo posėdžio metu darkart pabrėžė COVID-19 grėsmę ir tai, kad tik užtikrinus pakankamas skiepijimo apimtis bus galima suvaldyti pandemiją.

„Deja, Lietuvos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo tolesnes koronaviruso infekcijos pandemijos bangas. Vakcinacija ženkliai sumažina viruso platinimo, hospitalizacijos ir mirties nuo COVID-19 ligos riziką, bet pandemijos bangos labiausiai paliečia nevakcinuotą populiacijos dalį, ypač asmenis, kurie dėl amžiaus ar sveikatos turi didžiausią tikimybę užsikrėsti“, – kalbėjo A. Dulkys.

„Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo gruodžio 1 d. Iki to laiko darbuotojai, kurie privalo testuotis, turės pakankamai laiko pasiskiepyti bent viena vakcinos doze ir įgyti imunitetą nuo COVID-19 ligos“, – taip pat nurodė jis.

Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Justas Džiugelis išsakė palaikymą tokiam siūlymui ir kvietė balsuoti „už“.

„Testai neapsaugo žmogaus nuo užsikrėtimo ir sudėtingų komplikacijų. Jeigu mes nepritartume šiam siūlymui, mes iš esmės ir toliau leistume žmonėms testuotis abejojant mokslo dovana, todėl, manau, kad priemonė yra reikalinga, savalaikė ir būtina“, – dėstė J. Džiugelis.

Opozicinės Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas atkreipė dėmesį, kad, pagal Darbo kodeksą, darbdavys privalo mokėti ir yra atsakingas už saugią aplinką bei sveikatą darbe, todėl tokios prievolės perduoti darbuotojui negalima.

„Jokių susitarimų perduoti tretiesiems asmenims ar asmeniui ten [Darbo kodekse – LRT.lt] kategoriškai nurodoma, kad negalima“, – akcentavo jis.

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Aurelijus Veryga teigė manantis, kad visuomenė ir taip yra labai susipriešinusi, todėl tokios, anot jo, spaudimo priemonės pasitikėjimo nekuria, atvirkščiai – didina priešpriešą.

„Ar jūs nemanote, kad šiame kontekste, matant, kiek visuomenėje yra priešpriešos ir pykčio, šios pataisos, įneš dar daugiau pykčio, priešpriešos, nepasitenkinimo?“ – klausė A. Veryga.

Daliai gyventojų ir toliau kompensuotų valstybė

Įstatymu numatoma, kad už testavimą nereikia mokėti tik tiems darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų. Jiems testavimas kompensuojamas iš valstybės biudžeto.

Nesant vakcinų prieinamumo, testavimas taip pat finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis nustatyta tvarka.

Anksčiau buvo siūloma, kad Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną visoje Lietuvoje dėl užkrečiamosios ligos, tam tikrų sričių darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasiskiepijus. Vis dėlto, kaip akcentavo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, dėl tokio sprendimo dar reikia diskutuoti.

„Tebelieka ta diskusija dėl darbdavio galimybių reikalauti, jog tam tikri jo darbuotojai būtų pasiskiepiję ar dėl darbo organizavimo ypatumų, ar dėl veiklos ypatumų. Kaip esame aptarę, čia yra reikalavimas, kur dar reikia papildomų diskusijų, ar tai turėtų būti Darbo kodekso sudėtinė dalis su atitinkama derinimo procedūra, ar tai turėtų būti šio įstatymo pakeitimo dalykas“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt