Verslas

2021.10.08 12:02

„Demografinio šoko“ pasekmės Lietuvai: trūkstant darbo jėgos, dirbti gali tekti iki 72-ejų

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.10.08 12:02

Darbdaviams vis labiau susiduriant su darbo jėgos trūkumu, Europos Sąjungos (ES) institucijos Lietuvą įspėja atsigręžti į pensinio amžiaus žmones, kurie, tinkamai tam paruošus sąlygas, galėtų užpildyti laisvas darbo vietas. Prognozuojama, kad mūsų šalyje gyventojai turėtų dirbti net iki 72-ejų metų. Vis tik, kaip LRT RADIJUJE pastebi specialistai, tai gan sunkiai pasiekiamas tikslas, mat Lietuvos darbo rinkoje itin stiprus jaunystės kultas, o pensinio amžiaus žmonės yra išsunkti darbdavių ir labiausiai Europoje kenčia nuo profesinių ligų.

Kas dirbs? Tokį klausimą vis dažniau girdime iš darbdavių, tvirtinančių, kad katastrofiškai trūksta darbo jėgos. Yra sričių, kuriose nuo pražūties gelbsti senjorai. Pavyzdžiui, jei ne iš pensijos prisišaukti mokytojai, kai kur nebūtų kam mokyti vaikų. Vis garsiau kalbama ir apie slaugytojų trūkumą ir slaugytojams tenkančius krūvius. Šioje temoje žibalo į ugnį įpila pasvarstymai, kad ateities kartoms teks dirbti net iki 72 metų!

„Sodra“ ramina: užtikrinsime pensijų mokėjimą

72-eji metai. Būtent tokį amžių nurodo Europos Komisija (EK), kuri Lietuvai rekomenduoja, kad ateityje mūsų šalies piliečiai turėtų dirbti gerokai ilgiau nei, kad dabar. EK teigimu, dėl mažėjančio gimstamumo Lietuvai gresia „demografinis šokas“ – mažės dirbančiųjų, bus mažiau sumokamų mokesčių, o tada atsiras spaudimas „Sodrai“ dėl pensijų. Dabar 10-čiai dirbančiųjų tenka 3 pensininkai, tačiau ilgainiui situacija keisis – pensininkų dalis augs.


Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) direktorės Julitos Varanauskienės teigimu, toks skaičius atsirado EK į situaciją Lietuvoje pasižiūrėjus grynai techniškai. „Atrodo, kad EK tokį skaičių gavo tiesiog spręsdama matematinį uždavinį, kiek turi būti socialinio draudimo įmokų mokėtojų, ir kiek turi būti išmokų gavėjų, kad susibalansuotų viena ir kita pusė. Tad matematiškai, kalbant ne apie dabar, o apie ateitį, tai tas 72 ir buvo atsakymas“, – tvirtina J. Varanauskienė.

Į pedagogus bei medikus jaunimas Lietuvoje nesiveržia dėl nedidelių atlyginimų, todėl vyresnio amžiaus darbuotojai lengviau išsaugo darbo pozicijas šiose srityse.

J. Varanauskienė

Lietuva yra nusprendusi, kad vyrų ir moterų pensinis amžius 2026-aisiais suvienodės – ir tai bus 65 metai. J. Varanauskienė tikina, kad šiandien „Sodra“ gali ne tik užtikrinti pensijas, bet ir jų „augimą netgi artimiausius kelerius metus, nekeičiant pensinio amžiaus, kuris dabar stabiliai ilginamas iki 65 metų“.

„Kalbant apie ateitį, tai į tą 72 metų ribą galima žiūrėti kaip į šiurpinantį dalyką, jį neigti ir protestuoti prieš jį, tačiau, kita vertus, jau galima tam pradėti ruoštis. Reikės arba padaryti tuos namų darbus, arba mūsų socialinės apsaugos sistema susidurs su dideliais iššūkiais“, – įspėja „Sodros“ vadovė.

Nepaklausiose profesijose – pensininkų pagalbos ranka

„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba 11 procentų pensininkų. J. Varanauskienės teigimu, didžioji dalis dirbančiųjų pensininkų dirba kvalifikuotus darbus. „Jie yra vadovai, akademikai ir panašiai. Jei žmogus, sukaupęs savo patirtį, gali ja dalintis ir patys atrasti savo vietą bei reikalingumą rinkoje, nepaisant amžiaus, tai yra labai gerai“, – teigiamai dirbančiųjų pensininkų procentą vertina „Sodros“ vadovė.

O štai pensininkai, dirbantys nekvalifikuotus darbus, tokius kaip sargavimo, valymo paslaugų ar panašiai, dažniausiai tai daro dėl mažos pensijos arba nespėto įgyti tinkamo darbo stažo, pastebi J. Varanauskienė. „Jei vertintsime dirbančius pensininkus, tai vienam nekvalifikuotam tenka trys kvalifikuoti pensininkai, – statistikos skaičius pateikia pašnekovė. – Žinoma, tų dirbančiųjų pensininkų, palyginti, nėra daug, tačiau tai, kad ta pirmoji jų grupė gali save taip puikiai realizuoti ir kurti pridėtinę vertę yra labai gerai ir tai yra ateitis.“

„Sodros“ duomenimis daug pensininkų dirba sveikatos apsaugos bei švietimo srityse. J. Varanauskienės teigimu, į pedagogus bei medikus jaunimas Lietuvoje nesiveržia dėl nedidelių atlyginimų, todėl vyresnio amžiaus darbuotojai lengviau išsaugo darbo pozicijas šiose srityse. Taip pat, anot jos, pensininkai neretai sutinka dirbti už mažesnį atlygį.

Lietuviškasis jaunystės kultas

Seimo narys, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas sako, kad nėra sąžininga darbo rinkoje „versti žmones dirbti, kuomet jie jau uždirbo savo pensiją“. Jo teigimu, koją norintiems dirbti pensininkams kiša mūsų šalyje vis dar labai gajus jaunystės kultas.

„Pensininkai turi turėti pasirinkimą dirbti ar ne. Pensija turi būti ori, o pragyvenimo sąlygos turi būti geros, – teigia politikas. – Tačiau, jei pažvelgsime į darbo rinką, tai dar šiemet „Eurobarometro“ (EK ir kitų ES institucijų vardu reguliariai atliekami viešosios nuomonės tyrimai – LRT.lt) duomenimis 59 proc. žmonių, klausiami, kokios yra kliūtys įsidarbinti, nurodė, kad didžiausiu trūkumu darbdaviai laiko amžių. Tai yra milžiniški skaičiai. Mes vis dar savo darbo rinkoje turime tą progresyvų jaunystės kultą, kuris mums kiša koją ir tai yra viena iš didžiausių problemų“, – neabejoja Seimo narys.

„Eurobarometro“ duomenimis 59 proc. žmonių, klausiami, kokios yra kliūtys įsidarbinti, nurodė, kad didžiausiu trūkumu darbdaviai laiko amžių. Tai yra milžiniški skaičiai.

T. Tomilinas

Su politiko pozicija visiškai sutinka ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovas Raimondas Tamošauskas. Pasak jo, mūsų šalyje aptarnavimo sferoje dominuoja jaunimas, kuomet Vakarų Europoje ir Skandinavijoje – vyresnio amžiaus žmonės.

„Kada paskutinį kartą valgėte kavinėje Lietuvoje, ar atkreipėte dėmesį, kokio amžiaus darbuotojai ten dirba? Vidurkis bus 20-25 metai. Nuvažiuokite į Vakarų Europą. Ten nepamatysite tokio amžiaus darbuotojų – aptarnavimo sferoje dirbs žymiai vyresni žmonės, – tvirtina R. Tamošauskas. – Tas pats ir aviacijoje. Lietuviškose kompanijose dirba tik jaunikaičiai, o štai Skandinavijos šalyse pamatysite 40-ties ir vyresnius darbuotojus. Jaunystės kultas Lietuvoje, deja, dar labai gajus.“

Darbuotojai išspaudžiami kaip citrinos

T. Tomilinas įvardija ir dar vieną aktualią problemą, susijusią su darbo jėga Lietuvoje. Anot jo, ilgą laiką augęs darbuotojų efektyvumas nebuvo įvertintas atitinkamai augančiu atlyginimu. Politiko teigimu, darbdaviai „išspaudė visas sultis iš savo darbo jėgos“. „Todėl dabar turime tokias pasekmes, – konstatuoja jis. – Darbdaviai turi susimąstyti, kaip jie dirba su žmonėmis, kokias jie darbo sąlygas siūlo.“

Daug metų viešojoje erdvėje buvo girdimi raginimai pensininkams užleisti darbo vietas jaunimui. Daugiausiai priekaištų sulaukdavo vyresnio amžiaus pedagogai, esą jie nespėja su laiku, tad geriau būtų vietą užleisti jaunai darbo jėgai. Tačiau dabar, regis, situacija keičiasi ir pensininkai jau raginami pasilikti, mat rasti norinčio dirbti jaunimo darosi vis sunkiau.

LPSK atstovas R. Tamošauskas dėmesį atkreipia į fizinio darbo iššūkius. Pasak jo, būtina keisti požiūrį į fizinį darbą dirbančius vyresnio amžiaus žmones. Esame bananų kraštas, kuriame reikia dirbti daug ir sunkiai, žodžių į vatą nevynioja jis.

Lietuviškose kompanijose dirba tik jaunikaičiai, o štai Skandinavijos šalyse pamatysite 40-ties ir vyresnius darbuotojus. Jaunystės kultas Lietuvoje, deja, dar labai gajus.

R. Tamošauskas

„Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių. Iš jų 85 tūkst. yra žmonės, kuriems virš 50 metų. Pensininkai pasilieka dirbti tose darbo vietose, kur yra tam tikra specifika arba reikia siauro rato specialistų – tai gydytojai, techninių specialybių žmonės, vadovai. Tačiau visa tai nėra susiję su fiziniu darbu.

Labai blogai, kad darbdaviai nieko nedaro, kad keisti darbo sąlygas žmonėms, kurie turi mažesnius fizinius pajėgumus, – pastebi profesinių sąjungų konfederacijos narys. – Yra toks gajus darbdavio noras turėti darbuotoją iki 40-ties metų amžiaus, kad jis būtų fiziškai pajėgus atlikti trijų žmonių darbą, ir kad galėtų ilgai dirbti.“

Lietuvoje darbdaviai eina intensyvumo keliu, dar vieną tendenciją pastebi R. Tamošauskas. Stengiamasi iš darbuotojo išgauti viską, ką tik galima maksimaliai, neatsižvelgiant kaip galima būtų pakeisti jo darbo sąlygas, liūdnai konstatuoja pašnekovas. „Darbdaviai mažai investuoja į darbo sąlygų keitimą ir tai yra labai didelė šių dienų problema Lietuvoje“, – trumpai apibendrina profesinių sąjungų konfederacijos atstovas.

Sunkiai įsidarbina ir pensinio amžiaus nesulaukę gyventojai

Darbuotojų trūkumas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko kilo darbo užmokestis, tvirtina Seimo narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Anot jo, būtent darbo jėgos trūkumas Lietuvoje darbdavius verčia kelti atlyginimus, o tai, pasak jo, iš dalies sprendžia mažų atlyginimų problemą mūsų šalyje.

Remiantis užpernai atliktu Europos statistikos biuro (Eurostato) tyrimu, tikėtina lietuvių vidutinė gyvenimo trukmė bus 83 metai, o ES vidurkis – 85 metai. Prognozuojama, kad statistinis lietuvis nuo 65-erių dar 6 metus gyvens be rimtų sveikatos sutrikimų ir galės apsirūpinti būtiniausiais poreikiais. Vėliau, sulaukus 71-erių, mažai tikėtina, kad išvengsime didesnių sveikatos sutrikimų.

Būtent darbo jėgos trūkumas Lietuvoje darbdavius verčia kelti atlyginimus, o tai iš dalies sprendžia mažų atlyginimų problemą mūsų šalyje.

M. Lingė

Lietuvoje šiandien dirba 2,5 tūkst. 72 metų žmonių, iš kurių 75 proc. yra kvalifikuotų profesijų atstovai. Anot R. Tamošausko, šiandieninė darbo rinkos situacija rodo, kad sunkiai įdarbinami ir vos 50 metų sulaukę mūsų šalies piliečiai.

„Na ir kas, kad pailginsime pensinį amžių iki 72 metų? Niekas juk neis į darbą! Paprasčiausiai žmonės, sulaukę 50-ties, taps bedarbiais, kuriuos turėsime remti kitomis formomis, – būsimą darbo rinkos situaciją projektuoja profesinių sąjungų konfederacijos atstovas. – Iš to jokios naudos nebus.“

Profesinių sąjungų konfederacijos atstovas tikina, kad tokio amžiaus sulaukę žmonės jau bus užsidirbę pragyvenimui pinigų bei turės būtinąjį pensijai gauti darbo stažą. „O dar nepamirškime, kad prognozuojama vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra viena žemiausių Europoje! O tai yra pasekmė mūsų darbo sąlygų, kurios yra alinančios.

Mes turime didžiausią procentą profesinių susirgimų – žmonės fiziškai nuvarginami darbe. Kenčiama tiek nuo kaulų, tiek raumenų sutrikimų. Tai tikrai dabar negalime kalbėti apie tai, kad žmonės dirbs iki 72-jų metų“, – įsitikinęs LPSK atstovas R. Tamošauskas.

LRT.lt primena, kad vidutinis pensinio amžiaus žmonių darbo užmokestis šiuo metu Lietuvoje siekia 1080 eurų arba apie 720 eurų į rankas. Vidutinė dirbančiųjų pensija šių metų rugpjūtį buvo 486 eurai.

Plačiau apie darbo rinkos situaciją šalyje – radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt