Verslas

2021.10.03 21:55

Dargis: švietimo ir viešojo sektoriaus reformos lems mūsų valstybės ateitį

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.10.03 21:55

Statybų bendrovės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis teigia matantis, kad Vyriausybė yra pakankamai darbšti ir užsidegusi vykdyti būtinas reformas. Tačiau, anot ilgamečio pramonininkų konfederacijos prezidento, dabar prezidiumo nario, politikams „staipytis“, „rodyti savo išmintingumą“ arba agresyvumą šiandien paprasčiausiai nėra laiko.

– Vežėjai yra kalbėję, kad jų sektoriuje sunku darbuotojus iš trečiųjų šalių įkalbinti skiepytis nuo COVID, ir tai yra nemaža problema. Kiek dar likę atvykėlių iš trečiųjų šalių statybų sektoriuje ir ar jūs irgi susiduriate su šia problema?

– Statybų sektoriuje mes tradiciškai turėdavome nemažai dirbančių iš trečiųjų šalių, bet dabar, kai keičiasi tos sąlygos, ir jų kilmės šalyse taip pat auga atlyginimai, ten dar labiau trūksta tų žmonių, nemaža dalis jų grįžta. Ir šiandien Lietuvos sektorius, kai statybų bumas, pergyvena dar didesnį darbo jėgos trūkumą iš tikrųjų.2

„Eikos“ valdybos pirmininkas apie situaciją darbo rinkoje: žmogus mieliau renkasi nedarbą

– Taigi, 23 000 šiuo metu iš 64 000 laisvų darbo vietų yra būtent statybos sektoriuje. Nors praėjusiais metais laisvų darbo vietų tokiu metu buvo 40 000. Tai 24 000 paaugo ir faktiškai visi jie yra dabar statybos sektoriuje. Verslininkai jau seniai kartoja, kad nėra kam dirbti, bet iš tiesų – o kam dirbti? Gauni kompensacijas, gauni visokias pašalpas ir nėra poreikio, surenki tiek pat, kiek ir eidamas dirbti. Ar, jūsų požiūriu, tai yra problema? Ar šita Vyriausybė turėtų pradėti tuo rūpintis?

– Taip. Aš įsitikinęs, kad tai yra problema, nes tą mes girdime ir iš žmonių. Ir šiandien, deja, svarstyklės svyra į tą pusę, kad žmogus renkasi geriau nedirbti, negu dirbti. Kokios pasekmės? Natūralu, kad kainos kyla. Kainos kyla ne tik dėl medžiagų, ką mes jautėme visus šiuos metus, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo, o tai užsukinėja vėl toliau tą visą infliacinę spiralę, kurią mes irgi turbūt visi tuoj pat jaučiame, nes nėra nesusijusių dalykų - visur telemechanika yra sąveikaujanti.

– Tai žiūrėkite, vėlgi – kainos kyla, visi skundžiasi, kad pinigų nėra, ir viena iš galimybių kažkaip sudoroti tą procesą būtų nemokėti kompensacijų visiems, o bandyti sukurti tokią, kad ir mokesčių sistemą, kad žmogus galėtų dirbti, užsidirbti, mokėti mokesčius ir pats padengti visas savo išlaidas. Tai mes labai fragmentiškai girdime kol kas apie šitos vyriausybės ketinimus kažkaip pakeisti mokesčių sistemą.

– Pramonininkai labai ilgai nuosekliai kėlė klausimą dėl darbo apmokestinimo, dėl to, kad mes vis tiek turime vieną iš daugiausiai Europos valstybių kontekste apmokamą darbą, kitaip tariant, darbo mokesčiai yra tikrai dideli, bet labai sunku susikalbėti yra dėl to, kad mes dažnai taip įpratę, jog yra sistema sukurta, na, kaip nors nekeiskime arba tik fragmentiškai truputėlį pataisykime ir galvojame, kad iš esmės mes turėsime kitokią sistemą. Bet, mano galva, kad mokesčių sistema neturi tiktai vieno galo, sakykim, biudžeto surinkimo tikslo.

Bet mokesčių sistema turi labai svarbią dedamąją – ji tam tikra prasme formuoja žmonių elgseną ir formuoja ekonominę elgseną – jeigu mes apmokestiname arba neapmokestiname vienus ar kitus dalykus, mes tuo būdu paskatiname žmogų elgtis taip, kaip naudinga būtų valstybei. Ir, aš manau, kad ypatingai šitas aspektas dažnai, konstruojant mokestinę politiką, yra pamirštamas. Ir dabar mes turime tam tikrus kosmetinius taisymus be tų esminių žmogaus elgsenos formavimo principų šitoje mokestinėje sistemoje, bent tiek, kiek mes girdėjome, aišku, mes nesame susipažinę su siūloma sistema, niekas nerodo jos, bet, aš manau, kad tiek, kiek man teko kalbėti su atskirais ekspertais iš tos grupės, tai ten dominuoja daugiau toks kosmetinis pataisymas, bet ne esminis, tas, kuris paskatintų valstybėje gyvenančius žmones elgtis jiems naudinga ekonomine linkme.

– Žiūrėkite tai, ką dabar mes fragmentiškai girdėjome: nuostatas 3 procentais padidinti mokesčius tiems, kurie uždirba daugiau nei 200 tūkstančių per metus, apmokestinti tėvų, vaikų, brolių, seserų dovanas, nuo 100 iki 500 tūkstančių vertės ir didinti NPD – 60 eurų mažas pajamas gaunantiems, jeigu 37, tada ir vidutines pajamas arba sulyginti su MMA, tai kaip jūs vertinate?

– Aš nemanau, kad tai yra esminiai šiandien biudžeto formavimo šaltinių dalykai, tie pakeitimai. Ir, matyt, reikės toliau įvairesnių dar, bet mes, dažnai kalbėdami apie mokesčius, pamirštame labai vieną svarbų kitą elementą – kaip mes tuos pinigus išleidžiame. Ir aš manau, kad šiandien turbūt irgi reikėtų ne mažesne dalimi susikoncentruoti dėl efektyvaus valstybės pinigų leidimo. Bet šitoje vietoje kažkaip yra tokia tyla ir iš valdančiosios daugumos šiandien lygiai taip pat ir man atrodo kad šitoje vietoje ypatingai didelių pasidžiaugimų dar neturime.

– Žiūrėkite, bet kažin ar turime pasidžiaugimų ir dar kitais dalykais. Prieš rinkimus, aš pamenu, ir jūs, ir kiti verslo, mokslo žmonės kalbėjo apie du svarbius dalykus, ko tikisi iš naujos vyriausybės, tai yra, pirmiausia, švietimo ir viešojo sektoriaus reformų.

– Švietimo reforma yra labai sudėtingas dalykas. Daug kalbėjome su praeita vyriausybe, bet, kaip atsimenate, pasekmių didelių irgi nebuvo. Mes turime dabar gerą dalyką – pasirašytą partijų susitarimą. Bet kadangi ta tema man yra be, galo įdomi ir aš jau spėjau apeiti, sakykime, tuos kertinius veikėjus, kurie toje temoje turėtų pasakyti, kaip mes važiuojame toliau, tai kažkokio didelio progreso neišgirdau.

Kitaip tariant, biudžeto formavime tam tikri bus pakeitimai jau įdėti – didesni pinigai dėl atlyginimų, kaip žinot, mokytojams, dėstytojams t.t. Bet švietimo reforma, tai nėra pinigų padidinimo kiekis atlyginimams. Švietimo reforma prasideda nuo tokių, mano galva, dviejų labai svarbių kertinių dalykų, tai yra mokytojų ugdymas, antras dalykas, kuris yra labai svarbus – mokinių ugdymo programos. Tai šiandien mes esame turbūt tiktai tokio kalbėjimo etape, nors žinome, kad mūsų ilgas kelias laukia – mažiausiai 15 metų, įsipareigojimai visų ateinančių kelių kadencijų politinių, kad jos laikytųsi to kurso, nes čia nėra jokia Šimonytės reforma, ir nėra jokia konservatorių reforma. Čia yra Lietuvos švietimo reforma, kuri tiek pat svarbi turi būti bet kuriai partijai.

Tą patį reikia pasakyti ir antra tema, kurią jūs palietėte. Aš manau, tai yra net kartais pirmesnė šiandien, negu švietimas – viešojo sektoriaus valdymo kokybės klausimas. Mes šiandien tiek esame nustekenę sektorių, mes nebeturime žmonių viešajame sektoriuje, kurie galėtų imtis valstybės problemas spręsti. Nes su verslo įmonėmis kiek tenka kalbėti, kaip mes gerai besusitvarkytume verslo įmones, technologijas savo žmogiškuosius resursus, rinkas, marketingą, finale mes susiduriame su valstybės valdymu. Ir tada, kai prasideda jų sprendimai, kurie, kaip šiandien, neretai vietoj mėnesio trunka 3 mėnesius, 5 mėnesius arba išvis jo neturime to sprendimo, tai kalbėti, apie tai kad valstybė šiandien įgyja pagreitį ateičiai, labai sunku. Aš manau, tos dvi temos iš esmės apspręs mūsų valstybės ateitį.

– Pradėkime nuo to, kas lemia, kas priima sprendimus, kas rodo kursą.

– Didesnės galios šiandien, be abejo, yra valdančioji dauguma ir jos įsipareigojimai valstybei.

– Ar jūs matote jos potencijos?

– Aš matau didelę potenciją, iš tikrųjų premjerės ir jos tikrai darbštumą didžiulį, užsidegimą, bet aš matau ir realijas, aš matau, kiek yra stipri šita dauguma. Ir šiandien kalbėti apie tai, kad visais klausimais dauguma tikrai vieningai išspręs vieną ar kitą problemą – nenoriu tikėti tuo.

Aš manau, kad kiekvienai temai, kiekvienam klausimui, kurį atsineš Vyriausybė spręsti į parlamentą, reikės ieškoti palaikymo, reikės ieškoti, kaip aš sakau, atskirai daugumos, kad tas klausimas būtų išspręstas. Bet per daug dalykų yra sudėta ant svarstyklių. Aš manau, kad šiandien „staipytis“, „rodyti savo išmintingumą“ arba savo kažkokį agresyvumą, nėra laiko. Šita valstybė turi judėti į priekį, jaunimas turi patikėti ja, ir tada mes matysime rezultatus. Ir politikai toje vietoje turi ne žaisti savo žaidimus, o tiesiog dabar dirbti dėl tų bent dviejų svarbiausių klausimų.

– Ačiū.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt