Verslas

2021.10.03 12:02

Atliekų detektyvas: aplinkosaugininkai aiškinasi, ar į Lietuvą nelegaliai iš Lenkijos vežamos šiukšlės deginimui

Edvardas Špokas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.03 12:02

Aplinkosaugininkai aiškinasi, ar į Lietuvą galėjo būti nelegaliai įvežamos atliekos deginimui. Pasak Aplinkos ministro, pernai apie dešimtadalis sudegintų atliekų buvo nelietuviškos. Atliekų tvarkytojai sako, kad aliekos iš kitų šalių deginamos Lietuvoje dėl reguliavimo problemų.

Vietoj perdirbimui skirto plastiko ir gumos – nerūšiuotos komunalinės atliekos ir net variklių alyva. Prieš trejus metus Lenkija gražino atgal į Jungtinę Karalystę (JK) daugiau nei tūkstantį tonų neteisėtai įvežtų atliekų. Dabar lenkams tenka lietuvių įtarimai, kad nelegaliai į Lietuvą deginti vežamos lenkiškos atliekos.

Atliekų iš Lenkijos detektyvas Lietuvoje: pernai apie dešimtadalis sudegintų atliekų buvo nelietuviškos

„Bandoma išsiaiškinti ,ar teisėtai atvyksta tos atliekos ir ar tos, kurios numatytos pagal teisės aktus“, – sako Aplinkos apsaugos departamento atstovas Arūnas Malinovskis.

Legaliai į Lietuvą iš kitų šalių gali būti įvežamos tik antrinės žaliavos. Įtariama, kad ne perdirbti, o deginti atvežta 400 vilkikų plastiko. Neoficialiais duomenimis, trys vilkikai prie sienos su Lenkija apgręžti jau pradėjus tyrimą.

„Informacija buvo surinkta tokių akcijų ir planinių patikrinimų metu“, – teigia A. Malinovskis.

Lenkiškos atliekos galėjo patekti į „Ignitis“ valdomą Kauno kogeneracinę jėgainę.

„Mums nebuvo kilę įtarimų, nesimato, kad atliekos nelietuviškos“, – tvirtina „Ignitis“ atstovas Artūras Ketlerius.

Įtarimų apie galimas atliekas iš Lenkijos neturi ir Klaipėdos kogeneracinę jėgainę valdančios įmonės atstovas.

„Kiekvienos mašinos mes, aišku, netikrinam, žiūrim pagal popierius, kas atliekų savininkas, iš kur jos atvyko“, – sako „Gren Lietuva“ atstovas Andrius Kasparavičius.

Atliekas į į Klaipėdos kogeneracinę veža apie 20, į Kauną apie 15 įmonių.

„Jeigu paaiškėtų, kad įmonės vykdo neteisėtą veiklą ir galbūt padirbinėja dokumentus ir jei su tokiomis įmonėmis turėtume sutartis, mes jas nutrauktume“, – sako „Ignitis“ atstovas A. Ketlerius.

Tai ne pirmas atvejis, kai bandoma Lietuvoje deginti iš kitur atvežtas atliekas.

„Iš Airijos buvo atvežtos atliekos, tai sistema suveikė taip, kad mes labai greitai jas identifikavome ir nutraukėme sutartį su tuo tiekėju“, – tvirtina A. Kasparavičius.

Aplinkosaugininkai sako, kad įtariama, jog lenkiškos atliekos į Lietuvą pateko pagal naują schemą. Tiesa, kol vyksta tyrimas, jos neatsikleidžia.

„Bus ir baudų, ir baudžiamosios atsakomybės už dokumentų padirbinėjimą kai kam“, – tikina Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministras sako, kad pernai apie dešimtadalį sudegintų atliekų – nelietuviškos.

„Mūsų atliekos nėra sutvarkomos, arba užekeliama kaina dirbtinai. Mūsų sąvartynai ir operatoriai negauna deginimo kvotų, stumdosi eilėse prie krosnies“, – sako S. Gentvilas.

Ministras sako, kad pažeidimais įtariami atliekų tvarkytojai. Šie baksnoja į sistemines problemas.

„Yra kitas kelias, kur pakankamai legaliai iš užsienio atvažiuoja atliekos ir jos gali būti sudegintos“, – teigia Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos vadovė Asta Kuckaitė.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Žaliąjį sąrašą, kuriame yra ir plastikas, atliekos gali judėti visoje Bendrijoje. Į Lietuvą patekusios atliekos rūšiuojamos, tačiau niekas nereguliuoja, kiek jos turi būti išrūšiuotos.

„50-90 proc. išrūšiuojamos ir kas lieka, arba sudeginamos, arba keliauja į savartyną“, – sako A. Kuckaitė.

Ir čia jos keliauja jau kaip lietuviškos. Vežti į Lietuvą atliekas patogiau, nes čia visame regione pigiausia deginti ir pigiausi sąvartynai. Ministerija svarsto didinti atliekų priėmimo sąvartynuose kainas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt