Verslas

2021.09.28 22:00

Majauskas abejoja Lietuvos banko siūlymais: tai kirs jaunoms šeimoms – būsto įperkamumas reikšmingai apsunks

Irma Janauskaitė, Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.28 22:00

Lietuvos bankas sako – kas ketvirtas būstas perkamas paėmus paskolą. Itin rizikingi tie sandoriai, kai pasiskolinus perkamas ne pirmas būstas. Tokiems bankas ketina dvigubinti pradinį įnašą, o bankams nustatyti didesnį rezervą. Bet ir valdančiųjų Seime atstovai, ir nekilnojamojo turto vystytojai abejoja, ar tai atvėsins rinką. O bankai iškart sako – didins paskolų palūkanas visiems, net ir norintiems pirmo ir vienintelio būsto.

Brokeris fotografuoja butą. Jis jau parduotas. Butas, brokeris sako, išskirtinis. Tokių baigtų, kur pirkėjui tereikia pasirūpinti detalėmis, Šiauliuose reta – statytojai ir pardavėjai nerizikuoja tiek investuoti. Bet apskritai naujos statybos būsto mieste jau yra. Yra ir kas perka po kelis butus.

Panorama. Ekspertas nesupranta Vyriausybės svarstymų atidėti elektros tiekėjo pasirinkimo terminą: ką čia būtų galima išlošti?

Ūgtelėjo ir kainos, kaip ir visur Lietuvoje.

„Dažnu atveju tas antras būstas perkamas jau investicijai. Reiškia, žmogaus karjera vystosi teisingai. Jis turi tų pajamų, nori jas investuoti. Ir tarp šiauliečių yra tokių žmonių, kurie turi 2 ir 3 net. Žinau, kas paskolas yra paėmęs tiems butams, butai patys save „išlaiko“, – teigia „Remax“ Šiaulių regiono vadovas Justas Niauronis.

Lietuvos banko teigimu, finansų krizė prieš gerą dešimtmetį parodė, kad būstą su paskola investicijai perkantys žmonės gali neišgalėti paskolos grąžinti. Antro būsto paskolos šiemet sudaro 12 proc. visų paimtų naujų paskolų. Pernai ir užpernai sudarė apie 10-11 proc.

O pats būstas Lietuvoje kainuoja 7-iais proc. brangiau, nei realiai turėtų.

„Taip, mes pradedame matyti, kad būsto kainos, jos pradeda viršyti tas, kurios būtų paaiškinamos demografiniais, makroekonominiais, regioniniais kriterijais.

Vadinkim taip, mes esame, aš mėgstu sakyti, šilimo ar kaitimo pradžioje. Tai yra pats tas laikas, kada turi ir institucijos pradėti veikti ir reaguoti į rizikas“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vėsinti rinką Lietuvos bankas nori, nuo kitų metų iki 30-ies proc. dvigubindamas pradinį įnašą, kai paskola imama antram ir dar paskesniam būstui pirkti. Jeigu pirmos paskolos grąžinta mažiau kaip pusė.

„Tokių klientų, kurie skolintųsi, pirkdami antrą būstą, nėra labai daug. Dažniausiai žmonės jau perka iš savo santaupų. Tai, manau, kad esminio poveikio nebus“, – konstatuoja nekilnojamojo turto vystymo kompanijos „CITUS“ įkūrėjas Mindaugas Vanagas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tikina – turtingi žmonės ir toliau galės sau pirkti poilsinės paskirties ar antrą, trečią būstą.

Tačiau kitas Lietuvos banko ketinamas įvesti griežtinimas – kad komerciniai bankai papildomai atsidėtų po 2 proc. į rezervą – komerciniai bankai sako, ne tik mažins jų pelną, bet ir pasijaus visiems būsto paskolų ėmėjams.

„Dėl šitos priemonės šiek tiek padidės būsto paskolų palūkanų normos. Visoms naujoms būsto paskoloms“, – sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

„Kiekvienas apribojimas, kiekvieni kaštai, kurie sukelia bankui, jie galų gale vis vien nugula į klientų kišenes“, – pažymi „CITUS“ įkūrėjas M. Vanagas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas pabrėžia itin svarbų aspektą – didžiausią tokio sprendimo naštą gali pajausti šeimos: „jaunos šeimos didmiesčiuose ir jiems būsto įperkamumas gali reikšmingai apsunkti“.

Lietuvos bankas sako, metas gaivinti diskusijas ir dėl kitų galimų priemonių kainoms stabdyti, pavyzdžiui, apriboti galimybes už NT susimokėti grynaisiais.

Jau ruošiamasi įteisinti preliminarių sandorių sutarčių registravimą. NT vystytojai sako, registravimas įneštų tikslumo rinkoje, ypač, kai būstas perkamas iš brėžinių.

Bet ilgainiui geriausiai esą suveiktų visai kita priemonė – daugiau galimybių, į ką investuoti. Dabar neprofesionalams labai sunku tą daryti, todėl žmonės ir perka nekilnojamąjį turtą.

Mokesčių inspekcijos duomenimis, 130 tūkst. Lietuvos gyventojų turi po kelis butus. Didžioji dauguma jų – 108 tūkstančiai – turi po du. Po tris – 15 tūkstančių. Keturių ir daugiau būstų savininkų – jau gerokai mažiau. Beveik du šimtai žmonių turi po daugiau kaip 10 butų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt