Verslas

2021.09.28 10:03

Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu

Eleonora Budzinauskienė, ELTA2021.09.28 10:03

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis rugsėjį buvo 1 ir, palyginti su rugpjūčiu, nepasikeitė. Statistikos departamento duomenimis, palyginti su rugpjūčiu, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams ketino išleisti mažiau.

Rugsėjį namų ūkio finansinės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. gyventojai vertino truputį geriau nei rugpjūtį: gyventojų, teigiančių, kad jų finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pagerėjo, dalis padidėjo 2 procentiniais punktais (nuo 20 iki 22 proc.), 18 proc. gyventojų teigė, kad ji pablogėjo (rugpjūtį – 20 proc.).

Nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas taip pat truputį pagerėjo: 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, (rugpjūtį – 21 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 12 proc. manė, kad ji blogės. Rugsėjį šiek tiek daugiau nei pusė gyventojų (52 proc.) teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 44 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugpjūtį – atitinkamai 50 ir 45 proc.).

Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, palyginti su rugpjūčiu, padaugėjo nuo 23 iki 25 proc., kaip ir praėjusį mėnesį 32 proc. manė, kad ji blogės.

Rugsėjį 24 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (rugpjūtį – atitinkamai 26 ir 15 proc.).

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo 3, kaime – minus 1. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais, o kaime nepasikeitė.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą mieste lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai. Miesto gyventojų, teigiančių, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėn. pablogėjo, dalis sumažėjo nuo 21 iki 19 proc., besitikinčiųjų, kad padėtis ateityje gerės dalis padidėjo nuo 23 iki 26 proc.

Kaimo gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo per praėjusius 12 mėn., palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, dalis padidėjo nuo 17 iki 21 proc., teigiančiųjų, kad ji gerės per ateinančius 12 mėn. – nuo 17 iki 19 proc., besitikinčiųjų šalies ekonominės padėties gerėjimo – nuo 19 iki 24 proc. Tačiau kaimo gyventojų, ketinančių daugiau išleisti didesniems pirkiniams dalis sumažėjo nuo 28 iki 21 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu

Per metus (2021 m. rugsėjį, palyginti su 2020 m. rugsėju) vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 1 procentiniu punktu. Palyginti su 2020 m. rugsėju, gyventojai šiek tiek geriau vertino namų ūkio finansinės padėties pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., šiek tiek optimistiškiau žvelgė į savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams planavo išleisti truputį daugiau.

Gyventojų nuomonė apie šalies ekonominės padėties perspektyvas, palyginti su nuomone išsakyta prieš metus, beveik nepasikeitė.

Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas

Šalies ekonominės padėties pasikeitimus per praėjusius 12 mėn. rugsėjį gyventojai vertino šiek tiek geriau nei rugpjūtį: 21 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 41 proc. – kad pablogėjo (rugpjūtį – atitinkamai 20 ir 45 proc.).

Vertindami esamą savo šeimos finansinę padėtį, 51 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 3 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (rugpjūtį – atitinkamai 57 ir 5 proc.).

Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 52 proc. gyventojų, 11 proc. teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti (rugpjūtį – atitinkamai 53 ir 12 proc.).

Rugsėjį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, šiek tiek pagerėjo: gyventojų, manančių, kad bedarbių skaičius per ateinančius 12 mėn. augs, dalis sumažėjo nuo 49 iki 47 proc. Bedarbių skaičiaus mažėjimo kaip ir praėjusį mėnesį tikėjosi 17 proc. gyventojų.

Namų ūkių pajamų pasikeitimas

Nuo gegužės gyventojų taip pat yra klausiama apie namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn. Rugsėjo mėnesio apklausos rezultatai rodo, kad per praėjusius 12 mėn. pajamos padidėjo 14 proc. namų ūkių, 71 proc. iš esmės nepasikeitė, o 13 proc. namų ūkių pajamos sumažėjo (rugpjūtį – atitinkamai 12, 69 ir 16 proc.).

41 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 23 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą, 16 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo, 15 proc. – dėl padidėjusių socialinių išmokų.

44 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę priežastį nurodė sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą. 24 proc. namų ūkių pagrindinė pajamų sumažėjimo priežastis – darbo praradimas, nedarbas, nuosavo verslo bankrotas.

Pajamų sumažėjimas daugiau nei pusei gyventojų buvo susijęs su COVID-19 pandemija. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 62 proc. nurodė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 78 proc., birželį – 75 proc., liepą ir rugpjūtį – po 77 proc.).

Dalies namų ūkių pajamų padidėjimas yra susijęs su COVID-19. Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 15 proc. gyventojų teigė, kad tam įtakos turėjo COVID-19 (gegužę – 20 proc., birželį – 18 proc., liepą – 21 proc., rugpjūtį – 22 proc.).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt