Verslas

2021.09.27 22:52

Įsigalėjus galimybių paso reikalavimui, sumažėjo produkcijos pardavimai: maisto tiekėjai vertina nuostolius

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.27 22:52

Prekybos įmonių asociacija skaičiuoja, kad per dvi savaites, kai veikia galimybių paso reikalavimas, didžiosiose maisto prekių parduotuvėse klientų sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Mažiau pirkėjų – mažiau ir parduodamos produkcijos.

Mėsos perdirbėjai ir paukštininkai sako jau pajutę pokyčius tiekimo grandinėje: šviežią produkciją arba perskirsto į mažesnes parduotuves, arba užšaldo. Abiem atvejais tai, esą, nuostolinga, todėl ateityje gali lemti gaminių kainų augimą.

Per 2 savaites, kai veikia galimybių pasas, produkcijos pardavimai sumažėjo: tai gali atsiliepti kainų didėjimui

100 000 tonų paukštienos – tiek kasmet į rinką pateikia vienas didžiausių Baltijos regione Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynas. Maždaug pusė šios produkcijos parduodama Lietuvoje. Tačiau tai padaryti, anot paukštyno direktoriaus Dariaus Gudačiausko, vis sunkiau. Esą Vyriausybė ne tik delsia suteikti dar pavasarį perdirbėjams žadėtą paramą dėl pandemijos, bet ir dar labiau apsunkino prekybos sąlygas įvesdama galimybių pasą. D. Gudačiauskas sako, kad sumažėjęs klientų srautas didžiosiose parduotuvėse atsiliepė šviežios paukštienos pardavimams.

„Lyginant su praeitu mėnesiu, mes užšaldome blokais 20 proc. daugiau paukštienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šviežios paukštienos mes būtent tiek neparduodame. Užšaldžius paukštieną jos vertė krenta iš karto bent 30-40 proc. Tai yra grynas nuostolis gamintojui“, – aiškina Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius.

Pokyčius tiekimo grandinėje dėl įsigaliojusio galimybių paso sako jaučiantys ir mėsos perdirbėjai.

„Sumažėjo, gana stipriai sumažėjo, apie 30 proc. tiekimas į didžiąsias parduotuves ir įvyko persiskirstymas į mažąsias parduotuves. Tai automatiškai lėmė, kad mes vietoje vieno taško, turime vežti į du, tris taškus – padidėjo logistinė grandinė, ji pabrango“, – nurodo Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Pasak E. Mackevičiaus, produkcijos nukreipimas į mažesnes parduotuves neatstoja didžiųjų, nes skiriasi ir asortimento dydis, ir parduodamas kiekis. O perdirbėjų patiriamus nuostolius esą pirmiausiai pajaus vartotojai.

„Logistikos taškų padaugėjimas automatiškai reiškia, kad ji yra brangesnė, sudėtingesnė ir tai neišvengiamai gali atsiliepti produkcijos kainų didėjimui“, – tvirtina Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Žuvies produkcijos gamintojai tikina, jog kol kas jokių prekybos pokyčių nejaučiantys, nes žuvies paklausa visada didesnė negu pasiūla. Be to, pasak Akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovo, pagrindinis šviežios žuvies prekybos sezonas tik prasideda.

„Dabar tvenkiniai nuleidžiami ir iki naujų metų bus didysis prekybos ciklas. Tai dabar mes tik pamatysime, ar yra kokie nors kritimai, ar ne“, – nurodo Akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos vadovas Rolanda Morkūnas.

Prekybininkų atstovė Rūta Vainienė sako, kad pastaruoju metu stebimi pokyčiai ne tik tiekimo grandinėje, mažinant ar perskirstant užsakymus, bet ir parduodant jau užsakytą produkciją.

„Užsakymų sistema yra automatizuota, bet ji vis tiek negali į priekį numatyti, kiek ateis pirkėjų. Ir užsakant prekes, jau net atsižvelgiant į tą faktinę informaciją, kada jų trūksta, tada užsakoma. Tai lieka prekių perviršis ir mes turime informaciją apie didėjančius greitai gendančių produktų nurašymus. Kas irgi yra nuostolių eilutė“, – aiškina Prekybos įmonių asociacijos direktorė R. Vainienė.

Prekybos įmonių asociacijos duomenimis, per dvi savaites, kai taikomas galimybių paso reikalavimas, trijų prekybos tinklų didžiosiose parduotuvėse klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, tačiau tų pačių tinklų mažosiose nepadaugėjo nė procentu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt