Verslas

2021.09.27 14:06

Verslas šaukiasi pagalbos: darbuotojų taip trūksta, kad tenka užsidaryti, o bedarbiai siūlomo darbo atsisako ir dėl galimybių paso reikalavimo

atnaujinta 14.25
Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.09.27 14:06

Nors Lietuvoje bedarbių skaičius jau perkopė 200 tūkst., dėl darbuotojų trūkumo kai kurie verslininkai priversti koreguoti savo veiklą ar net ją nutraukti, sako verslo atstovai. Tokias tendencijas patvirtina ir Užimtumo tarnyba, kurios vadovė teigia, kad, be anksčiau vyravusių priežasčių, trukdžiusių žmonėms susirasti darbą, dabar atsiranda ir naujų. Pavyzdžiui, kas antras atsisako darbo dėl reikalavimo turėti galimybių pasą. Dėl tos pačios priežasties žmonės nesiryžta ir mokytis, keisti kvalifikacijos.

Restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė Laisvės frakcijos posėdyje organizuotoje diskusijoje teigia, kad pastaruoju metu darbuotojų trūkumas yra toks didelis, kad dalis tinklo restoranų tiesiog negali tęsti veiklos.

„Pastaraisiais mėnesiais situacija paslaugų sektoriuje labai sudėtinga. (...) Planuojame atidaryti du restoranus, ieškome virš 20 darbuotojų ir turime didžiulį stygių jau esamuose restoranuose. (...) Darbuotojų stygius yra toks nežmoniškas ir nenormalus, kad pradėjome ieškoti ir sukūrėme naują poziciją – jaunesnysis padavėjas. Į ją kviečiame moksleivius nuo 16 metų. Nes, paprastai tariant, aptarnavimo sektoriuje, restoranuose, kur reikia atnešti ir nunešti maistą ir nuvalyti stalus, net nebėra kam to daryti“, – sako O. Bložienė.

Anot jos, praėjusį savaitgalį dėl darbuotojų stokos negalėjo dirbti vienas tinklo restoranas, esantis Vilniaus Pilies gatvėje. Šį savaitgalį teko uždaryti dar vieną tinklo restoraną Vilniaus Pylimo gatvėje dėl darbuotojų virtuvėje stokos. Pasak O. Bložienės, restoranas ne tik nebegali vykdyti veiklos, kaip buvo įprasta, bet ir negali išlaikyti anksčiau išsikeltų aptarnavimo standartų, nes tam per mažai darbuotojų.

„Iš tiesų Lietuvos visa kryptis buvo nukreipti visus į technologijas, aukštas pajamas generuojančias sritis. Aptarnavimo sektoriui reikia žmonių, kurie atliktų paprastą darbą. Bet jų nebeliko, nes jie gauna pašalpą ir nemato motyvacijos dirbti, nes yra labai nedidelis skirtumas. (...) Kitas dalykas, neturime normalios imigracijos politikos“, – sako O. Bložienė.

Darbuotojų trūkumą fiksuoja ir pramonininkai

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipia dėmesį, kad pramonės sektoriuje situacija yra panaši: „Žmonių trūkumas yra didžiulis. (...) Manau, daugelis įmonių tiesiog pavargo kelti tuos skelbimus.“

V. Janulevičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva pasižymi ir dideliu struktūriniu bedarbių – žmonių, kurie darbo neranda daugiau kaip metus, – skaičiumi. Šis rodiklis siekia 112 tūkst. Pramonininkų atstovas daro išvadą, kad dalis šių žmonių neturi tikslo susirasti darbą arba vykdo veiklą nelegaliai.

Jis pateikia pavyzdį, kai Užimtumo tarnyboje registruotiems apdailininkams buvo išsiųsti darbo pasiūlymai ir priklausomai nuo regiono pasiūlytas darbo užmokestis nuo 750 eurų iki 1 250 eurų į rankas. „Spėkite, kiek užklausų atėjo iš 2 tūkst. [pasiūlymų]? Du. Tikriausiai visi puikiai suprantame, kad visi tie apdailininkai dirba, jie turi šešėlinį darbą“, – sako V. Janulevičius.

„Tokiu būdu mes skatiname savo, sakyčiau, piliečius eiti ne tokiu keliu. (...) Reikėtų imtis labai atsakingos reformos. Iš viso bedarbių turime daugiau kaip 200 tūkst.“, – komentavo V. Janulevičius.

Anot jo, neigiamos įtakos verslo sektoriui turi ne tik atlyginimų augimas, kai darbo našumas auga lėčiau, bet ir žaliavų kainų augimas, pailgėjusi tiekimo grandinė.

„Kuo labiau išbrangsta žaliavos, tuo mažiau esame konkurencingi, parduodami produkciją Vakarų pirkėjams. Turiu omenyje Europos Sąjungą“, – tvirtina V. Janulevičius.

Tiek O. Bložienė, tiek V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad dėl vyraujančių tendencijų ištiesti pagalbos ranką nesiryžta ir bankai. Anot V. Janulevičiaus, bankai vertina galimą riziką, todėl palankius verslui sprendimus priima ne visada.

Pasak O. Bložienės, aptarnavimo sektoriuje koją kiša ir tai, kad dalis sektoriaus įmonių veikia šešėlyje, todėl finansuoti sektoriaus įmonių bankai nenori.

Vainienė: testuotis nenorintys asmenys aiškiai sakė – eisime į Užimtumo tarnybą

Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė taip pat teigia, kad prekybos sektoriuje pastebimas Užimtumo tarnybos ir bedarbiams mokamų išmokų patrauklumas.

„Kai darbuotojai buvo pradėti testuoti periodiškai, labai gerai pasirodė – tiesiog prikišamai, – kad nedarbas yra labai patrauklus. Kai prekybininkus vienus iš pirmųjų pradėjo privalomai testuoti, tie asmenys, kurie nenorėjo privalomai testuotis, nesakė, kad „pereisime į kitą įmonę, kur nereikia testuotis“.

Jie aiškiai sakė, kad „eisime į Darbo biržą“, t. y. į Užimtumo tarnybą. Tai labai aiškiai parodė, kad tas nedarbas, matyt, su kitomis paramos schemomis yra labai patrauklu. Daug patraukliau nei darbas“, – sako R. Vainienė.

Kaip ir V. Janulevičius, ji ragina atkreipti dėmesį į esamą sistemą. Anot R. Vainienės, vertėtų įvertinti, kodėl darbo neturintis žmogus nėra motyvuotas jo ieškoti.

„Tokia informacija mums būtų naudinga. Norėtume žinoti, kur mes konkuruojame. Ar tai dėl 10, 20, 30 eurų skirtumo, ar susidaro ir 100 eurų? Dėl kokios sumos jie nesirenka darbo ir renkasi tą laisvalaikį, mažesnius pinigus“, – komentuoja R. Vainienė.

Anot jos, tai padėtų darbdaviams, įgyvendinant algų politiką. Taip pat prekybininkų atstovė atkreipė dėmesį, kad koją, ieškant darbuotojų, kiša nuotolinis mokymas. Kaip atkreipia dėmesį R. Vainienė, anksčiau į didžiuosius miestus studijuoti atvykdavo jaunimas, kuris ieškodavo ir darbo. Dabar, mokydamiesi nuotoliniu būdu, didelė dalis jaunų žmonių liko gyventi gimtuosiuose miestuose.

Be to, kaip teigia R. Vainienė, prekybos sektorius dėl keliamo reikalavimo mokėti lietuvių kalbą neturi galimybės įdarbinti užsieniečių.

Kas antras darbo pasiūlymo atsisako dėl galimybių paso reikalavimo

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė patvirtina, kad verslo atstovų išsakyti pastebėjimai yra teisingi. Vis dėlto, I. Balnanosienės aiškinimu, darbuotojų trūkumas susijęs ir su pasibaigusiu karantinu.

„Jis susijęs su tuo, kad baigėsi karantinas ir kad tie verslai, kurie buvo atleidę žmones ar buvo sustabdę plėtrą, pradėjo ieškoti darbuotojų“, – sako I. Balnanosienė.

Anot tarnybos vadovės, iš maždaug 23 tūkst. ieškomų darbuotojų apie 10 tūkst. registruojama transporto sektoriuje, tai tolimųjų reisų vairuotojai. Kaip paaiškina I. Balnanosienė, tai susiję su užsienio darbuotojų kvotomis.

Taip pat, priduria I. Balnanosienė, išaugo terminuotų darbo vietų skaičius. „Tai reiškia, kad vyksta rotacija“, – priduria I. Balnanosienė.

Ji patvirtina, kad iš 211 tūkst. registruotų bedarbių dalis darbo neranda jau daugiau kaip metus. Analizuojant situaciją pastebėta, kad dalis bedarbių argumentuoja neturintys galimybės atvykti į darbo vietą, tačiau tai neatitinka tikrovės. Taip pat dalis žmonių nėra pasiryžę keisti kvalifikacijos.

„Didžioji dalis žmonių, kurių kvalifikacija yra žema, apie jokį persikvalifikavimą nekalba. Pavieniai atvejai, kai žmonės sutinka keisti kvalifikaciją, mokytis. (...) Nemobilumas, kvalifikacijos stoka ir pandemija pridėjo keletą niuansų“, – sako I. Balnanosienė.

Kaip atkreipia dėmesį tarnybos vadovė, vis daugiau žmonių prisitaiko gyventi su minimaliu poreikių patenkinimu.

Tarp priežasčių, kurios kliudo susirasti darbą, anot I. Balnanosienės, atsirado ir naujų. Viena jų – galimybių pasas. „Kas antras klientas atsisako siūlomo darbo dėl to, kad teigia neturįs galimybių paso. Lygiai taip pat [dėl to] atsisako ir mokytis“, – atkreipia dėmesį I. Balnanosienė.

Ji priduria, kad dalį mokymų būtų galima vesti nuotoliniu būdu, tačiau praktinių žinių reikalaujančioms specialybėms visų mokymų vesti vien tik nuotoliniu būdu galimybės nėra.

Pasak pašnekovės, stebima ir prastėjanti ieškančiųjų darbo psichologinė būsena: menksta gyventojų savivertė, neturint galimybės organizuoti nuotolinio darbo diskriminuojami jaučiasi darbuotojai, turintys vaikų, aštrėja priklausomybių problemos.

Ministerija sieks peržiūrėti taikomas priemones: reikia pripažinti, kad turime žmonių, kurie dirbti nenori

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas, komentuodamas situaciją, teigia, kad išmokų tvarka buvo keičiama siekiant padidinti darbo patrauklumą.

Taip pat, anot V. Šilinsko, derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvoje susiklosčiusią unikalią situaciją, kai net 80 proc. darbo neturinčių žmonių registruojasi Užimtumo tarnyboje. Viceministro vertinimu, tokį didelį rodiklį, kuris nėra fiksuojamas nė vienoje kitoje šalyje, lemia žmonių siekis gauti socialinį draudimą, išmoką ir kt. Vis dėlto kitose valstybėse, atkreipia dėmesį V. Šilinskas, Užimtumo tarnybos atitikmuo dažniau atlieka ne išmokos ar draudimo suteikimo funkciją, o būtent padeda ieškoti darbo ar keisti kvalifikaciją.

„Mūsų siūlymas yra atskirti asmenis. Reikia identifikuoti, kurie asmenys yra dirbantys ir galbūt ieško darbo, nes mato, kad gal netrukus neteks darbo, jį reikėtų pakeisti. Kurie asmenys yra nedirbantys ir ieško darbo, tai reiškia, kad mes galime juos nusiųsti pas darbdavį ir žinome, jog tas žmogus tikrai motyvuotas ir nori dirbti.

Ir atskirti žmones, kurie šiandien yra nedirbantys, bet dar nėra motyvuoti ar nėra pasirengę dirbti. Reikia pripažinti, kad tokių žmonių turime, bet turi būti taikomos atskiros priemonės, kad jiems padėtume“, – kalba V. Šilinskas.

Jis priduria, kad planuojama skaitmenizuoti Užimtumo tarnybos paslaugas ir analizuoti pamatines problemas, dėl kurių gyventojams nepavyksta susirasti darbo. Kaip pavyzdį viceministras pateikia atvejį, kai vieno miestelio gyventojui, norint nuvykti į darbo vietą, per mėnesį autobusui reikėtų skirti daugiau kaip 200 eurų, o tai sudarytų apie pusę darbuotojo pajamų.

„30 km nuvažiuoti iš miestelio į artimiausią miestą kainuotų apie pusę atlyginimų. Čia vienoje savivaldybėje paėmėme konkretų miestelį ir konkretų miestą. Žmogus turėtų išleisti apie 240 eurų vien autobuso bilietėliui, kad kasdien nuvažiuotų į darbą. Ta problema yra. Kalbame su savivaldybėmis, kaip ją spręsti“, – tikina viceministras.

Anot V. Šilinsko, buvo analizuojamos ir kitos problemos bei Lietuvoje jau taikomų paramos priemonių efektyvumas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt