Verslas

2021.09.27 20:31

Pirkėjai butų dairosi ir varžytynėse: vieni jaučiasi lyg laimėję loterijoje, kitiems koją pakiša azartas

Andrius Murauskas, LRT.lt2021.09.27 20:31

Pastaruoju metu vis labiau kaistant nekilnojamojo turto rinkai pirkėjai ieško naujų būdų turtui įsigyti. Vienas tokių – jau kuris laikas Lietuvoje egzistuojančios varžytynės. Ir nors jų populiarumas išlieka nedidelis, NT ekspertai teigia, kad varžytynių sistemoje galima aptikti vertų dėmesio objektų.

Populiarumas išlieka nedidelis

Pasak Registrų centro atstovo spaudai Mindaugo Samkaus, pirmąjį šių metų pusmetį e. varžytynėse parduota nekilnojamojo turto už kiek daugiau nei 58 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu pernai ši suma sudarė 56 mln. eurų. Vis dėlto šie skaičiai, lyginant su visų šalyje sudarytų NT sandorių suma, gana nedideli – šiemet pirmąjį pusmetį vien butų ir gyvenamųjų namų buvo parduota už beveik 1,5 mlrd. eurų.

„Vilniaus turto“ NT ekspertas Antanas Kudarauskas sako, kad varžytynės pastaruoju metu populiarėja, tačiau jas vis dar yra atradę mažai žmonių.

„Dauguma galimų pirkėjų vis dar vengia dalyvauti varžytynėse dėl įvairių gandų apie nesėkmingus sandorius, nes dar yra manančių, kad gali tekti nemažai pavargti, kol įgaus galimybę visiškai disponuoti turtu ar jį perparduoti“, – teigia specialistas.

Daugiausia varžytynių, pasak Registrų centro, skelbia antstoliai. Nedaug atsilieka nemokumo administratoriai ir savivaldybės. Svarbus vaidmuo sistemoje tenka „Turto bankui“. Be šių institucijų, varžytynes kartais skelbia ir valstybinės įmonės, tokios kaip Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos oro uostai ar Ignalinos atominė elektrinė.

Nuo atskirų patalpų iki didžiulių pastatų

Parduodamo NT pateikimas varžytynių tinklalapyje vis dar yra prastas ir dažnai neprofesionalus, tačiau, pasak A. Kudarausko, pirkėjui tai gali būti į naudą: „Dėl tokio pateikimo objektai nepritraukia maksimalaus dalyvių skaičiaus, dėl to turtas gali būti nupirktas pigiau.“

Dabar varžytynių portale siūlomo įsigyti turto pasirinkimas nėra didžiulis. Vilniuje didžiąją dalį siūlomo NT sudaro pastatų arba butų dalys. Dažniausiai jos būna 10–20 kv. metrų ploto ir senuose pastatuose. Tačiau galima rasti ir kitokio nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, Vilniaus centre, Juozapavičiaus gatvėje, parduodama parkavimo vieta požeminėje aikštelėje. Dar keli garažai Viršuliškėse, Fabijoniškėse ir Grigiškėse.

Senamiestyje parduodami keli butai ir kelios komercinės patalpos, tačiau jų vertė nedaug nusileidžia rinkos kainoms. Pavyzdžiui, Jogailos g. esančių 443 kv. m. patalpų, kuriose reikėtų atlikti remontą, pradinė kaina 1,1 mln. eurų, o dviejų kambarių buto, esančio Žydų g., minimali varžytynėse siūloma kaina – 137 tūkstančiai eurų.

Pasiūla kiek geresnė kituose Lietuvos regionuose. Naujojoje Akmenėje už 6400 eurų pradinę kainą siūloma įsigyti 3 kambarių butą renovuotame 1955 metais statytame name. Visagine 1 kambario buto mūriniame name pradinė kaina – 5490 eurų. O štai Marijampolėje už 299 tūkst. pradinę kainą siūloma įsigyti visą 2391 kv. m. mokyklą su 150 a. žemės sklypu.

„Investuotojai ir vystytojai nedrąsiai kelia kojas į regionus, būtent jie yra aktyviausi varžytynių dalyviai. Šiuo metu regionuose, manau, yra labai įdomaus nekilnojamojo turto, dėl mažo dalyvių skaičiaus parduodamo labai pigiai“, – pasakoja A. Kudarauskas.

Dalyvavimas nėra sudėtingas

Tie, kas nori dalyvauti varžytynėse, šiandien gali tai padaryti lengviau nei seniau. Asmuo, norintis dalyvauti varžytynėse, gali užsukti į internetinį puslapį evarzytynes.lt ir prisijungti naudodamas vieną iš asmens tapatybės nustatymo būdų: elektroninį parašą, mobilųjį parašą ar elektroninę bankininkystę. Prisijungęs prie sistemos dalyvis turi surasti jį dominančio objekto aukcioną ir užsiregistruoti į jį.

Prisijungus turi būti nurodyti tokie asmeniniai duomenys kaip adresas, elektroninis paštas, telefono numeris ir banko sąskaita.

Juridiniai asmenys varžytynėse dalyvauja per įgaliotą atstovą. Jis turi atlikti lygiai tokius pačius veiksmus kaip ir fizinis asmuo, tačiau jungiantis reikia pasirinkti, kad atstovaujama juridiniam asmeniui.

Varžytynėse gali dalyvauti ir užsienio valstybių piliečiai. Jie gali prisijungti per sistemą iPasas, jei turi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą asmens tapatybės pažymėjimą. Jeigu tokio neturi, užsieniečiui gali atstovauti įgaliotas asmuo arba prisijungti galima per elektroninius valdžios vartus.

Starto mokestis dalyviui sudaro 10 proc. pradinės turto kainos. Dalyvio mokestis po varžytynių negrąžinamas tik jas laimėjusiam asmeniui. Kainos kėlimas negali būti mažesnis nei 0,1 proc. pradinės turto vertės, jeigu turto vertė yra didesnė nei 30 tūkstančių eurų. Parduodamo NT pradinę kainą nustato jį parduodanti organizacija.

Registrų centro duomenimis, iš puslapyje paskelbtų varžytynių įvyksta tik trečdalis. Laimėjęs varžytynes asmuo per 24 valandas nuo jų pabaigos yra informuojamas apie tolimesnius veiksmus. Jis yra įpareigojamas ne vėliau kaip per 30 dienų sumokėti už turtą. Jeigu objekto kaina neviršija 30 tūkstančių eurų, šis terminas yra trumpesnis. Dalyviui sumokėjus, per 3 dienas (bet ne ankščiau nei 20 dienų po varžytynių pabaigos) yra surašomas turto perdavimo aktas.

Svarbu pasverti rizikas

Pasak NT eksperto A. Kudarausko, varžytynės suteikia nemažai privalumų tiek turto pardavėjams, tiek pirkėjams. Visų pirma, pardavėjai yra garantuoti, jog turtas bus parduotas, jeigu aukcione registravosi nors vienas dalyvis. Varžytynėse išvengiama ilgų pardavimo procedūrų, sutaupomi komisiniai, jei tai organizuojama be išorinės pagalbos, be to, turtą galima parduoti brangiau, nei tikėtasi.

O štai pirkėjams didžiausias privalumas, palyginti su alternatyviais NT pirkimo būdais, yra laikas, kurį gali skirti susipažinti su NT objektu, nes pirkėjas gali būti ramus, kad iki varžytynių pabaigos datos turtas nebus parduotas. Varžytynių sistema leidžia nustatyti maksimalią kainą ir kainos kėlimo intervalą. Tai leidžia pirkėjui įsigyti turtą be fizinio dalyvavimo. O tai, pasak A. Kudarausko, leidžia NT įsigyti pigiau: „Jeigu nėra konkurentų arba kiti konkurentai pasyvūs, neatlieka statymų arba išvis nepasirodo aukcione, objektas gali būti nupirktas pigiau, nei tikėtasi.“

Vis dėlto varžytynės turi nemažai niuansų. Pirkėjai ne visuomet turi tokias pat galimybes kaip paprasto sandorio atveju: mokėjimų atidėjimas, derybos dėl atsiskaitymo sąlygų ir terminų. Aktualus tampa ir žmogaus azartiškumas. Kartais turtas nuperkamas per brangiai, nes aukciono dalyvis tiesiog norėjo laimėti.

„Jeigu perkama ne iš rimtos įmonės ar organizacijos, yra tikimybė, kad buvęs savininkas gali skųsti varžytynes, dėl to pirkėjas gali laikinai netekti teisės disponuoti turtu“, – pasakoja specialistas.

Kartais antstolių organizuojamos varžytynės yra atšaukiamos, nes asmuo, kurio turtą norima parduoti, skolas išmoka kitais būdais.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt