Verslas

2021.09.24 21:18

Ekspertai apie kylančias dujų kainas, Rusijos manipuliacijas ir kodėl valdžia nepadės „Achemai“

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.24 21:18

Rekordinės dujų kainos jau kelia baimę visoje Europoje ir Lietuvoje. Ekspertai sako, kad kol kas to krize negalima vadinti, tačiau panika rinkoje jaučiama. Apie tai LRT laidoje „Dienos tema“ kalba Vilniaus universiteto (VU) partnerystės docentas Marius Dubnikovas ir energetikos ekspertas, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Romas Švedas.

– Situacija įtempta – dujų ir elektros kainos sparčiai auga. Jeigu pasižiūrėtume platesniu žvilgsniu, Jungtinėje Karalystėje dujų kaina yra keturis kartus didesnė nei prieš metus, Vokietijoje dujų saugyklos pustuštės, veiklą stabdo gamyklos, nes trūksta energijos. Kokį procesą mes stebime, ar tai jau nauja krizė?

M. Dubnikovas: Tai greičiau iššūkis, sakyčiau, prisitaikyti prie naujų kainų lygio. Kainos rekordinės, jeigu žiūrime į dešimtmetį, bet jei pažiūrėtume į ilgesnį – 20 metų – laikotarpį, tokias kainas matėme kelis kartus ir netgi didesnių matėme. Šiuo atveju yra iššūkis prisitaikyti po labai gražaus periodo, kurį turėjome pastaruosius kelerius metus, kai energija kainavo labai pigiai.

Dienos tema. Energetikos ekspertas: dėl „Nord Stream 2“ pabaigimo dujų kainų augimą dirbtinai kuria ir Rusija

– Lietuvoje elektros kainos pasiekė pastarųjų 10 metų rekordines aukštumas, dujos dabar kainuoja tiek, kiek kainavo 2015 metais, prieš pradedant veikti SGD terminalui. Tada mokėjome brangiausiai už dujas visoje Europos Sąjungoje (ES), dabar brangiai už dujas moka visa ES. Kas atsitiko?

R. Švedas: Sakyčiau, šiuo atveju esama panikos efekto. Dabar visi puolė į paniką, ji kylančias kainas dar labiau kelia. Bet visuomet tarptautiniai ekspertai, Tarptautinė energetikos agentūra pabrėždavo, kad energijos tiekimo saugumas visiems yra iššūkis ir visos valstybės turi galvoti, kaip užsitikrinti energijos tiekimo saugumą, kaip užsitikrinti energijos tiekimą. Per pandemiją energetikos sektorius smarkiai nukentėjo, susvyravo investicijos į naftos sektorių, nėra politinio stabilumo Artimuosiuose Rytuose. Tas susvyravimas naftos sektoriuje ir dabar augančios naftos kainos, iš paskos augančios dujų kainos, kurių augimą, mano vertinimu, dirbtinai kuria ir Rusijos Federacija, nes labai riboja gamtinių dujų tiekimą Vakarų Europai, siekdama savo tikslų, kad būtų pabaigtas projektas „Nord Stream 2“ ir būtų padidintas dujų tiekimas, todėl dabar ir matome tokią bangą.

– Sakote, kad Kremlius gali dirbtinai riboti dujų tiekimą ir dėl to dabar matome pustuštes Vokietijos dujų saugyklas, o Kremlius kalba, kad nuo spalio 1 dienos dujos tekės „Nord Stream 2“ dujotiekiu, nors patvirtinimo iš Vokietijos pusės dar nėra. Dirbtinai sumažintas dujų tiekimas yra kaip spaudimo priemonė?

R. Švedas: Absoliučiai taip. Priežastis labai paprasta, skelbiama, kad projektas „Nord Stream 2“ fiziškai yra baigtas, bet dar reikia pagrįsti, kad jis techniškai tinkamas naudoti, taip pat reikia baigti visus formalumus įmonės, kuri valdys šį projektą, o tam reikia apie keturių mėnesių. Oficialiais skaičiavimais, šiais metais „Nord Stream 2“ net neturėtų pradėti dirbti. Aišku, Maskva spaudžia, kad tie formalumai būtų įgyvendinti greičiau, ir dėl to sukuria gamtinių dujų badą Europoje.

– Kiek dirbtinai sukelta ši krizė, jeigu taip galime vadinti, o kiek yra objektyvių veiksnių, lemiančių didėjančias kainas?

M. Dubnikovas: Jeigu veiksnys, kad Rusija riboja savo naftos tiekimą, teisingas, tai pasirinktas laikas yra labai geras, nes šiuo atveju reikia nepamiršti, jog per COVID-19 centriniai bankai spausdino pinigus, kad įveiktų ekonomikos krizę. Pabrango visos turto klasės: nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos ir dabar tas brangimas persirito į žaliavas: brangsta ne tik elektra ir dujos, bet ir metalai, buvo bandymų pažaisti ir su mediena, ji dabar atpigo. Aplinka labai palanki įvairioms manipuliacijoms. Kitas dalykas, nepamirškime, kad ir dideli pasaulio investuotojai, pamatę, kad kaina sparčiai auga, nori atsiriekti dalelę ir nukreipia lėšas. Gali būti, kad žaliavos perkamos ne naudoti, bet kaip investicinė priemonė.

– Kasdien pranešama, kad dėl didelių energijos kainų Europoje uždaromos ir stabdomos gamyklos. Lietuvos „Achema“ – ne išimtis: jau pranešta apie uždaromus kelis blokus, darbuotojai siunčiami į prastovas, pasigendama aiškios Vyriausybės pozicijos. Kokia mūsų Vyriausybės reakcija?

M. Dubnikovas: Būtų netgi šiek tiek baisu, jeigu Vyriausybė reaguotų ir darytų kokius nors veiksmus, nes pasaulinių kainų sureguliuoti neįmanoma. Galima bandyti išmėtyti kainą į periodus, bet tai jos nesumažins – vis tiek mokėsime tą kainą. Šiuo atveju reikia stebėti situaciją, nes įvykiai klostosi labai greitai, pagrindinis kainos augimas iš esmės yra maždaug rugsėjo mėnesį. Kad Vyriausybė duotų pinigų ar dotuotų, yra neįmanoma, nes nežinome, kiek šitas periodas tęsis. Jeigu dabar [Vyriausybė] duotų pinigų, pavyzdžiui, dotaciją, ateitų labai daug įmonių. Vėliau kainos galbūt bus dar aukštesnės ir nuo to niekas nėra apdraustas.

– Pone R. Švedai, ar Lietuvos Vyriausybės reakcija yra tinkama? Ką būtų galima padaryti šioje situacijoje?

R. Švedas: Mano vertinimu, intervencijos per kainas būtų tikrai nepagrįstos. Manyčiau, Lietuvai dabar svarbiausia fiziškai užtikrinti tiekimą. Šią galimybę turime per Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir tikrai dabar rinkoje turime galimybę nusipirkti. Kainų šuolių būna, čia jau verslo rizikos valdymo klausimas ir, sakyčiau, šia prasme Lietuvai dabar yra geros sąlygos, nes turime terminalą, kuriuo galime pasinaudoti. Jo galimybėmis galėtų pasinaudoti ir kitos regiono valstybės, o tai sustiprintų šio terminalo ekonomiką.

– Gyventojai, namus šildantys dujomis, turi ruoštis sąskaitų padidėjimui. Skaičiuojama, kad jos šią žiemą gali šoktelėti iki 80 proc. Kaip atlaikys vartotojai tokį kainų šuolį?

M. Dubnikovas: Gera žinia, kad Lietuvos gyventojų pajamos per pastaruosius 2 metus padidėjo kone penktadaliu. Tai reiškia, kad žmonės gali atlaikyti kainų padidėjimą. Tiesa, tai nelabai džiugina, nes visi tikėjosi iš padidėjusių atlyginimų gauti daugiau naudos – geriau gyventi. Dabar teks supilti tuos pinigus į bakus arba sudeginti katiluose.

– Europos Sąjungos ministrai šią savaitę aptarinėjo energijos kainų situaciją, konkrečių sprendimų nebuvo priimta. Teigiama, kad šis klausimas bus svarstomas artimiausioje Europos Vadovų Taryboje. Ar ne per lėta visos ES reakcija?

R. Švedas: Visos Europos Sąjungos veiksmai apskritai yra blogi, nes šiuo metu didžiausia ES valstybė Vokietija dar labiau stiprina priklausomybę nuo Rusijos. Paminėsiu, kad Rusija taip pat viešai yra pasakiusi, kad vis dar svarsto dujų tiekimo apimtis į Europą, nes eksportuoti į Aziją, konkrečiai į Kiniją, netgi labiau apsimoka. Tai dar labiau didina spaudimą.

Manyčiau, kad sukurti papildomą priklausomybę nuo Rusijos Europos Sąjungai ir konkrečiai Vokietijai yra labai pavojinga, nes kai pradės dirbti antrasis „Nord Stream“ dujotiekis, ta priklausomybė reikšmingai padidės, o tada padidės ir Rusijos galimybės daryti įtaką Europai ir Vokietijai ne ekonominiais sprendimais, o geopolitiniais. Ką visa Europa kartu su Lietuva galėtų padaryti?

Tokios situacijos yra šansas keisti iškastinį kurą atsinaujinančiąja energetika. Lietuvoje, kaip žinome, šildymui daug kur naudojamas ne iškastinis kuras, o biokuras ir Lietuva turi užsitikrinti biokuro tiekimą. Jeigu naudojame daugiau biokuro negu dujų, galime suvaldyti kainas, elektrą galėtume gaminti iš atsinaujinančiosios energetikos. Sakoma, kad tokios krizės yra galimybė visoms vyriausybėms labai rimtai eiti žaliuoju kursu.

– Kita vertus, bandoma kaltinti žaliąjį Europos Sąjungos energetikos kursą, esą būtent dėl tokio pasirinkimo dabar turime kainų šuolius. Kiek pagrįsti tokie kaltinimai?

M. Dubnikovas: Turime trijų paršiukų ir vilko situaciją: namelių nepasistatėme ir dabar atėjo didelė audra. Ta audra yra galimybė griežtai pasakyti, kad galbūt ne visai ekonomiškai atsiperkančiai šiuo momentu, bet reikia eiti žaliuoju kursu: statyti vėjo, saulės, biokuro elektrines ir atsisakyti gamtinių dujų, kurios iš esmės yra praeities ženklas. Dabar motyvacijos ką nors daryti yra daugiau, bet tuos sprendimus, ko gero, reikėjo priimti prieš dešimtmetį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt