Verslas

2021.09.24 14:23

Investuotojas Mecelis: 90 proc. studentų svarsto išvykti iš šalies, o kiek emigravo notarų, ūkininkų, advokatų?

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.24 14:23

Vietinių profesijų atstovai – notarai, advokatai, ūkininkai dar nepriklausomybės pradžioje susikūrė sau palankią mokestinę sistemą ir sumoka kartais net ir perpus mažiau mokesčių nei dirbantys pagal darbo sutartį. Tokia mokestinė sistema į šalį neleidžia pritraukti gerai apmokamų talentų, kurie prisidėtų prie didesnių pensijų, aukštesnių mokytojų ir daktarų atlyginimų, sako investuotojas Žilvinas Mecelis. 

Investicijų bendrovės „Covalis Capital“ įkūrėjas, mecenatas Žilvinas Mecelis iki šiol yra žinomas kaip daugiausia Lietuvoje kovai su pandemija paaukojęs privatus asmuo (250 tūkst. eurų).

Verslo konferencijoje „Lūžio taškas“ jis pasakoja, kad Lietuvai, norint būtų sėkmingai, privalu keisti mokestinę sistemą. Visų pirma – sumažinti darbo formų skaičių, panaikinti nepagrįstas lengvatas ir sumažinti mokestinę naštą dirbantiems pagal darbo sutartį žmonėms.

Tai padėtų į šalį pritraukti talentų, kurių atlyginimai siektų 20–30 tūkst. eurų per metus.

„Talentas yra tas žmogus, kuris moka mokesčius. Tai yra itin svarbu valstybėms, nes tik iš surinktų mokesčių mes finansuojame daktarus, mokytojus ir kitus. Svarbu, kad jie būtų laimingi ir nenorėtų išvykti iš Lietuvos, mokytų mūsų vaikus ir gydytų tėvus“, – sako Ž. Mecelis.

Investuotojas pasakoja ir pats gyvenime keitęs ne vieną šalį iš mokestinių paskatų.

Augęs Plungėje, 19 metų jis išvažiavo į JAV, ten baigė universitetą ir pradėjo dirbti Niujorke.

„Užaugau Plungėje ir 19 metų išvykau mokytis į JAV. Baigęs universitetą pradėjau dirbti Niujorke. Tai buvo mano svajonių miestas gyventi ir dirbti. Tačiau dėl ten buvusios mokesčių sistemos nuo savo priedų prie atlyginimo turėjau mokėti 50 proc. siekiančius mokesčius. Dėl to, kai Lietuva jungėsi prie Europos Sąjungos, aš persikėliau gyventi į Londoną. Visi iš Rytų bėgo į Vakarus, o aš iš Vakarų į Rytus. Tapau mokestiniu migrantu.

Nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė turėjo imigracijos problemų, jie vis tiek aukštas pajamas gaunantiems žmonėms darė didžiules nuolaidas. Jie taikė 20 proc. siekiantį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, kai JAV buvo 50 proc. Paskui susiradau šiltesnę vietelę ir persikrausčiau į Honkongą. Kadangi nesinorėjo ten auginti šeimos, išvykau į Ispaniją. Toje šalyje, futbolo klubui Madrido „Real“ bandant pritraukti Davidą Beckhamą, gyventojų pajamų mokesčių tarifas buvo sumažintas iki 24 proc., o dividendai nebuvo apmokestinami“, – priežastis, kodėl keliavo gyventi į įvairias šalis, vardija Ž. Mecelis.

Privalu į Lietuvą pritraukti gerai apmokamų talentų

Investuotojo teigimu, kadaise iš ekonominio migranto tapęs mokestiniu migrantu, jis pastebi, kad Lietuvoje ir pasaulyje vis daugiau žmonių, kurie taip pat tampa mokestiniais migrantais, kadangi dėl darbo specifikos nėra svarbu, iš kurios pasaulio vietos dirbti.

Tačiau Lietuva vis dar eina senu keliu, kada žinomas korporacijas bandoma pritraukti dėl pigesnės darbo jėgos. Pavyzdžiui, tokiu būdu, anot investuotojo, į Lietuvą buvo pritrauktos tokios bendrovės kaip „Barclays“, „Moody‘s“, „Europemonitor“.

„Tačiau toks modelis nėra tvarus, nes pakilus darbo kaštams investuotojai išeina. Taip nutiko ir su „Barclay‘s“, – pažymi Ž. Mecelis.

O štai tokios bendrovės kaip „Goldman Sachs“, „Millenium Capital“ seka paskui talentus, todėl ateities biurai bus kuriami ten, kur yra patrauklios mokestinės sąlygos talentams.

„Išvada – privalome į Lietuvą pritraukti brangių talentų, o ne investuotojų, kurie čia kuriasi dėl žemų kaštų“, – sako jis.

Ž. Mecelis pažymi, kad 100 tūkst. eurų per metus popieriuje Lietuvoje uždirbančiam asmeniui iš viso tenka susimokėti 40 proc. siekiančius mokesčius. Šveicarijoje jam reikėtų sumokėti iki 27 proc., Bulgarijoje – 15 proc., Jungtinėje Karalystėje – 32 proc., Kipre – 10 proc., Singapūre – 9 proc., Italijoje – 17 proc. J.A.E – 0 proc., Norvegijoje – 25 proc., Ispanijoje – 24, o Portugalijoje 20 proc. mokesčių.

„Pavyzdžiui, pastebėjau, kad per pandemiją nemažai „Goldman Sachs“ darbuotojų dirbo Italijoje, todėl bankas buvo priverstas padidinti darbo vietų skaičių Milane esančiame biure. Tų naujų darbuotojų atsirado tiek, kad jie sugebėjo pakeisti Šiaurės Italijos nekilnojamojo turto konjunktūrą. Užtenka nedidelio skaičiaus labai gerai apmokamų žmonių, kad įvyktų tokie pokyčiai“, – teigia investuotojas.

Notarai, advokatai, ūkininkai susikūrė mokestines lengvatas

Nors daugelis šalių bando pritraukti brangiai apmokamų talentų, Lietuva, anot investuotojo, neturi tokios strategijos.

„Apie tai ilgai galvojau. Tačiau tai dariau ne dėl savęs, nes šį žaidimą pralošiau jau seniai – pats į Lietuvą nebegrįšiu niekada, galbūt tik senatvėje. Visgi, analizuodamas Lietuvos mokestinę sistemą susidariau tokį vaizdą, kad kai kas labai nenori keisti senos tvarkos.

Pirmąją mokesčių reformą padarėme 1990 m., kada valstybė buvo silpna, interesų grupės buvo labai stiprios ir jos pasidarė sau palankias mokestines schemas. Tai buvo vietinės profesijos – notarai, advokatai, ūkininkai, individualiai dirbantys žmonės. Aš jų niekada nekaltinau, nes turbūt būdamas jų vietoje būčiau daręs tą patį“, – sako Ž. Mecelis.

Jo teigimu, vietinėms profesijoms per pastaruosius 30 metų niekas nepasikeitė – joms galioja dauguma lengvatų.

Pavyzdžiui, Ž. Mecelis skaičiuoja, kad 100 tūkst. eurų pajamų per metus uždirbantiems stambiems ūkininkams formaliai mokestinė našta siekia apie 20 proc. Tačiau neretai realus apmokestinimas yra daug mažesnis ir siekia apie 8,9 proc.

Individualia veikia užsiimančių ir per metus gaunančių 100 tūkst. eurų pajamų asmenų formali mokestinė našta taip pat siekia apie 20 proc., tačiau realus apmokestinimas dažnai būna 15–20 proc.

Savo ruožtu dirbantys pagal darbo sutartį ir uždirbantys 100 tūkst. eurų popieriuje susimoka 40 proc. mokesčių nuo atlyginimo.

„Aš nesakau, kad ūkininkai dėl visko kalti. Bet, mąstant logiškai, globalios profesijos turėtų būti apmokestinamos mažiau nei vietinės. Mes nesakome, kad reikia visoms vietinėms profesijoms pakelti mokesčius, bet reikia ieškoti aukso vidurio, kadangi mokestinės naštos skirtumai stambius ūkininkus, advokatus ir notarus lyginant su IT profesionalais, konsultantais, finansų analitikais negali būti tokie dideli“, – tvirtina Ž. Mecelis.

Kasmet prarandame po 4,9 mlrd. eurų

Ž. Mecelis pastebi, kad Lietuvą jau yra palikę apie 600 tūkst. darbingo amžiaus žmonių. Tai reiškia, kad per metus Lietuvos biudžetas netenka apie 4,9 mlrd. eurų.

Tačiau, nepaisant didžiulės migracijos praeityje, Lietuva gali susidurti su dar viena migracijos banga, prie kurios gali prisidėti neteisinga mokestinė sistema.

„Dėl emigracijos mes nukraujavome daugiausia iš visų Europos šalių. Tačiau mes ne tik nukraujavome, bet galime kraujuoti ir toliau. Remiantis apklausomis, apie 90 proc. studentų svarsto išvažiuoti iš Lietuvos“, – įspėja investuotojas.

Jo teigimu, spėjama, kad apie 90 proc. emigravusiųjų dirbo pagal darbo sutartį, tačiau neturime statistikos, kiek iš Lietuvos emigravo ūkininkų, advokatų ar notarų.

„Jeigu šalis jau prarado 600 tūkst. asmenų, kurie tikriausiai dirbo pagal darbo sutartį, kodėl iki šiol niekas nepasikeitė?“ – retoriškai klausia Ž. Mecelis.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl to, jog nėra pokyčių, gali būti kalta ir Seimo sudėtis, kadangi tam tikrų profesijų atstovai siekia savo interesų. Pavyzdžiui, 2016 m. iš visų Seimo narių 55,3 proc. buvo karjeros politikais, 14,9 proc. ūkininkais, 7,1 proc. užsiėmė individualia veikla, 3,5 proc. buvo verslininkais ir 19,1 proc. samdomais darbuotojais.

2020 m. Seime šios proporcijos pasikeitė. Karjeros politikai sudarė 47,5 proc. visų Seimo narių, 7,1 proc. buvo ūkininkais, 5 proc. užsiėmė individualia veikla, 3,5 proc. buvo verslininkais ir 36,9 proc. – samdomais darbuotojais.

Dirbantieji pagal darbo sutartis yra diskriminuojami

Pirmasis dalykas, kurį reikia padaryti, siekiant naikinti mokestinį arbitražą, – sumažinti darbo formų skaičių bei panaikinti nepagrįstas lengvatas.

„Taip pat reikia mažinti diskriminaciją tarp darbo santykių ir individualios veiklos“, – tikina investuotojas.

Be to, reikia pradėti debatus apie Lietuvos mokestinį konkurencingumą remiantis statistika.

Anot Ž. Mecelio, vienas procentas turtingiausių gyventojų disproporciškai prisideda prie mokesčių surinkimo šalyje, todėl reikia siekti, kad Lietuvoje atsirastų žmonių, kurie per mėnesį uždirbtų 20–30 tūkst. eurų.

„Pavyzdžiui, JAV 1 proc. turtingųjų prisideda prie beveik 40 proc. surenkamų mokesčių iš gyventojų pajamų mokesčio. Jeigu pritrauktume į savo šalį daug uždirbančių žmonių, tai turėtų didelę įtaką fiskaliniam balansui“, – mano jis.

Mažesni mokesčiai dirbantiems pagal darbo sutartį, anot Ž. Mecelio, paskatintų ir dalį dirbančiųjų su individualios veiklos pažymėjimu pradėti dirbti pagal darbo sutartį.

„Pavyzdžiui, patrauklesnė mokestinė sistema notarams ar advokatams, kurie sprendžia, dirbti pagal individualios veiklos pažymėjimą ar pagal darbo sutartį, galėtų padėti pereiti prie darbo santykių. Tokiu atveju yra lengviau skolintis, dalyvauti kapitalo rinkoje. Juk mes negalime demotyvuoti žmonių kurti korporacijas, augti ir globaliai konkuruoti“, – sako investuotojas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt