Verslas

2021.09.24 08:45

Energetikos reguliavimo tarybai siūlant keisti ESO kainų metodiką, analitikai abejoja dividendais

BNS2021.09.24 08:45

Nauja valstybės valdomos „Ignitis grupės“ įmonės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų kainų nustatymo metodika užtikrins ilgalaikes investicijas į skirstymo tinklą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. 

Tuo metu finansų analitikas Vaidotas Rūkas mano, kad siūlomi pakeitimai gali įstumti ESO į didelį įsiskolinimą, taip pat kyla klausimų dėl bendrovės galimybių mokėti dividendus.

Pasak R. Pociaus, elektros perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos pakeitimai parengti siekiant optimizuoti infrastruktūrą.

„Esmė tokia, kad yra patvirtintas dešimtmetis įmonės veiklos planas, ten numatoma nemaža investicijų apimtis, o pagal dabartinį modelį generuojamas pinigų srautas neužtikrina ilgalaikių investicijų plano įgyvendinimui reikalingų lėšų. Mūsų metodikos projekte ir yra įtvirtinta nuostata, kad visos trūkstamos lėšos, kurios yra reikalingos tinklo atnaujinimui, galėtų būti įtraukiamos į tarifą“, – BNS sakė R. Pocius.

Jo teigimu, tai leistų nebloginti tinklo kokybės, tačiau tokiu atveju reikia išlaikyti balansą tarp vartotojų ir bendrovės ar jos akcininko lėšomis finansuojamų investicijų.

„Ką per tarifą prisideda vartotojas, lygiai taip pat turėtų prisidėti ir akcininkai arba pati įmonė per skolinimąsi. Negalvojame, kad tik vartotojų lėšomis turėtų būti vykdoma elektros energijos skirstymo veikla ir ilgalaikio plėtros plano įgyvendinimas“, – aiškino R. Pocius.

„Šioje vietoje diskutuojame apie protingą balansą, kuris galėtų būti, kiek vartotojai per tarifą prisidėtų prie to plano įgyvendinimo ir kiek galėtų prisidėti akcininkai ar įmonė“, – pridūrė jis.

„Ignitis grupės“ preliminariais vertinimais, jei VERT patvirtintų projektą, ESO reguliuojamo turto (angl. regulated asset base, RAB) vertė sumažėtų 350–400 mln. eurų, nes kartu numatoma keisti ir elektros sektoriuje taikomo Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų (LRAIC) apskaitos modelį, jį iš esmės priartinant prie investicijų grąžos ir nusidėvėjimo skaičiavimo remiantis ilgalaikio materialaus turto istorine įsigijimo verte.

Anot „Ignitis grupės“, vertinant 2016–2021 metų rezultatus, tuomet apskaičiuota investicijų grąža ir nusidėvėjimas turėtų būti pakoreguotas iki sumos, apskaičiuotos pagal faktines šio laikotarpio investicijų apimtis, tai yra iki turto istorinės įsigijimo vertės.

„Preliminariu vertinimu, tokio perskaičiavimo įtaka (suma, kuria būtų mažinamas ESO ateityje nustatomas reguliuojamos veiklos pajamų lygis) sudarytų apie 160 mln. eurų (apie 32 mln. eurų kasmet – BNS)“, – nurodo „Ignitis grupė“.

„Ignitis grupės“ teigimu, projekte siūloma įvesti papildomą dedamąją, skirtą būtinai investicijų į pagrindinių ir pagalbinių tinklo elementų atstatymą apimčiai, ji galėtų atsverti apie pusę neigiamos siūlomų pakeitimų įtakos.

Bendrovės „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas sakė nenorintis spėlioti dėl priežasčių, kurios galėjo paskatinti VERT atnaujinti metodiką, tačiau tokią situaciją vertino blogai.

„Tarifų keitimas ar grąžos klausimas yra normalus ir reguliarus, kuris yra sprendžiamas per iš anksto nustatytas taisykles. Todėl jei, pavyzdžiui, keičiasi reguliuojama grąžos norma, tai yra formulė, visi žino, iš ko ji susideda ir kaip viskas bus kitą reguliacinį periodą, todėl visi tą gali įsivertinti ir prognozuoti. Dabar gi viskas iškrenta iš kažkokių reguliacijos taisyklių ir artėjame prie tokios neapibrėžtos situacijos, kurios investuotojai tikrai nelaukia“, – BNS sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, numatomas ESO reguliuojamo turto vertės sumažinimas, įskaitant ir pinigų atėjimą už praėjusį laikotarpį, gali įstumti bendrovę į didelį įsiskolinimo lygį.

„Taip negali būti, negalima nustatinėti tokių tarifų, kad reguliuojama įmonė turėtų, pavyzdžiui, aštuonias EBITDA skolas. Tai yra netvarus pelningumo ir skolos lygis, tai yra ydinga ir taip neturi būti“, – tvirtino V. Rūkas.

R. Pocius pripažino, kad ESO reguliuojamo turto vertės sumažinimas turės įtakos šios bendrovės paslaugų kainai.

„Nuo RAB dydžio priklauso ir kapitalo kaštai, kurie tiesiogiai įsiskaičiuoja į tarifą. Žinoma, infrastruktūros dalis sudaro tik pakankamai nedidelę dalį galutinėje kainoje, bet nauja metodika leistų bent jau šioje vietoje nedidinti kainų. Elektros kaina ir taip ženkliai auga dėl kitų priežasčių, todėl tikimės, kad nauja metodika ir atitinkamai suskaičiuoti tarifai leis nedidinti reguliuojamos dalies“, – sakė R. Pocius.

Tuo metu V. Rūkas pabrėžė, kad nauja metodika turėtų įtakos skaičiuojant elektros kainą, tačiau įtaka būtų daugiau simbolinė, tuo metu poveikis bendrovės galimybei mokėti dividendus būtų didesnis.

„Jeigu įmonės pelnas mažėja, atitinkamai gali būti mažinami ir dividendai. Jei sumažėja įmonės pelningumas, o skola išlieka, apskritai kyla klausimas, ar dividendų mokėjimas yra tvarus“, – teigė V. Rūkas.

VERT naują metodiką, kuri taip pat bus taikoma ir skaičiuojant „Litgrid“ paslaugų kainas, planuoja tvirtinti kitą savaitę. R. Pocius neatmeta galimybės, kad iki to laiko jos turinys dar pasikeis.

„Gausime įmonių pastabas, jas įvertinsime ir jei kažkurios pastabos bus pagrįstos, į jas atsižvelgsime“, – sakė R. Pocius.

„Ignitis grupė“ nurodo, kad apie su reguliavimo pokyčiais susijusias rizikas buvo atskleista pernai vykusio pirminio viešo akcijų siūlymo (IPO) prospekte, taip pat „Ignitis grupės“ ir ESO finansinių ataskaitų pastabose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt