Verslas

2021.09.27 12:12

Su nerimu žiemos laukianti Europa jau kalba apie naują krizę: Briuselis siūlo pakentėti ir mažinti mokesčius

Mindaugas Laukagalis, LRT.lt iš Briuselio2021.09.27 12:12

Brangstančios gamtinės dujos šią savaitę tapo bene svarbiausia tema Europos Sąjungos (ES) institucijose. Slovėnijoje susitikę Bendrijos energetikos ministrai paragino kuo greičiau spręsti kritine vadinamą krizę. Europos Komisija žada, kad ateityje – kai Bendrija pereis prie žaliųjų energijos šaltinių – kainos sumažės, o trumpuoju laikotarpiu šalims siūlo spręsti problemą savarankiškai.

„Tai ne tik Ispanijos, Italijos, Prancūzijos ar bet kurios kitos ES šalies problema – visos valstybės šią žiemą susidurs su šiuo iššūkiu“, – LRT sako europarlamentaras iš Ispanijos Nicolasas Gonzalezas Casaresas.

Aštrėjanti krizė

Ispanija – bene pirmoji ES šalis, pradėjusi kalbėti apie rekordiškai aukštas energijos kainas. Buitiniams vartotojams elektros kainos padidėjo maždaug trečdaliu – vidutiniam šeimos ūkiui tai reiškia papildomus kelis ar keliolika eurų per mėnesį.

„Ispanijos Vyriausybė bando padėti mažindama mokesčius gyventojams, taip pat skatina naujas technologijas, kurios padeda būti mažiau priklausomiems nuo iškastinio kuro. Tai nėra tik energetikos sektoriaus problema“, – teigia N. Gonzalezas Casaresas.

Dėl augančių energijos kainų – kritika ES žaliajam kursui: didėjimas skaičiuojamas kartais

Pradėjus kalbėti apie energijos krizę, ispanai nusprendė riboti dalies elektrą gaminančių įmonių pelną, taip sumažinant mokesčius gyventojams. Visgi tai sulaukė aršios kritikos – jei planas bus įgyvendintas, branduolinės jėgainės pagrasino išjungti reaktorius.

Tačiau didžiausius nuostolius patiria ne gyventojai, o verslas. Dėl didėjančių gamtinių dujų kainų prieš kelias dienas Jungtinėje Karalystėje kalbėta net apie maisto trūkumą. Kaip paaiškina Europos elektros industrijos federacijos „Eurelectric“ vadovas Kristianas Ruby, deginant dujas išsiskiriančios medžiagos naudojamos skerdžiant gyvūnus kiaulių, vištų fermose.

„Viskas yra tarpusavyje susiję“, – sako K. Ruby.

Poveikį pajuto ir Lietuvos verslininkai. Didžiausias Jonavos rajono darbdavys „Achema“ ketvirtadienį paskelbė, kad trečdalį – arba 400 – įmonės darbuotojų siunčia į prastovas.

„Būtinas greitas ir atsakingas politinis sprendimas, siekiant suvaldyti aukštas dujų ir energijos kainas, nes šiuo metu artėjama prie kritinės ribos, kurią peržengus pasekmės ilgam paveiks pramonės ir visos šalies ekonominės plėtros perspektyvas“, – ketvirtadienį teigia pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė.

Kaltinimai ES žaliajam kursui

Europoje pradėjus kilti energijos kainoms, politikai pradėjo ieškoti kaltųjų. Dažniausia kaip gamtinių dujų kainų augimo priežastis įvardijamas ekonomikos atsigavimas, dėl neįprastai karštos vasaros išaugęs energijos suvartojimas. Taip pat vis garsiau kalbama apie galimas Maskvos manipuliacijas tiekiant gamtines dujas.

Tačiau Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Moravieckis apkaltino Europos Sąjungos žaliąjį kursą.

„Energijos kainos Lenkijoje yra susietos su ES klimato kaitos politika“, – Lenkijos žiniasklaidai rugsėjo pradžioje sakė M. Moravieckis.

Daugiausia kritikos sulaukia ES taršos leidimų sistema. Ji buvo sukurta siekiant apmokestinti įmones priklausomai nuo to, kiek jos išmeta anglies dvideginio. Jeigu bendrovė nori staiga padidinti gamybos pajėgumus – taigi, ir labiau teršti aplinką, – ji turi įsigyti papildomus leidimus, o jie šiuo metu kainuoja rekordiškai daug.

„Šiandien CO2 taršos leidimų kainos svyruoja apie 50 eurų, jie yra labai brangūs. Tai yra Europos Sąjungos politikos kaina, kurią sumokės vartotojai“, – anksčiau sakė Lenkijos premjeras.

Leidimus turi pirkti ir šilumą, elektrą iš neatsinaujinančių energijos išteklių gaminančios įmonės. Tai itin aktualu Lenkijai, kurios energijos ūkis dažnai įvardijamas kaip neefektyvus ir per daug priklausomas nuo iškastinio kuro.

Teiginiai, kad europiečiai moka už Briuselio ambicijas, neseniai nuskambėjo ir Europos Parlamento salėje. Juos suskubo paneigti Bendrijos kovos su klimato kaita vedlys Fransas Timmermansas.

„Tik penktadalis kainos padidėjimo gali būti siejama su taršos leidimų kainomis. Visa kita yra paprasčiausiai situacijos rinkoje pasekmė. Ironiška, kad jei būtume žaliąjį susitarimą turėję prieš 5 metus, mes nebūtume tokioje pozicijoje, nes būtume mažiau priklausomi nuo iškastinio kuro ir gamtinių dujų. Vykstant šiai energijos krizei mes matome, kad atsinaujinančios energijos kainos išlieka nedidelės ir stabilios“, – Europos Parlamentui rugsėjo viduryje teigė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas F. Timmermansas.

Su juo sutinka ir LRT kalbintas Ispanijos europarlamentaras.

„Manau, žaliasis kursas – ne problema. Problema tai, kad esame labai priklausomi nuo iškastinio kuro, pavyzdžiui gamtinių dujų, kurių kaina dabar kyla. Ateityje, kai naudosime tik atsinaujinančią energiją, kainos bus labai prieinamos“, – sako N. Gonzalezas Casaresas.

Siūlo mažinti mokesčius

Tačiau visi ekspertai sutinka, kad perėjimas prie žaliosios energijos per naktį neįvyks. Europos Komisija trumpuoju laikotarpiu šalims siūlo energijos kainas valdyti savarankiškai – mažinant mokesčius ir skiriant subsidijas neturtingiausiems gyventojams.

„Ministrams pasiūliau parengti struktūrizuotą priemonių rinkinį, kuris, mūsų manymu, galėtų būti naudingas visoms valstybėms narėms sprendžiant šią situaciją“, – trečiadienį po susitikimo su ES šalių energetikos ministrais sakė už šią sritį atsakinga eurokomisarė Kadri Simson.

Tačiau to dalies šalių ministrams negana – energijos krizę siūloma aptarti aukščiausiu lygiu spalio Europos Vadovų Taryboje.

LRT kalbintas Europos elektros industrijos federacijos „Eurelectric“ vadovas K. Ruby taip pat sutinka, kad mokesčių mažinimas – geriausia priemonė, kaip valstybės pačios gali mažinti energijos kainą.

„Pažvelgus į sąskaitas už elektrą, daugiau nei trečdalį kainos sudaro mokesčiai. Kiekviena valstybė turi galimybę sumažinti juos čia ir dabar. Be to, mums reikia pagalvoti, ką norime apsaugoti. Manau, pirmiausia reikėtų koncentruotis į vyresnius žmones ir neturtingiausias šeimas – padėkime jiems atnaujinti namus, kad jie suvartotų mažiau energijos“, – sako K. Ruby.

Lietuvos reakcijos į didėjančias energijos kainas dar laukiama. Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad paramos sąskaitoms už šildymą šią žiemą turbūt reikės išmokėti daugiau, o tai atsispindės ir valstybės biudžete.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt