Verslas

2021.09.23 22:35

Virš Jonavos pasididžiavimo – tamsūs debesys: neatmetamas ir juodžiausias scenarijus – visiškas gamybos sustabdymas

Jūratė Anilionytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.23 22:35

Dujų kainai pasiekus rekordines aukštumas, didžiausia Baltijos šalyse azoto trąšų bei chemijos produkcijos gamintoja „Achema“ stabdo dalį veiklos, trečdalį darbuotojų išleidžia į prastovas ir užsimena, kad gamybą gali tekti ir nutraukti. „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė pareiškė, kad būtina greitai priimti politinį sprendimą, stabilizuojantį kainas. Energetikai sako, dujų kainų augimą dabar labiausiai jaučia pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus pajus ir gyventojai.

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, ieškoma būdų, kaip padėti gyventojams.

Dėl rekordiškai brangstančių dujų „Achema“ į prastovas išleidžia šimtus darbuotojų

Jonavos azotinių trąšų gamintojos „Achemos“ darbuotojams itin neramios dienos. „Achema“ – didžiausia dujų vartotoja šalyje. Joms brangstant įmonė sustabdė tris gamybos agregatus ir į prastovas išleidžia trečdalį darbuotojų – apie 400. Dabar atostogaujantis Arūnas sako, kad nuo spalio dirbs dvi savaites, kitas dvi bus prastovose. Atlyginimas, skaičiuoja, mažės per pusę

„Jei darbo užmokestis šiai dienai bus toks, tai labai yra maža galimybė, kad jis ateinančiais metais nors kiek didėtų po tokios dujų krizės“, – LRT TELEVIZIJAI sako Arūnas.

Profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė tikina, kad „Achemai“ susiduriant su sunkumais, aplinkinių rajonų įmonės jau pradėjo vilioti darbuotojus. Įmonės vadovybei profsąjunga siūlo per prastovas mokėti bent du trečdalius atlyginimo, tačiau derybos esą sunkios.

„Darbdavys pasiūlė už prastovas mokėti Darbo kodekso nustatytas normas – 40 procentų vidutinio atlyginimo už dvi prastovų savaites – ir dvi savaites darbuotojai dirbtų. Mes pasiskaičiavome, kiek tai sudarytų pinigais atlyginimo, tai darbuotojams darbo užmokestis nukristų iki 500–700 eurų. Dabar darbdavio siūloma pinigų suma yra mažesnė negu darbuotojas gautų pašalpą Užimtumo tarnyboje“, – pasakoja „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė.

Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius sako, kad artėjant šildymo sezonui žinios apie prastovas įmonėje, kuri yra didžiausias darbdavys rajone, ne pačios geriausios, o krizei užsitęsus, pasekmes pajus ir miestas – čia gyvenantys įmonės darbuotojai išleis mažiau.

„Norisi tikėti, kad įmonė, kuri 20 metų demonstravo tikrai didelį pelningumą, manau, tikrai yra pasiruošusi ir krizinėmis atkarpomis, kitaip, žmonių kalba, šiek tiek pasiruošė lašinių ir tikiuosi, kad tie lašiniai bus pasidalyti su įmonės dirbančiaisiais“, – tikina Mindaugas Sinkevičius.

LRT RADIJUI „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sako, kad jei dujų kainos toliau sieks aukštumas, ūkininkams trūks trąšų, jos brangs.

„Dujų kainų kritimo ženklaus nėra. Suprantam, kad artėja šaltas periodas, vartojimas gamtinių dujų visoje Europoje augs, kaip ir Lietuvoje. Dujų kainos gali išlikti tose pačiose aukštumose, gal ir didesnėse, tai teks tada visiškai sustabdyti gamybą, kadangi ekonomiškai veikla nepagrįsta, dirbam nuostolingai“, – teigia R. Miliauskas.

„Achemos grupės“ valdybos pirmininkė L. Lubienė valdžią ragina priimti skubius politinius sprendimus, kurie normalizuotų dujų tiekimą gyventojams ir pramonei už prieinamą ir stabilią kainą. Kitaip esą didžioji dalis pramonės bus priversta sustabdyti veiklą, o sukelta negrįžtama grandininė reakcija skaudžiai paveiktų gyventojus, kiltų maisto produktų bei kitų prekių kainos.

Dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ atstovai tikina, kad kylant kainoms Vakaruose, jos toliau augs ir Lietuvoje. Kol kas brangimą labiausiai jaučia pramonės ir šilumos tiekimo įmonės, bet netrukus pajus ir gyventojai, ypač naudojantys dujas būstui šildyti. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad šildymas brangsta lyginant su neįprastai pigiu pernykščiu sezonu. Kainos esą panašios kaip 2019 metais ir Vyriausybė ieškos būdų, kaip galėtų padėti gyventojams.

„Šildymo lengvata, žinoma, liks, mes ieškosime taip pat ir tų techninių sprendimų, kurie yra mūsų galioje, per urėdijas ar kitais būdais, kad tikrai galėtume kažkaip tą poveikį daryti, bet makro tendencijų pakeisti mes negalime. Esame įsivertinę, kiek žmonių bus reikalinga finansinė parama tam, kad jie galėtų sumokėti savo šildymo sąskaitas“, – teigia premjerė.

Pasak Energetikos reguliavimo tarybos pirmininko Renato Pociaus, tiems, kurie šildosi dujomis namus, kainos galėtų augti apie 80 procentų, o maistą gaminantiems – apie 50 procentų. Esą dujų kaina biržoje šiuo metu pustrečio karto didesnė negu įskaičiuota į dabartinę dujų kainą buitiniams vartotojams. Tačiau tokių didelių tarifų taryba esą netvirtins, su Energetikos ministerija ieško būdų, kaip sušvelninti kainų augimą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt