Verslas

2021.09.26 07:00

Gyventojai pasigenda griežtesnės galimybių paso patikros: lengva pasinaudoti kito žmogaus dokumentu arba tikrintojų prie įėjimo net nebūna

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.26 07:00

Nors rugsėjo 13 dieną įsigaliojo ribojimai galimybių paso neturintiems asmenims, kai kurie gyventojai sako pastebintys, kad šio dokumento patikra nėra griežta. Į įvairias prekybos ir paslaugų vietas galima patekti su svetimu galimybių pasu, neretai jis nėra skenuojamas ar bent vizualiai tikrinamas.

Galimybių pasą tikrina aplaidžiai

Jau kurį laiką neturintys imunitetą įrodančio dokumento asmenys negali lankytis didelėse būtinųjų prekių parduotuvėse, prekybos centruose, restoranuose, grožio salonuose ir kitose prekybos bei paslaugų vietose.

Vis dėlto LRT.lt skaitytojai įvardija ne vieną atvejį, kai jų turimas dokumentas buvo tikrinamas aplaidžiai ar apskritai nebuvo prašoma jo parodyti.

„Dažnai tėra klausiama, ar turite galimybių pasą, o atsakius „taip“ neprašoma parodyti. Ne kartą susidūriau su tokia situacija tiek grožio salone, tiek prekybos centre. Įėjus apsaugininkas nieko netikrino, sėdėjo ant kėdės, praėjau be patikros. Soliariume taip pat užmetė akį į galimybių paso nuotrauką telefone, neskenavo, dokumento netikrino“, – teigia vilnietė Ilona.

Sostinėje gyvenantis Paulius taip pat pasakoja ne kartą susidūręs su panašia situacija. Labiausiai vyras akcentuoja saugumo klausimą, kurio dėl aplaidžios galimybių paso patikros nebelieka.

„Turint omenyje, kad pateikus galimybių pasą veido kaukė nėra privaloma, o į bendrą patalpą tokiu atveju patenka ir turintys, ir neturintys imuniteto žmonės... Tragedija“, – sako vilnietis Paulius.

Vilnietė Sonata pasakoja kartą per klaidą pasinaudojusi vyro galimybių pasu, tačiau apsaugininkas į tai nereagavo.

„Turiu savo galimybių pasą telefone, bet kartą netyčia supainiojau ekrano nuotraukas ir pasinaudojau vyro galimybių pasu. Nustebau, nes kai tą kartą skenavo, į mane buvo atsuktas apsaugos įrenginys ir aš pati tai pamačiau. [...]

Susidaro įspūdis, kad tie tikrintojai yra tik dėl fakto. Tikrai ne vienas eina, neturėdamas asmeninio galimybių paso, o gavęs iš kažkieno. Manau, tokia sistema tik dar labiau iškreipia realybę, žmonės dar labiau nepasitiki ir juokiasi iš sprendimų, nes tai tiesiog neveikia“, – kalba moteris.

Kai kurie gyventojai teigia manantys, kad tikrinti tik galimybių pasą nepakanka, turėtų būti reikalaujama ir asmens tapatybę įrodančio dokumento.

„Žinau ne vieną atvejį, kai žmonės dalijasi galimybių pasu, o neturintys imuniteto jų draugai naudojasi visomis paslaugomis. Manau, patikra turėtų būti griežtesnė, reikalaujama parodyti ID ar pasą“, – taip pat sako kaunietė Miglė.

LRT.lt neseniai rašė, kad Vilniaus Halės turgavietėje galimybių pasas apskritai netikrinamas. Patekti į turgavietę niekam nepaprašius parodyti galiojantį galimybių pasą LRT.lt pavyko net keliskart. Negana to, viduje nereikalaujama dėvėti kaukės – to nedarė net ir dalis prekeivių.

Reikalauja parodyti ir asmens tapatybės dokumentą

Kai kurios verslo įmonės griežtesnę galimybių paso patikrą vykdo jau dabar. Štai norint patekti į prekybos centrą „Ikea“, gyventojų teigimu, neretai būtina pateikti ir galiojantį galimybių pasą, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

„Ikea“ atstovė Renata Dantė patvirtina, kad kilus įtarimui prekybos centre papildomai tikrinami ir asmens dokumentai.

„Reikalingus dokumentus prie įėjimo tikrina keli paskirti „Ikea“ darbuotojai, siekdami sklandžiai valdyti lankytojų srautą. Tam, kad lankytojams būtų paprasčiau, laikomės įprastos tvarkos – įeiti į parduotuvę galima pro paskirtą įėjimą, išeiti – pro numatytas išėjimo duris“, – teigia R. Dantė.

SAM: patikra yra veiklos vykdytojo atsakomybė

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus Audriaus Ščeponavičiaus teigimu, verslas yra informuotas, kokie dokumentai gali būti teikiami gyventojų turimam imunitetui įrodyti.

„Be galimybių paso, yra dar šeši galimi dokumentai. Galimybių pasas yra skenuojamas, kiti dokumentai tikrinami vizualiai“, – sako A. Ščeponavičius.

Anot jo, įmonių patikras atitinkamose veiklos srityse yra pavesta atlikti savivaldybių administracijų direktoriams, Policijos departamentui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVAT).

„Šios institucijos tikrina objektus, kaip yra vykdomi operacijų vadovo sprendimai, taip pat ir galimybių paso patikra. Žinoma, tos institucijos neturi galimybės patikrinti visų objektų, tai daro pagal savo planinius patikrinimus, įtraukia ir operacijų vadovo sprendimų patikrinimus“, – aiškina A. Ščeponavičius.

Paklaustas apie atvejus, kai galimybių pasas nėra skenuojamas, o patikrinamas tik vizualiai, SAM atstovas nurodo, kad tai veiklos vykdytojo atsakomybė.

„Jie turi įsitikinti, kad patenkantis asmuo turi tinkamus dokumentus. Tai gali patikrinti ir jau mano minėtos šešios institucijos. Jeigu tikrinama ir nesutikrinama, gali būti taikoma atsakomybė“, – sako A. Ščeponavičius.

„Asmens dokumentas yra paliktas kontroliuojančio veiklos vykdytojo atsakomybei. [...] Jis, žinoma, gali reikalauti ir asmens tapatybės dokumento, jeigu yra koks nors įtarimas. [...] Šiuo atveju kontroliuojančioms institucijoms paliktas lankstumas, bet bet kokiu atveju jos atsako už tikrinimo kokybę“, – priduria A. Ščeponavičius.

A. Ščeponavičius pabrėžia, kad veiklos vykdytojai privalo turėti technines priemones patikrinti galimybių pasą. „Ji tikrai nesunkiai parsisiunčiama iš Registrų centro“, – pažymi jis.

Gresia ir baudžiamoji atsakomybė

Suklastoto galimybių paso atvejus A. Ščeponavičius vertina neigiamai ir primena apie galimą ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atsiųstame atsakyme taip pat nurodoma, jog tai, kad asmenys be galimybių paso nepatektų į veiklos vykdymo vietą, kurioje gali būti aptarnaujami tik asmenys su galimybių pasu, turi užtikrinti veiklos vykdytojas.

„Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tikrinant asmenų galimybių pasą ar tam prilygstančius dokumentus, jų gali būti prašoma kartu pateikti ir asmens tapatybę įrodantį dokumentą“, – pažymima komentare.

Ministerija nurodo, kad pažeidimas, sukėlęs pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 500 eurų iki 6 tūkst. eurų, asmenims – nuo 500 iki 1 500 eurų.

Ribojimai neturintiesiems galimybių paso

LRT.lt primena, kad prieš daugiau nei mėnesį Vyriausybė patvirtino nutarimą, pagal kurį numatyta nuo rugsėjo 13 dienos pradėti taikyti ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Galimybių paso reikia lankantis didesnėse parduotuvėse, grožio salonuose, kavinių viduje, renginiuose ir kitur.

Galimybių paso neturintiems asmenims kontaktinės paslaugos negali būti teikiamos ir jie negali dalyvauti renginiuose, išskyrus nutarime numatytas išimtis.

Šio dokumento neturintys asmenys gali naudotis nuotoline prekyba ir apsipirkti parduotuvėse bei turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas.

Apsipirkti šiose vietose galima, jeigu jos turi atskirą įėjimą iš lauko ir jų prekybos plotas neviršija 1 500 kv. metrų.

Į vaistines, esančias didžiuosiuose prekybos centruose ir turinčias asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą, leidžiama įleisti asmenis be galimybių paso tik jei įmanoma užtikrinti atskirą patekimą, kad klientų srautai nesimaišytų.

Akcentuojama, kad neturintieji galimybių paso gali užsisakyti smulkaus remonto paslaugas, jeigu kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 minučių.

Kaip nurodoma Vyriausybės nutarime, be galimybių paso taip pat lieka prieinamos paslaugos, teikiamos atvirose erdvėse, atviroje erdvėje vykdoma prekyba ir ūkinė veikla.

Imunitetą įrodančio dokumento neturintys maitinimo įstaigų klientai gali sėdėti lauke prie staliukų. Lankytojai maistą ir gėrimus gali vartoti prie vieno stalo leidžiant būti ne daugiau nei 5 asmenims, išskyrus vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narius.

Neturintiesiems galimybių paso ir toliau galima lankytis komerciniuose ir nekomerciniuose kultūros, pramogų, sporto renginiuose, šventėse, mugėse, festivaliuose ar kituose tam tikrą laiką trunkančiuose organizuotuose žmonių susibūrimuose viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku, jeigu dalyvauja ne daugiau kaip 500 žmonių.

Galimybių paso neturintys žmonės gali lankytis muziejų ekspozicijose, parodose, bibliotekose, kai norima atsiimti ar grąžinti knygas.

Visi gyventojai ir toliau gali naudotis viešuoju miesto, priemiesčių, tarpmiestiniu ar tarptautiniu transportu. Ir toliau bus prieinamos tokios paslaugos kaip veterinarijos, laidojimo, sveikatos priežiūros, teisinė pagalba. Gyventojai, neturėdami galimybių paso, gali naudotis paslaugomis, susijusiomis su žmogaus ir vaiko teisėmis ir kt.

Iki šiol, kai paslauga teikiama tik turintiesiems galimybių pasą, veiklai nebetaikomi kaukių, atstumų, srautų reguliavimo reikalavimai, tačiau tai daryti ir toliau rekomenduojama.

Galimybių paso gavimo sąlygos

LRT.lt primena, kad galimybių pasą gali gauti asmenys, kurie yra pasiskiepiję pagal visą skiepijimo schemą ir įgiję imunitetą, taip pat persirgę koronavirusine infekcija, kai tai patvirtinta PGR, antigeno ar serologiniu testu, taip pat vaikai iki 16 metų. Testus privalu atlikti privačioje klinikoje savo lėšomis.

Galimybių pasas bus suteikiamas ir tiems gyventojams, kurie paskiepyti skirtingomis vakcinomis, bet baigtas visas skiepijimo kursas.

Asmenims, kurie skiepytis negali dėl medicininių priežasčių, valstybė suteiks galimybę testus atlikti nemokamai mobiliuosiuose punktuose.

Galimybių pasas galioja 2 mėnesius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt