Verslas

2021.09.22 21:34

Armonaitė apie prezidento minimus gąsdinimus: bauginimais nieko nepadarysi, bet niekas ir nebando bauginti

Rita Miliūtė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.09.22 21:34

Vyriausybės nariai trečiadienį aptarė galimybę griežtinti apsaugos nuo COVID-19 priemones, tačiau sprendimą paliko kitai savaitei. Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, galimai grįšiančio karantino priemonėmis neturėtume riboti ekonominių veiklų, tačiau, pavyzdžiui, yra svarstytinas koronaviruso testų mokyklose padarymas privalomais, kadangi situacija čia vis prastesnė. Tuo pačiu ministrė, reaguodama į prezidento mintis dėl COVID-19 valdymo, teigia nemananti, kad visuomenė yra bauginama.

– Sveikatos apsaugos ministras po Vyriausybės posėdžio sakė, kad visi ministrai sutarė, kad reikės grąžinti privalomą kaukių dėvėjimą viešose uždarose vietose. Jūs tam pritarėte?

– Aš manau, kad pagrindiniai tikslai yra du: turi būti atviros ekonominės veiklos ir atviras švietimas, kad vaikai galėtų eiti į mokyklą ir bendrauti, kad nepatirtume psichologinių problemų ilguoju laikotarpiu. Tad dabar visos priemonės, kurios gali padėti išlaikyti atvirą ekonomiką ir atvirą švietimą, yra taikytinos, tarp jų ir kaukės. Nepatogumas, bet yra įrodyta, kad taip virusas plinta mažiau. Jis [sprendimas] tikrai turėtų būti priimtas.

Dienos tema. Armonaitė apie privalomą testavimą mokyklose: manau, kad tai yra svarstytina

– Kas dar padėtų išlaikyti švietimo ir ugdymo įstaigas neuždarytas, tai būtų griežtesnis skiepijimas ir testavimas. Dabar galima rinktis: noriu testuojuosi, noriu ne, noriu skiepijuosi, noriu – ne. Ir jeigu klasėje yra atvejis, vaikai turi izoliuotis. Ar jūs sutinkate, kad tokia politika dabar yra geriausia, kokią turėtume taikyti?

– Iš tikrųjų mes šiandien tik neformaliai apsitarėme, kaip turėtų atrodyti sprendimai artimiausiu metu. Sveikatos apsaugos ministerija su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau turi tam tikrų planų, kaip būtų galima paskatinti testavimą ir panašiai. Aš galiu pasidalyti asmenine nuomone – man atrodo akivaizdu, kad testavimas gali padėti aptikti virusą mokyklose, testavimo mokyklose reikia daugiau, nes taip visų pirma kontroliuojamas virusas. Dar daugiau – vaikai nuo 12 metų gali skiepytis. Matyt, čia irgi yra galimybė truputėlį tuos skaičius paauginti, žmones pakviesti labiau skiepytis.

– Vaikai nuo 12 metų gali skiepytis, bet tam reikia tėvai sutiktų. Ką daryti, jeigu tėvai nesutinka?

– Na, čia galima pacituoti ir prezidentą Joe Bideną, ir premjerę Ingridą Šimonytę: ko dar reikia, kokių dar įrodymų reikia, jeigu iš mirštančių žmonių absoliuti dauguma yra nepasiskiepiję? Jeigu pagrįsta įrodymais, kad pasiskiepijęs žmogus turi reikšmingai mažesnę tikimybę užsikrėsti, užkrėsti kitą, nešioti virusą? Tai ko dar reikia Lietuvoje? Iš tikrųjų ne taip ir mažai turime pasiskiepijusių žmonių – 63 proc. bent viena doze. Jeigu imtume pilnamečius, būtų apie 70 proc. Tai yra instrumentas, kuris, jeigu jį išlaikysime – trečias skiepas irgi ateis, – padės mums pasiekti tuos tikslus – atvirą ekonomiką ir atvirą švietimą.

– Yra žmonių, sakančių, kad reikia baigti žaisti su įtikinėjimais. Jeigu neįtikina skaičiai, kad skiepytas žmogus 10 kartų rečiau gali užsikrėsti ir 20 kartų mažesnė tikimybė jam mirti nuo COVID-19, tai testus arba skiepus mokyklose reikėtų daryti privalomus. Kas, jūsų nuomone, stabdo nuo tokio žingsnio?

– Aš manau, kad tai svarstytina. Man atrodo, mums nereikia bijoti labai garsiai kalbančios piktų žmonių grupės. Visa tai reikia svarstyti, tačiau aš esu ekonomikos ir inovacijų ministrė, yra [kiti] ministrai, savo srityse jie turi pasiūlymų, tad mes juos visus aptarėme ir spręsime.

– Kaip ekonomikos ir inovacijų ministrė pritartumėte, kad būtų įvestas teisinis karantino režimas, nes tik įvedus tokį teisinį režimą galima taikyti daugiau atsakomybės, o ne tiktai prašyti ir rekomenduoti?

– Man atrodo, labai svarbu turinys. Jei šiandien turime ekstremaliąją situaciją, karantinas suteikia galimybę, prievolę įvesti kaukių dėvėjimą. Jeigu mes turime ekstremaliosios situacijos režimą, atsakomybę už kaukių dėvėjimą, pavyzdžiui, viduje prisiima darbdavys – arba viešoji institucija, arba privati institucija. Jeigu mes turime karantino režimą, atsakomybė yra žmogaus. Tad, jeigu su karantinu mes turime kaukių dėvėjimą, papildomų saugumo reikalavimų, dažnesnę dezinfekciją, patalpų valymą ir panašiai, tai, man atrodo, tai yra tinkamas režimas. Tik, kaip ir sakiau, manau, kad karantino priemonėmis neturėtume riboti ekonominių veiklų. Mes turime įrankių – vakcinų ir galimybių pasą, visi dokumentai, įrodantys vakcinacijos faktą ir turimą imunitetą, galioja analogiškai kaip galimybių pasas. Tiesą sakant, daugiau negu pusantro milijono žmonių turi šį dokumentą, tad mes galime valdyti pandemiją. Aišku, dabar skaičiai labai pakilę, tačiau tos papildomos priemonės, man atrodo, negali uždaryti ekonomikos.

– Galimybių pasas buvo įvestas ne tiktai kaip priemonė skatinti žmones skiepytis, bet ir kaip galimybė išsaugoti veikiantį verslą. Bet dabar turime situaciją, kad, pavyzdžiui, Klaipėdoje turime daugybę nesiskiepijančių žmonių ir, nors turime vakcinų, kurios visiškai prieinamos tik trečdaliui pasaulio žmonių, verslas dėl to kenčia. Ar yra planų kokiu nors būdu kompensuoti, tarkime, nuomos mokesčių ar kitas išlaidas dėl to, kad verslininkai negali aptarnauti klientų, nes šie tiesiog neima galimybių paso ir neina pas juos?

– Noriu pasakyti, kad mes darome viską, ką galime, ir teikiame pasiūlymus. Galiausiai galimybių pasą inicijavome tiktai tam, kad nereikėtų uždaryti veiklų ir šalies gyvenimo. Dabar paklausa, drįsčiau pasakyti, sumažėjusi ne taip ir reikšmingai, nes veikia visas verslas. Verslas nėra apribotas ir gali džiaugtis galimybe veikti. Jokia parama, kompensacijos, subsidijos neišgelbės, jeigu verslas negalės veikti.

– Verslas dabar gali veikti, bet neturi klientų, nes klientai bijo galimybių paso, bijo skiepytis.

– Man atrodo, visi laukia, kol kas nors iš valdžios ateis ir parodys pirštu. Man atrodo, mes pakankamai daug apie tai kalbame, esame priėmę daug sprendimų, bet žmonių skiepijimusi turi būti suinteresuoti visi, ne tik Vyriausybės atstovai. Ir aš tikrai labai džiaugiuosi, kad yra nuostabių privačių iniciatyvų, kurios tai skatina, tačiau to gali būti ir kur kas daugiau. Dabar mes turime atvirą ekonomiką ir papildomų pagalbos priemonių tikrai negali būti, nes visi galime veikti. Jeigu nutiktų tokia situacija, kad būtume priversti imtis radikalių priemonių, būtų kitaip. Bet aš vis dėlto tikiuosi, kad turint skiepus, turint galimybių pasą, turint reikalavimus, kuriuos dabar aptarėme ir, tikėtina, priimsime, yra įmanoma šalies gyvenimą laikyti atvirą, o tai svarbiausia.

– Premjerė svarsto, ar už pramonės darbuotojų testus dėl COVID-19 neturėtų mokėti darbdaviai, o ne visi mokesčių mokėtojai. Ką jūs manote apie tokį variantą?

– Tai atviras klausimas. Vasarą mes lankėmės ne vienoje gamybos įmonėje ir situacija gana skirtinga: yra įmonių, kuriose paskiepyta virš 90 proc. darbuotojų, yra įmonių, kuriose 60 proc. Yra netgi labai liūdnų istorijų, kurios pasibaigė mirtimi būtent dėl COVID-19. Nuolatinis testavimas yra geresnė galimybė aptikti virusą, nors galbūt žmonės nusprendė nesiskiepyti. Ar darbdaviai turėtų apmokėti, atviras klausimas, nes, ko gero, kitoje pusėje bus nuomonė, kad valstybė turi padėti. Tad dėl to tarsimės.

– Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, būdamas Jungtinėse Valstijose, sako: baikime vieną kartą vienas kitą gąsdinti karantinu. Dar jis sako, kad galima gražiuoju, o ne bauginimais įtikinti žmones skiepytis. Tiktai kažkodėl ne visi nori ir gali tai padaryti. Ką jūs galite pasakyti?

– Bauginimais iš tiesų nieko nepadarysi, bet, tiesą sakant, niekas, man atrodo, nieko ir nebando bauginti. Jau kurį laiką pasaulyje yra pandemija ir visos vyriausybės laviruoja visiškai netobuloje situacijoje. Jau kurį laiką mes girdime nuomonę – aš kitaip karantiną būčiau valdęs ir t. t. Mes turime tokią situaciją, kokią turime, turime labai didelį atvejų skaičių ir milžinišką, palyginti su Europos šalimis, mirštamumą. Tikimės, kad situacija bus kitokia ir bus galimi kitokie sprendimai.

Aš manau, kad yra ir sezoniškumo klausimas, nes matome, kad šalo oras, o kitose šalyse, kur šyla, skaičiai truputėlį gerėja. Visa tai yra puokštė kompleksinių dalykų – atmainos ir panašiai. Mes stengiamės padaryti viską, ką galime, kad išsaugotume ir sveikatos sistemą, ir atvirą ekonomiką, ir atvirą švietimą. Dabar matome, kad žmonės, kurie atsigula į reanimaciją, užima vietą kito paciento, kuris gal yra pasiskiepijęs nuo COVID-19, o reanimacijos jam reikia dėl kitų priežasčių. Tai irgi nėra iki galo sąžininga. Tad mes visoje netobulybėje aplinkybių stengiamės pasiekti kuo mažesnę žalą Lietuvai. Aš suprantu, kad galima pasidalyti įvairiomis nuomonėmis, bet noriu paprašyti supratimo, nes situacija yra rimta ir niekas nenori jokių ribojimų, jokių karantinų. Aš esu liberalė, manote, smagu kalbėti apie karantino ribojimus pusę metų? Žinoma, ne, tačiau mums to reikia, mes vis dar turime virusą ir reikia jį suvaldyti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt