Verslas

2021.09.23 21:12

Po tyrimo. Tebesitęsiant diplomatinei įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos, teismuose daugėja kinų tiekėjų skundų

Mindaugas Aušra, LRT Tyrimų skyrius, LRT.lt2021.09.23 21:12

Muitinė pasirašė sutartį su Kinijos įmone „Nuctech“ dėl rentgeno diegimo pasienyje su Baltarusija, nors Lietuvos oro uostams to paties gamintojo rentgeno pirkti neleido Vyriausybė.

Šis ginčas persikėlė į teismą. Tai ne vienintelė byla, kurioje kinų gamintojai gina savo interesus. O kol teismai nagrinėja grėsmes nacionaliniam saugumui, Lietuva sprendžia diplomatinį ginčą su Kinija, kuri imasi grasinimų ir bauginimo politikos.

Rugsėjį Vilniaus apygardos administracinis teismas atvėrė kinų įmonės „Nuctech“ ir jos tiekėjo Lietuvoje „Inta“ bylą, kurioje bendrovės skundžia vasario mėnesio Vyriausybės nutarimą, teigiantį, kad gamintojo įranga kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.

Tąkart speciali Vyriausybės komisija sprendė, ar leisti Lietuvos oro uostams įsigyti „Nuctech“ rentgeną. Teigta, kad rentgeno patikros įranga oro uostuose galėtų kaupti duomenis apie keleivius, ir ši informacija pagal Kinijos įstatymus būtų prieinama tos šalies žvalgybos ir saugumo tarnyboms.

Tačiau įrangos atstovai nesutinka su tokiu vertinimu. Anot jų, sandoris tarp Lietuvos oro uostų ir „Intos“ nekelia jokios grėsmės, tuo labiau, esą, rentgenai gaminami Varšuvoje, laikantis griežčiausių taikomų ES ir nacionalinių veiklos ir saugos standartų.

„Mes tikrai tikime teisingumu ir manome, kad tą bylą turime laimėti, nes akivaizdu, kad Vyriausybės nutarimas ir priimta išvada nėra nei pagrįsti, nei teisėti“, – sakė bendrovių advokatas Vidas Vilkas.

„Nuctech“ ir „Inta“ teisiasi tiek su Vyriausybe, tiek su Lietuvos oro uostais, kurie priėmė sprendimą nesudaryti sutarties su įmonėmis. Tačiau ši byla sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėtas ginčas tarp tiekėjų ir Vyriausybės. Įmonių skundą dėl europinės teisės pažeidimų priėmė ir nagrinėja Europos Komisija.

Tiesa, rugpjūtį speciali komisija apsigalvojo ir leido šią įrangą diegti Kenos pasienio punkte. Anksčiau Vyriausybės atstovai žiniasklaidai komentavo, kad žalia šviesa rentgenams uždegta dėl įtemptos situacijos Baltarusijos pasienyje. Pastaruoju metu auga kontrabandos mastai geležinkeliu, o muitininkai krovinius tikrina rankiniu būdu. Sutartį dėl šios įrangos muitinė pasirašė rugsėjo 20 d.

Vyriausybė, paklausta, kodėl Lietuvos oro uostų atveju rentgenas kelia grėsmę, o muitinės – ne, atsakė, kad kiekvienas atvejis yra individualus.

„Vertinami sandorio objektui taikomi kriterijai, patikros metu gauti duomenys. Todėl būtent individualios sandorio aplinkybės ir lemia vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą“, – rašoma atsakyme.

Toks Vyriausybės vertinimas, pasak kiniškos įrangos atstovų, pasitarnaus jų tiesai įrodyti.

„Tai parodo ne kažkokius pagrįstus ir teisėtus argumentus, o tiesiog selektyviai atsirinktus sprendimus pagal esamą situaciją“, – LRT komentavo advokatas V. Vilkas.

Kaip anksčiau skelbė LRT tyrimų skyrius, muitinės departamentas „Nuctech“ gamybos rentgenus naudoja jau beveik 15 metų. Iš viso tokių muitinėje jau 7. Pirmosios skenavimo sistemos iš kinų atstovės Lietuvos įmonės „Inta“ įsigytos dar 2007 m.

Po pirmojo neigiamo Vyriausybės sprendimo dėl rentgenų Krašto apsaugos ministerija tvirtino, kad įstaigos nebeturėtų sudaryti sutarčių su „Nuctech“.

Bylų daugėja

Tai ne vieninteliai teisiniai procesai, susiję su Kinijos įmonių atstovais ir Lietuvos institucijomis. Šiemet liepą grėsmes nacionaliniam saugumui vertinanti komisija pateikė neigiamas išvadas dėl Kaune veikiančios įmonės „Energetikos tinklų instituto“ (ETI). Institutas laimėjo 6 „Litgrid“ viešuosius konkursus.

Kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, ETI kontrolinis akcijų paketas priklauso „North China Power Engineering“, o ši – antrinė Kinijos valstybinio koncerno „Power China“ įmonė. Abi kinų bendrovės įgyvendina Baltarusijos atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą, t. y. vykdo su Astravo AE susijusius darbus.

Komisijos išvada ETI atžvilgiu neigiama tiek dėl ryšių su Kinijos valdžia, tiek dėl projektų Astravo atominėje elektrinėje. Įmonė ginčą perkėlė į teismą, nes esą „Litgrid“ negalėjo prašyti vyriausybės vertinti sutarčių, nuslėpė dokumentus.

„Skundėme tik vieną iš kelių „Litgrid“ pirkimų, kuriuos turėjo laimėti. Buvome apgauti, nes pasirodo, kad „Litgrid“ vadovaujasi dokumentais, apie kuriuos pirkimo sąlygose nenurodė arba kurie iš viso atsirado gerokai vėliau“, – rašoma įmonės atsakyme.

Bendrovės atstovai teigia, kad yra patekę į situaciją, kai dėl akcininkų kenčia visa įmonės veikla:

„Vieša dezinformacija, kaltinimai ir kiti veiksmai pasiekė tokį lygį, kad mes tampame kalti dėl Lietuvos neveiklumo, nesugebant atsiriboti nuo nesaugių branduolinių jėgainių. Nepaisant to, kad niekada nedalyvavome politikoje, tampame politikų kritikos objektu ir iš viso to keistai laimi kai kurie mūsų konkurentai.“

Tačiau R. Masiulis aiškina, kad į Vyriausybės komisiją valstybinė įmonė kreipiasi labai dažnai, nes kuruoja daug strateginių objektų, o prasidėjęs teisinis procesas sustabdė darbus.

„Valstybė kaip ir aiškiai pasakė, kad su rangovu negalima pasirašyti sutarties, o teismas dar kartą vertins tą patį dalyką. Šitas momentas mus šiek tiek trikdo“, – sakė „Litgrid“ vadovas.

Tiesa, viešai prieinami teismų sprendimų duomenys rodo, kad pernai vasarį Vilniaus apygardos teismas jau sprendė galimą kiniškos įrangos grėsmę valstybei. Jis atmetė informacinių technologijų įmonės „Atea“ skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), kuriuo bendrovė ginčijo sprendimą nutraukti vaizdo stebėjimo sistemų pirkimą. Aiškinama, kad VSAT konkursą sustabdė sužinojusi, kad laimėtoja „Atea“ siūlo „Hikvision“ įrangą.

Anot įmonės, tarnyba „nenurodė jokių argumentų, kad konkretūs gaminiai galėtų būti pavojingi nacionaliniam saugumui ir neatitiktų pirkimo reikalavimų. Spekuliatyvūs straipsniai, kad neva gamintojo įranga gali būti lengvai paveikiama išorinių veiksnių ir dėl to yra nesaugi, nėra patvirtinti jokia objektyvia informacija, tokia informacija apskritai neteisinga“.

Tačiau teismas pasinaudojo Valstybės saugumo departamento raštu, kuriame nurodoma, kad „Hikvision“ gaminamų kamerų panaudojimas gali sukurti valstybės sienos apsaugos sistemos pažeidimų ir kelti riziką nacionaliniam saugumui.

Pernai sausį, anksčiau nei VSAT nutraukė konkursą, LRT Tyrimų skyrius skelbė, kad dėl įrodytų saugumo spragų JAV uždraudus įstaigoms naudoti kiniškas „Hikvision“ ir „Dahua“ kameras, Lietuvoje jas plačiai naudojo ne tik pasieniečiai ir policija, bet ir valstybės vadovų apsauga.

Pernai Kibernetinio saugumo centras atliko įrangos tyrimą ir nustatė, kad šalies institucijose įrengtos kameros yra ne tik lengvas grobis įsilaužėliams, bet ir nukreipia į rusiškus serverius, kur galima duomenų vagystė. „Atea“ į LRT siųstus klausimus neatsakė.

Žada pokyčių

Birželį Švedijos teismas priėmė galutinį sprendimą kinų „Huawei Technologies“ ir švediškų tarnybų ginče, patvirtindamas, kad įmonės tiekiama 5G įranga gali būti ribojama. Pernai Švedijos pašto ir telekomunikacijų tarnyba, rekomenduojama šalies žvalgybos, uždraudė „Huwaei“ ir „ZTE“ jungtis prie valstybinių tinklų.

Pasak INFOBALT vadovo ir technologijų eksperto Mindaugo Ubarto, režimams atstovaujantys tiekėjai vis dažniau išnaudoja demokratinių valstybių teisinius įrankius.

„Mes turime pasirinkti, ar pagal savo demokratines vertybes gyvename, ar mes norime kažkokių kompromisų su režimais, kurie pažeidinėja vienas mūsų taisykles, bet bando kitomis taisyklėmis mus pačius įspausti į kampą“, – sakė M. Ubartas.

Anot jo, kiekviena šalis turi teisę nusistatyti taisykles, kaip reguliuoti valstybinius pirkimus, o tie tiekėjai, prieš kuriuos nutaikytos griežtos priemonės arba sankcijos, visuomet skųs tokius sprendimus.

Lietuvos atveju dalį kylančių ginčų žada spręsti Seimas. Rengiami projektai, kurie draus trečiųjų šalių atstovams sudaryti sutartis su Lietuvos įstaigomis. Pirmas žingsnis, anot Seimo NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, jau žengtas. Lietuvoje diegiant 5G mobilųjį tinklą, rinkoje neleidžiama dalyvauti vadinamiems nepatikimiems tiekėjams.

Tačiau vis dar laukiama, kol įstatymai bus pakeisti iš esmės, neapsiribojant tik 5G. Politikas žada, kad pakeitimai Seime atsidurs gruodį, iki tol esą draudimus reikia suderinti su europine teise.

Dar vienas žingsnis, jau rudens sesijoje, riboti su Astravo atomine elektrine susijusių įmonių veiklą. Pataisomis siūloma neleisti strateginėms šalies energetikos įmonėms tiesiogiai ar per tarpininkus sudaryti sandorius su įmonėmis ar jų savininkais, dalyvaujančiais Astravo AE projektuose.

„Įmonės susijusios su tuo projektu iš to pelnosi, gauna kontraktus ir vykdo veiklą Lietuvoje ir dar gauna kitų kontraktų. Tai yra klausimas apie valstybės garbės kodeksą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Kol parlamentas dar tik imsis spręsti nepatikimų tiekėjų klausimą, Kinijos bendrovių atstovai toliau laimi viešuosius pirkimus. O esant ginčams, sutartys toliau keliaus į teismus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt