Verslas

2021.09.24 20:57

Latvijos ekonomikos ministras apie Astravą ir migrantų krizę: sėdime vienoje valtyje ir turime irkluoti vieningai

Indrė Vainalavičiūtė, LRT.lt2021.09.24 20:57

Neseniai Lietuvoje viešėjęs Latvijos ekonomikos ministras Janis Vitenbergas įsitikinęs, kad sprendimų dėl nelegalios migracijos krizės Lietuva, Latvija ir Lenkija turi ieškoti kartu ir kartu pateikti savo vieningą poziciją Briuselyje. Jis taip pat patikino, kad Lietuvai sprendžiant aktualius energetikos klausimus Latvija yra nusiteikusi bendradarbiauti ir šios pozicijos nekeis.

Tiesa, jau po šio interviu, Lietuvai vienašališkai apribojus elektros linijų su Baltarusija pralaidumą, kad Astravo atominės elektrinės (AE) elektra nepatektų į Baltijos šalių rinką, Latvija prabilo apie ketinimą skųstis dėl Lietuvos veiksmų Europos Komisijai (EK) bei Europos Sąjungos (ES) energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrai (ACER).

– Neseniai Vilniuje susitikote su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu. Kokie įspūdžiai po susitikimo?

– Tai buvo mano pirmas užsienio vizitas ir tai, kad jis – į Lietuvą, joks atsitiktinumas, nes jūsų šalis yra svarbiausia Latvijos politinė ir ekonominė partnerė. Prieš keletą mėnesių D. Kreiviui viešint Latvijoje jam pažadėjau, kad pirmas mano užsienio vizitas bus į Lietuvą, ir šiandien šį pažadą tesiu.

Latvijoje ir Lietuvoje šiek tiek skiriasi ministrų atsakomybės sritys. Mano šalyje ūkio ministras yra atsakingas ne tik už investicijas ir investicinį klimatą, bet ir už energetiką. Su ministru aptarėme šalims aktualius energetikos klausimus ir palietėme daug kitų temų.

Juk visi sėdime vienoje valtyje ir sėkmė lydės tik tada, kai visi irkluosime vieningai ir kartu ginsime savo interesus Briuselyje. Noriu pabrėžti, kad Latvija yra nusiteikusi bendradarbiauti ir šios pozicijos nekeis.

– Ar susitikęs su D. Kreiviu aptarėte ir elektros energijos iš Astravo klausimą?

– Tikėjausi sulaukti šio klausimo. Taip, kalbėjomės ir apie Astravą.

– Ar iš Latvijos pusės yra naujienų Lietuvai Astravo tema?

– Čia reikėtų sugrįžti į pradžią, kai ministras pradėjo vadovauti Energetikos ministerijai ir iš savo pirmtako perėmė šį klausimą. Šiuo klausimu buvo ne vienas susitikimas su ankstesniu ministru, taip pat dalyvaudavo kolegos estai, Europos Komisijos atstovų. Dėl to, kaip elgtis šiuo klausimu, vyko įtemptos diskusijos ir Latvijos Vyriausybėje. Tai sutapo su tuo laikotarpiu, kai mūsų kaimyninės šalies lyderis ėmė bėgioti mojuodamas automatu. Tuomet vienbalsiai parėmėme Lietuvos poziciją iš Astravo atominės elektrinės nepirkti nė vienos megavatvalandės elektros.

– Abiem šalims svarbūs ne tik energetikos klausimai, bet ir kovos su COVID-19 pandemija eiga. Kaip vertinate Latvijos kovą su pandemija?

– Taip jau sutapo, kad į ministro postą buvau paskirtas kaip tik tuo metu, kai pandemija Latvijoje buvo pasiekusi piką, tad man labai sunku įsivaizduoti, kaip tektų eiti ministro pareigas ne pandemijos laikotarpiu. Priimdami įvairius sprendimus, kaip kovoti su pandemija, rėmėmės ir kitų valstybių patirtimi. Ne paslaptis, kad stebėjome, kaip kovoti su šia problema sekasi mūsų kaimynei Lietuvai.

Jeigu kalbame apie Lietuvos ir Latvijos pandemijos situaciją, skirtumai tarp šalių galbūt yra tik tokie, kad pandemijos bangos kilo skirtingu laikotarpiu, bet iš esmės abiejų valstybių padėtis labai panaši.

Buvome priversti teikti pagalbą įmonėms ir darbuotojams. Anuomet buvo tokia paradoksali situacija, kad dažnu atveju buvome priversti teikti paramą būtent dėl pandemijos veiklą sustabdžiusioms įmonėms. Verslas pademonstravo puikų gebėjimą prisitaikyti ir įveikti šias negandas. Latvijos ekonominiai rodikliai yra gana pozityvūs. Nepaisant pandemijos, auga vartojimas, o bendras BVP augimas jau lenkia ikipandemines prognozes.

Dar viena ryškėjanti tendencija – darbuotojų trūkumas. Apie tai, kad sunku surasti darbuotojų, jau kalba ir darbdaviai. Teko susitikti ir su veiklą Lietuvoje vykdančiais latvių verslininkais, iš jų išgirdau labai panašių minčių, kad pagrindinė problema – darbuotojų trūkumas.

Mano, kaip ūkio ministro, prioritetas yra investicijų pritraukimas, o pirmo pusmečio rezultatai pranoko lūkesčius. Žinoma, nėra viskas piešiama tokiomis rožinėmis spalvomis, nes stebime naują susirgimų bangą Baltijos šalyse.

Jeigu kalbėtume apie vakcinacijos situaciją įmonėse, rodikliai yra labai skirtingi: vienose šis procesas vyksta sparčiau, o kitose ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

– Pakalbėkime apie pagalbos priemones verslui per pandemiją – kurias jų laikytumėte pasiteisinusiomis?

– Latvija remdama šalies verslą taikė daug ir įvairių priemonių. Vyriausybės investuotos lėšos pasiteisino. Dažnai vykstu į šalies regionus, susitinku su vietos verslininkais, jie mūsų pastangas vertina teigiamai. Ypač pasiteisino paramos teikimas toms įmonėms, kurių apyvartinės lėšos buvo sumenkusios ir reikėjo pagalbos išsaugant darbuotojų darbo vietas. Laikomės nuostatos, kad, jei per pandemiją įmonė turėjo riboti veiklą dėl valstybės nustatytų ribojimų, tai privalome suteikti galimybę persiorientuoti ir keisti veiklos kryptis.

Kai kas galbūt jau spėjo pamiršti, bet pirmoji Latvijos Vyriausybės pagalba buvo eksporto skatinimas. Tai buvo tikslingas sprendimas vertinant ateities perspektyvas ir dėkoju savo kolegoms, kurie anuomet jį parėmė. Kadangi būtent eksportuojančios įmonės pirmosios pandemijos kontekste susidūrė su sunkumais, mat Vakarų Europos partneriai savo veiklą buvo sustabdę, joms reikėjo perorientuoti savo veiklą.

– Lietuva remdama nuo pandemijos nukentėjusį verslą įpareigojo jį išlaikyti darbo vietas. Ar Latvijos Vyriausybė turėjo panašių lūkesčių iš Latvijos verslo?

– Taip, tokių ketinimų turėjo ir Latvijos Vyriausybė. Pandemijos pradžioje dėl stojančios ekonomikos darbo vietą prarado apie 20 tūkst. žmonių. Skaičiuojame, kad 90 tūkst. žmonių gavo paramą išsaugant įmonėse jų darbo vietas. Neskirstėme įmonių pagal sektorius ar sritis – parama buvo teikiama toms įmonėms, kurių apyvarta krito. Tuo metu Latvijos eksporto apimtys kilo ir tai tapo savotišku gelbėjimo ratu.

Medienos apdirbimo veikla besiverčiančių įmonių eksportas augo 80 proc. Patys verslininkai pripažino, kad Vyriausybės suteikta parama padėjo ne tik išgyventi, bet ir persiorientuoti į naujas rinkas. Tai dar kartą patvirtino, kad sprendimai buvo teisingi, o verslas įrodė esąs lankstus. Tai buvo valstybės paskola, kurią laikui bėgant įmonės privalės grąžinti.

– Lietuvoje daug diskusijų sukėlė galimybių paso patikrų įvedimas tam tikrose prekybos ir paslaugų vietose, o kokia situacija Latvijoje, ar svarstomi galimi griežtinimai?

– Aš, kaip pasiskiepijęs žmogus, visas paslaugas galiu gauti praktiškai be jokių apribojimų. Latvijoje taip pat jau kurį laiką vyksta diskusija, kaip valstybė turėtų elgtis naujos bangos akivaizdoje. Premjeras ir kiti ministrai laikosi nuomonės, kad net ir kylant naujai pandemijos bangai nebereikėtų riboti ekonomikos ir mokymosi mokykloje (kontaktiniu būdu, – LRT.lt). Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, veikia žaliasis pasas, kai pasiskiepiję ar persirgę žmonės gali grįžti į ankstesnį gyvenimą, koks jis buvo iki pandemijos. Latvija šiuo metu skiepijimosi tempais nuo Lietuvos šiek tiek atsilieka. Aš visuomet stengiuosi pabrėžti, kad skiepijimasis yra ta priemonė, kuri mums padės grįžti į normalų gyvenimą. Jei padėtį padėtų pagerinti šokinėjimas per laužą ar supimasis sūpynėmis, siūlyčiau tai, bet kitų efektyvių priemonių, be vakcinacijos, deja, nėra.

Jei būtų dar vienas rimtas verslo uždarymas, nemažai įmonių jo neatlaikytų. Pastarasis užsidarymas truko pusmetį, per tiek laiko galima prarasti ne tik verslą, bet ir norą verslauti.

– Ar Latvija turėjo laiko pasiruošti nelegaliai migracijai? Galbūt esate skaičiavę, kiek šiandien Latvijai tai kainuoja?

– Šis klausimas turėtų būti adresuotas Vidaus reikalų ministerijai, bet, žinoma, Vyriausybėje apie tai diskutavome. Latvija turėjo pakankamai laiko stebėti, kaip Lietuvai sekasi tvarkytis su Baltarusijos režimo vykdoma politika. Tikiu, kad sėkmingai šį iššūkį įveiksime, jei Lietuva, Latvija ir Lenkija veiks išvien. Situaciją galima palyginti su tarpusavyje susisiekiančių indų principu: jei viena iš šalių taiko lengvesnį režimą, migrantų srautas iškart ima plūsti ta kryptimi. Ši krizė neabejotinai atskleidžia Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienio silpnąsias vietas. Šiuo metu Latvija taip pat skiria didesnį finansavimą sienos apsaugai.

– Lietuva jau apskaičiavo, kad tvorai pasienyje prireiks 152 mln. eurų, ir ji drieksis kiek daugiau nei 650 kilometrų. Tvora pasienyje su Baltarusija turėtų iškilti per metus. Kiek kainuos toks projektas Latvijoje?

– Šiuo metu negaliu jums pateikti finansinių detalių, bet jei jau lietuviai užsibrėžę tokį maksimalų planą, tai ir Latvija turės neatsilikti, paskubinti darbus.

– Kaip manote, ar dėl migrantų krizės Lietuva, Latvija ir Lenkija sulaukia pakankamai paramos iš ES institucijų?

– Kai prasidėjo ši migrantų krizė, Latvijos Vyriausybė svarstė, kaip galėtų paremti Lietuvą generatoriais ir anklodėmis. Nelegali migracija – ne tik Lietuvos ar Latvijos problema, tai išorinės ES sienos apsaugos problema. Visų šių šalių – Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos – pasieniečiai šiuo metu dirba intensyvesniu režimu ir sienos apsaugai reikia daugiau išteklių.

– Jei jau kalbame apie ES institucijas, iš jų gerų žinių yra sulaukusi ir Latvija: jūsų šalis iš ES Atsigavimo fondo sulauks 1,8 milijardo eurų. Kurios sritys sulauks dosniausios paramos?

– Latvijos parlamente šiuo klausimu vyko arši diskusija ir, žinoma, kova tarp ministerijų dėl to, kaip šie pinigai turėtų būti panaudojami. Panašiai kaip ir Lietuva, Latvija turėjo atsižvelgti į Europos Komisijos parengtas rekomendacijas. Apie trečdalis šios sumos yra Latvijos ekonomikos ministerijos žinioje ir lėšas turėsime investuoti į silpniausias ekonomikos sritis. Galvodami apie šių lėšų panaudojimą turėtume vertinti ne tai, koks gyvenimas buvo iki pandemijos, o ateities perspektyvas ir būsimus poreikius. Taip pat daug diskutuojame apie skaitmenizaciją ir žaliąjį kursą. Nors verslininkai dažnai į tai žvelgia kaip į laukiančius apsunkinimus, būtent tikslingai tam skiriamos lėšos turėtų juos paskatinti drąsiau žengti šiuo keliu.

Didelis dėmesys bus skiriamas regionams, juose kuriant regioninius parkus, be to, Latvija vis dar suvartoja daugiau energijos, nei sugeba pasigaminti, tad sprendžiant šį klausimą nėra kitos išeities kaip sukti žaliuoju kursu ir plėtoti žaliosios energijos gavybą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt