Verslas

2021.09.21 12:33

Seime skinasi kelią lošimų verslo pertvarka

BNS2021.09.21 12:33

Naikinant lošimų verslo konkurenciją iškraipančias sąlygas, Seimas linkęs nuo 2022 metų vidurio pakeisti šios rinkos priežiūrą – įvesti licencijas bei nereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizinį tinklą.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė dviejų – Loterijų ir lošimų mokesčio bei Azartinių lošimų įstatymų pataisoms, kurias inicijavo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.

Už pataisas balsavo 74 parlamentarai, prieš buvo septyni, o 39 susilaikė. Jų priėmimas numatytas spalį arba lapkritį, nes Seimas 122 balsais už ir vienam susilaikius paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos papildomo pataisų vertinimo. Išvadą Seimui turės pateikti ir Vyriausybė.

M. Majauskas pažymėjo, kad priėmus pataisas biudžeto pajamos padidėtų 8 mln. eurų.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad pataisomis siekiama nereikalauti nuotolinių lošimų organizatorių turėti ir fizines lošimų vietas.

„Valstybės biudžetui pajamų nereikia? Atsisakius reikalavimo tiems, kurie organizuoja nuotolinius lošimus, turėti ir antžemines vietas, nebus įmanoma sukontroliuoti tų, kurie organizuoja nuotolinius lošimus“, – teigė jis.

Parlamentaras prognozuoja, kad nebebus galima kontroliuoti, kad neloštų žmonės, pasiprašę neleisti jiems lošti.

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nauja tvarka leis išskaidrinti lošimų sektorių, bet suabejojo siūlomu įstatinio kapitalo dydžiu.

Ji pasigedo saugiklių, kurie neleistų nuotoliu būdu lošti turintiems priklausomybę: „Lengva žmogaus fiziškai neleisti prie lošimų, bet sudėtinga žmogaus neprijungti nuotoliniu būdu“.

Siūloma, kad licencija už nuotolinius lošimus kainuotų 0,5 mln. eurų, už kazino, stalo lošimus ir A ir B kategorijos lošimų automatus – po 0,3 mln. eurų, už bingo, totalizatorių ir lažybų punktus – po 0,1 mln. eurų. Norint gauti licenciją visoms veikloms, tektų sumokėti 1 mln. eurų.

M. Majausko teigimu, dabar licencijos mokestis siekia tik 1279 eurus.

„Niekur nėra tokios mažos rinkliavos už leidimą organizuoti azartinius žaidimus. Palyginimui, Lenkijoje – 363 tūkst. eurų, Latvijoje – 427 tūkst. eurų, Slovakijoje – 5 mln. eurų.

Pataisos, be kita ko, numato, kad įmonės, norinčios organizuoti nuotolinius stalo lošimus ar lošimus A kategorijos automatais, turės turėti bent 1,158 mln. eurų įstatinį kapitalą, nuotolines lažybas, totalizatorių, lošimus B kategorijos automatais, bingo lošimus – 289 tūkst. eurų, o nuotolinį žirgų totalizatorių – 144 tūkst. eurų.

Dabar visų rūšių nuotolinių lošimų organizatoriai turi turėti bent 1,158 mln. eurų kapitalą.

Dabar nuotolinius lošimus Lietuvoje gali organizuoti įmonės, turinčios tinklą, pavyzdžiui, bent vienus lošimo namus, penkis totalizatoriaus punktus žirgų totalizatoriui, bent 10 automatų salonų, bent 20 lažybų punktų arba bent 20 totalizatoriaus punktų.

Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija Seimo narius paragino nepritarti svarstomiems pakeitimams.

„Siūlomi įstatymų projektai veiktų ne viešojo intereso naudai ir vartotojų apsaugos aspektu, o dar labiau išbalansuotų lošimų rinką, nes visi organizatoriai būtų tiesiogiai skatinami nutraukti antžeminių lošimų organizavimą ir visas paslaugas perkelti į internetą“, – pranešime sakė Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos prezidentas Olegas Smirnovas.

Lošimų priežiūros tarnybos duomenimis, iš veikiančių aštuonių bendrovių, rengiančių nuotolinius lošimus, trys – „Top sport“, „Lošimų strateginė grupė“, „Olympic Casino Group Baltija“ – valdo 86 proc. rinkos.

Lietuvoje veikia 201 automatų salonas, 133 lažybų punktai, penki totalizatoriaus punktai ir 16 lošimo namų (kazino).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt