Verslas

2021.09.20 21:00

Užsuko teismų karuselę: kinų gamintojai laimi konkursus, bet, negavę leidimų darbus vykdyti, skuba skųsti Vyriausybės sprendimus

Mindaugas Aušra, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.20 21:00

Muitinė pasirašė sutartį su Kinijos įmone dėl rentgeno diegimo pasienyje su Baltarusija, nors Lietuvos oro uostams kiniško rentgeno pirkti neleido Vyriausybė. Šis ginčas persikėlė į teismą. Tai ne vienintelė byla, kurioje kinų gamintojai gina savo interesus. O kol teismai nagrinėja grėsmes nacionaliniam saugumui, Lietuva sprendžia diplomatinį ginčą su Kinija, kuri imasi grasinimų ir bauginimo politikos.

Kaip skelbė LRT Tyrimų skyrius, Astravo ir Lietuvos energetikos projektuose per antrines įmones dalyvauja viena stambiausių Kinijos valstybinių bendrovių. Jai Lietuvoje priklauso Energetikos tinklų institutas, kuriam grėsmes nacionaliniam saugumui vertinanti Vyriausybės komisija šią vasarą neleido vykdyti darbų. Institutas laimėjo šešis „Litgrid“ skelbtus konkursus.

Panorama. Pasaulyje rekordiškai brangstančios dujos rekordiškai brangins ir vilniečių šilumą

„Litgrid“ labai dažnai kreipiasi į tą komisiją. Dėl to, kad mes turime daug strateginių objektų. Prieš remontuojant objektą, mes praktiškai dėl daugumos kreipiamės“, – sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Komisijos išvada instituto atžvilgiu neigiama tiek dėl ryšių su Kinijos valdžia, tiek dėl projektų Astravo atominėje elektrinėje. Todėl įmonė ginčą perkėlė į teismą. Esą „Litgrid“ negalėjo prašyti Vyriausybės vertinti sutarčių, nuslėpė dokumentus.

„Energetikos tinklų institutas“ skundė tik vieną iš kelių „Litgrid“ pirkimų, kuriuos turėjo laimėti. Buvome apgauti, nes pasirodo, kad „Litgrid“ vadovaujasi dokumentais, apie kuriuos pirkimo sąlygose nenurodė arba kurie iš viso atsirado gerokai vėliau.

„Valstybė kaip ir aiškiai pasakė, kad su rangovu negalima pasirašyti sutarties, o teismas vis dar kartą vertins tą patį dalyką. Šitas momentus mus šiek tiek trikdo“, – sako Rokas Masiulis.

Energetikos tinklų instituto byla tik viena iš kelių. Dar dviejose bylose – kiniški „Nuctech“ rentgenai, uždrausti Lietuvos oro uostuose. Pasak ekspertų, režimams atstovaujantys tiekėjai bando išnaudoti demokratinių valstybių teisinius įrankius.

„Mes turime pasirinkti ar pagal savo vertybe gyvename, demokratines ar dar kažką, ar mes norime kažkokių tai kompromisų su režimais, kurie pažeidinėja vienas mūsų taisykles, bet bando kitomis taisyklėmis mus pačius įspausti į kampą“, – teigia „Infobalt“ vadovas.

Kiniškiems rentgenams atstovaujanti „Inta“ teismuose skundžia ir oro Uostus ir Vyriausybės komisiją, anot kurios, įranga gali kaupti keleivių duomenis, o tai - rizika saugumui. Teismas ginčą atvėrė rugsėjį.

„Mes tikrai tikime į teisingumą ir manome, kad tą bylą turime laimėti, nes akivaizdu, kad Vyriausybės nutarimas ir priimta išvada nėra nei pagrįsti nei teisėti“, – teigia „INTA“ ir „Nuctech“ advokatas Vidas Vilkas.

Kinų atstovams į naudą išėjo ir visiškai priešingas Vyriausybės sprendimas. Dėl augančios cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos speciali komisija apsigalvojo, leido įrangą diegti Kenos pasienio punkte. Vienu atveju rentgenas kelią grėsmę, kitu - ne.

Dalį ginčų žada spręsti Seimas. Rengiami projektai, kurie draus nepatikimiems tiekėjams sudaryti sutartis su Lietuvos įstaigomis. Politikai žada, kad pakeitimai Seime atsidurs gruodį, iki tol esą draudimus reikia suderinti su europine teise.

Dar vienas žingsnis, jau rudens sesijoje, riboti su Astravo atomine elektrine susijusių įmonių veiklą. Tai reikštų, kad tokios bendrovės prarastų prieigą prie viešų lėšų.

Kol parlamentas dar tik imsis spręsti nepatikimų tiekėjų klausimą, Kinijos bendrovių atstovai toliau laimi viešuosius pirkimus. O esant ginčams, sutartys toliau keliaus į teismus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt