Verslas

2021.09.20 18:56

Opozicijos kritikuojamą užsienio politiką ginantis Pavilionis: Kinija ateina į rinką, ją užkariauja ir sužlugdo vietos pramonę

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2021.09.20 18:56

Žiežirbos santykiuose su Kinija ir Baltarusija, simpatija Taivanui ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) parama. Lietuvos diplomatija aiškiai juda vertybinės užsienio politikos pamatu. Opozicija ir kai kurie verslai nuogąstauja, kad toks kelias atneš skaudžių pasekmių Lietuvos verslui. Tačiau Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis LRT RADIJUJE įspėjo, kad pasaulyje vis labiau plinta „kiniškas Pekino valdymo modelis, kuriame demokratija nėra tokia svarbi“.

Kinijos ir Lietuvos santykiai pastaruoju metu ėmė eižėti dėl stiprėjančių Lietuvos ryšių su Taivanu. Vilnius leido Taivanui šalyje atidaryti jo vardo prekybos atstovybę ir taip įsiutino Kiniją. Į tai reaguodamas Pekinas rugpjūtį konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių ir nurodė tą patį padaryti Lietuvai.


Tuo metu Lietuvą ginče su Kinija remia JAV. Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. O štai santykiai su diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos valdoma Baltarusija yra bene blogiausi istorijoje.

Pavilionis: 75 proc. demokratijų virsta autokratijomis

Neseniai iš vizito JAV grįžęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis neslepia, kad išvykoje pagrindinė aptarta tema buvo demokratinių valstybių santykiai su Kinija. Buvęs Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai pabrėžia, kad užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis už Atlanto vyko pačios Amerikos prašymu ir kvietimu, o tai, pasak jos, didelis įvertinimas Lietuvai.

„Į Vašingtoną mes buvome pakviesti, ko nebuvo, turbūt, nuo prezidento Valdo Adamkaus laikų. Paprastai mes prašomės į Vašingtoną. Ministras Gabrielius Landsbergis buvo penketuke šalių ar ministrų, kurie apsilankė Vašingtone po pandemijos. Tai yra labai daug“, – tikina Ž. Pavilionis.

Įvairios antidemokratinės tendencijos viduje ir išorėje, tas balansas, jis labai pasislenka nuo demokratijų. Tuo labai rūpinasi ir tuo naudojasi Kinija ir Rusija, kurios bando sustiprinti savo įtaką. O tai yra pavojus visai tvarkai, kurią JAV ir Europa kūrė po antrojo pasaulinio karo.

Ž. Pavilionis

Pats susitikimas su A. Blinkenu buvo ne tik dėl Kinijos, teigia diplomatas. „Paskutiniame „Freedom House“ raporte rašoma, kad kiekviena pasaulinė krizė suduoda didžiulį smūgi visoms demokratijoms pasaulyje. Šiuo metu net 75 proc. šalių gyvena situacijose, kuomet demokratijos vis labiau virsta autokratijomis.

Įvairios antidemokratinės tendencijos viduje ir išorėje, tas balansas, jis labai pasislenka nuo demokratijų, – pavojingus Lietuvos saugumui politinius procesus apžvelgia politikas. – Tuo labai rūpinasi ir tuo naudojasi Kinija ir Rusija, kurios bando sustiprinti savo įtaką. O tai yra pavojus visai tvarkai, kurią JAV ir Europa kūrė po antrojo pasaulinio karo.“

Net nesutariant vis tiek yra diplomatija, kuri turi savo taisykles. [...] Lietuvos konstitucijoje įrašyta: Lietuvos užsienio politikos pagrindinis tikslas yra Lietuvos piliečių ir interesų gynimas. Tai štai šių dviejų dalykų dabartinėje užsienio politikoje pasigendame.

G. Surplys

Ž. Pavilionis pabrėžia, kad su nedemokratiškomis jėgomis susiduriama ne tik iš išorės, bet ir pačios šalies viduje. „Mes esame tos tvarkos pakraštys. Visos strėlės tu autokratinių režimų labai dažnai nukreipiamos į tuos pakraščius, kurie bando tą demokratiją išplėsti į Rytus. Šią vasarą patyrėme tokį beprecedentį užpuolimą su migrantais iš Baltarusijos. [...] Taip pat ir viduje matėme „Šeimų maršą“. Vidinė agentūra vienaip ar kitaip buvo įjungta į šį procesą“, – sako Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Anot pašnekovo, ne tik Amerika, bet ir visa Europos Sąjunga (ES) išreiškė solidarumą Lietuvai dėl ryšių užmezgimo su Taivanu.

Surplys: Lietuvos užsienio politika išgyvena raitelio be galvos sindromą

Tuo tarpu Seimo narys, šešėlinis užsienio reikalų ministras Giedrius Surplys sako, kad nors vertybinė Lietuvos orientacija ir yra įsitvirtinusi, tačiau pagrindinis pokytis atėjus naujai valdžiai yra „raitelio be galvos sindromas“.

„Mes galime vykdyti vertybinę politiką tiek su Rusija, tiek su Kinija, tiek su Baltarusija, tiek ir su visu pasauliu, tačiau turime nepamiršti dviejų dalykų. Net nesutariant vis tiek yra diplomatija, kuri turi savo taisykles. [...] Lietuvos konstitucijoje įrašyta: Lietuvos užsienio politikos pagrindinis tikslas yra Lietuvos piliečių ir interesų gynimas. Tai štai šių dviejų dalykų dabartinėje užsienio politikoje pasigendame“, – nuogąstauja G. Surplys.

Butkevičius prognozuoja skaudų smūgį šalies verslui

Seimo narys, ekspremjeras Algirdas Butkevičius vadinamas santykių su Kinija architektu, ieškojusių rinkų šioje vienoje didžiausių pasaulio ekonomikų. Politikas dabartinę šalies užsienio politiką vadina neišmintingą ir ragina neužmiršti skaičiuoti ne tik prekybos apimčių su Kinija, bet ir nepamiršti, kad Lietuva yra tranzitinė šalis. „Mes esame tranzitinė šalis, tačiau kažkodėl pasiimame tik tuos skaičiukus, kuriais kalbame apie savo prekių eksportą į Kiniją. Eksportas praktiškai prasidėjo tik 2018 metais, nors santykiai su Kinija pagerėjo dar 2016-aisiais.

Štai pavyzdys apie aukštąsias technologijas. Jų Lietuva net 63 proc. eksportuoja į Kiniją. Kinijos rinka šiuo metu yra pati patraukliausia visų pasaulio šalių aukštųjų technologijų gamintojams. Trys lazerius gaminančios Lietuvos bendrovės turi savo atstovybes Kinijoje. Jų eksportas per metus išaugo 7,5 karto!, – teigia ekspremjeras. – Lazerių eksportas į Kiniją yra pats didžiausias Lietuvos kompanijų. Tai sudaro nuo jų bendro eksporto maždaug 30 proc.“

Trys lazerius gaminančios Lietuvos bendrovės turi savo atstovybes Kinijoje. Jų eksportas per metus išaugo 7,5 karto!

A. Butkevičius

Valdantieji labai stipriai sumenkina Kinijos reikšmę mūsų ekonomikai, toliau dėsto pašnekovas. Pasak jo, atšalę santykiai su Kinijai skaudžiai smogs Lietuvos verslui. „2018 m. per Lietuvą iš Kinijos į Europą važiavo 300 traukinių, o štai dabar nebevažiuoja nei vienas toks traukinys. Visi konteineriai, kurie yra nukreipti į Lietuvą, dabar pasiekia Rygą. Jei Latvija moka 16 tūkst., tai Lietuva moka dviem ar dviem su pusę tūkst. brangiau. Aš jau nekalbu apie tam tikrų detalių ar žaliavos įsivežimą. Lietuvos verslui tai atsilieps tikrai labai skaudžiai“, – neabejoja A. Butkevičius.

Produkcijai atpiginti Kinija griebiasi net priverstinio darbo

Kinija daro pasaulį priklausomą nuo savęs, o tai nepatinka nei ES, nei Amerikai, kurios nori išlaikyti savo aukštus standartus, A. Butkevičiui atrėžia Ž. Pavilionis. Tiek ES, tiek ir JAV visų pirma siekia išlaikyti savo žaliosios politikos standartus, nes, anot Ž. Pavilionio, į žaliąją ekonomiką Kinijoje visai nėra eksportuojama.

„Taip pat siekiama išsaugoti savo aukštus socialinius standartus. Kinijoje kai kur panaudojamas net priverstinis darbas, dėl ko tie „nike“ čia yra tokie pigūs, – dėmesį atkreipia politikas. – Labai dažnai Kinija ateina į rinką, ją užkariauja ir sužlugdo mūsų pramonę, dėl ko ES kuria savo pramonės politiką. Mes esame labai tvirtai ES Vakarų pusėje.“

Kinijoje kai kur panaudojamas net priverstinis darbas, dėl ko tie „nike“ čia yra tokie pigūs. Labai dažnai Kinija ateina į rinką, ją užkariauja ir sužlugdo mūsų pramonę, dėl ko ES kuria savo pramonės politiką.

Ž. Pavilionis

Ž. Pavilionis atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasaulyje vis labiau plinta „kiniškas Pekino valdymo modelis, kuriame demokratija nėra tokia svarbi“. Pasak jo, šiuo metu stebime demokratijos recesiją visame pasaulyje. „Dėl to ir mūsų šalyje atsiranda vis daugiau jėgų, kurioms demokratijos, žmogaus teisės nėra tokios svarbios, jos žiūri tik to pragmatiško vertybinio intereso. Jos būtų pasiruošusios atiduoti mūsų Klaipėdos uostą ar infrastruktūrą, ar bandytų prekiauti su Astravu“, – teigia Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Jakniūnaitė: ekonominę priklausomybę Kinija panaudoja savo politiniams tikslams

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad labai svarbu suprasti, jog Kinija vykdo ekonominę politiką pasaulyje. Pasak jos, Kinija didina tarpusavio šalių priklausomybę ir paskui tai išnaudodama savo reikmėms. Tą ekonominę priklausomybę Kinija paskui panaudoja savo politiniams tikslams, akcentuoja ji.

„Ekonomika nėra nekalta ir nereikia sakyti, kad štai mes staiga neprekiausime, nieko nekritikuosime ir niekada nieko mums blogo neįvyks. Ta įtampa didėja su daugeliu šalių. Tas rizikas labai svarbu įvertinti ir nepriimti kaip savaime suprantama, kad kuo daugiau prekybos, tai reiškia mums bus geriau su Kinija ir dėl to mes nenukentėsime.

Ekonomika nėra nekalta ir nereikia sakyti, kad štai mes staiga neprekiausime, nieko nekritikuosime ir niekada nieko mums blogo neįvyks.

D. Jakniūnaitė

Iš principo mes galime apversti šitą klausimą. Kuo didesnė priklausomybė, tuo didesnis jautrumas ir tuo didesnis pažeidžiamumas. Ir nuolaidų turime daryti tada daugiau. [...] Labai svarbu suvokti tą Kinijos grėsmę. Ji lyg ir suvokiama, tačiau kada prasideda, pavyzdžiui, pono Surplio kritika, ta Kinijos grėsmė yra tarsi pamirštama“, – sako VU TSPMI profesorė D. Jakniūnaitė.

Išsamesnės diskusijos šia tema klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt