Verslas

2021.09.21 05:30

Ar leisti gyventojams iš pensijų fondo išsiimti iki 10 tūkst. eurų? Vieni palaiko, kiti įspėja, kad gyventojai pinigus išleistų neprotingai

Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.21 05:30

Iniciatyvą leisti iš pensijų fondo senatvėje išsiimti visą sumą, jei sukaupta iki 10 tūkst. eurų, fondų valdytojai vadina kiek ankstoka ir mano, kad žmonės tam nėra pakankamai finansiškai raštingi. Ekonomistas Romas Lazutka tvirtina, jog iš anuitetų gaunama suma ateityje nebus reikšminga, todėl gyventojams turėtų būti leista pinigus pasiimti jau dabar.

Galėtų pasirinkti arba vienkartinę, arba periodinę išmoką

Praėjusią savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai įregistravo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo siūlo galimybę leisti iš pensijų fondo senatvėje pasiimti vienkartinę pensijų išmoką, jei fonde sukaupta nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad jo rengimą paskatino išėjusių į pensiją žmonių skundai, jog jie neturi galimybės gauti vienkartinę pensijų išmoką.

„Gaunama periodinė išmoka sudaro apie 20 eurų kas mėnesį. Tokia suma nepagerina gyvenimo kokybės. Įteisinus galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką, nemaža dalis pensininkų galėtų pagerinti savo gyvenimo sąlygas“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Abejoja gyventojų finansiniu raštingumu

Paklaustas, kaip vertina naujai registruotas įstatymo pataisas, Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas Jonas Dirginčius vienareikšmiškos pozicijos neišsako. Jo manymu, sukaupta pensija yra asmens turtas ir asmuo gali šiuo turtu disponuoti, kaip ir kada panorėjęs. Kita vertus, tam reikalingas pakankamas finansinis raštingumas, o gyventojai neretai jo stokoja.

„Mes nuolat skaitome pranešimus apie įvairius telefoninius sukčius, nelogiškus finansinius pirkimus ir panašiai. [...] Mūsų atsakymas priklauso nuo to, kaip liberaliai yra žiūrima į savo pajamas, koks yra žmogaus finansinis raštingumas, ar jis sugeba planuoti savo finansus. Ir net jeigu jūs prarasite pinigus, ar tai yra vieninteliai pinigai, kuriuos sukaupėte, ar, pavyzdžiui, jūs dar kaupiate trečiojoje pakopoje, turite investicinį draudimą, nekilnojamojo turto, iš kurio gausite pajamų“, – vardija J. Dirginčius.

„Valstybė leidžia įstatymus didžiajai daugumai [visuomenės], deja, kartais ta visuomenės dalis nėra tokia išprususi ir su finansais elgiasi tikrai ne taip išmintingai bei atsakingai“, – priduria jis.

Siūlymas leisti pasirinkti, ar gauti vienkartinę, ar periodinę pensijų išmoką, J. Dirginčiaus manymu, turi ir pliusų, ir minusų, tačiau svarbiausias aspektas šiuo atveju yra finansinis raštingumas.

„Jeigu mes manome, kad žmonės yra labai protingi, suteikime jiems galimybę ir padarykime ne iki 10 tūkst. eurų – atiduokime ir viskas“, – sako J. Dirginčius.

Pašnekovo manymu, teigiamiems finansinio, pensijų kaupimo raštingumo pokyčiams būtina skirti daugiau dėmesio.

„Yra ne vienas atvejis, kai žmogus nesuprato, ką pasirašo, nors ir juridiškai prisiima atsakomybę už tai, kur padeda parašą. Vis dėlto, jeigu einame keliu, kuomet žmonės protingėja, finansine prasme tampa brandesni, galimybės turėtų būti lengvinamos, pavyzdžiui, kad ir padidinta ta suma arba apskritai panaikinta pareiga pirkti anuitetą“, – svarsto J. Dirginčius.

Jis sutinka, kad poreikį išsiimti sukauptas lėšas lemia ir nepasitikėjimas pensijų kaupimo sistema.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovo Tado Gudaičio manymu, keisti iki šiol galiojančią tvarką būtų ankstoka.

„Mūsų pozicija tokia, kad tai yra labiau politiniai sprendimai, bet manome, kad greitas ir dažnas kaitaliojimas naudos neduoda. Vykdysime tokį sprendimą, kokį priims politikai, tik tiek, jog matome, kad čia pataisas registruoja opozicijos nariai. [...] Atrodo, tie patys politikai balsavo už tokią [dabar galiojančią] tvarką. [...] Tai valstiečių politikai, dabar būdami opozicijoje, registruoja pakeitimą dėl to, ką patys priėmė“, – neslepia nuostabos T. Gudaitis.

Anot T. Gudaičio, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos pozicija pinigų išmokėjimo kaupiantiesiems klausimu nevienareikšmiška, tačiau labiau pasisakoma už tęstinumą.

„Šiek tiek manipuliuodami žmonėmis bandome daryti tam tikrus keitimus, jie galbūt iki galo nėra pamatuoti“, – sako T. Gudaitis.

Tvirtina, kad išmokos – nereikšmingos

Kiek kitokios nuomonės laikosi ekonomistas Romas Lazutka. Pasak jo, nemaža dalis Lietuvos gyventojų yra nepatenkinti, kad negali atsiimti visų sukauptų pinigų iš karto. Jo teigimu, iš anuitetų gaunama suma nereikšminga, o ir gaunančiųjų ją skaičius – simbolinis.

„Tos periodinės išmokos yra visai nereikšmingos, netgi lyginant su žmogaus „Sodros“ pensija. Juo labiau kad jos gali nuvertėti. [...] Kadangi senatvėje pajamas vis tiek užtikrina „Sodra“ ir ta dalis iš antros pakopos yra nereikšminga, neatrodo, kad yra prasminga riboti [atsiėmimą]“, – teigia R. Lazutka.

Anot jo, antros pensijų pakopos išmokos, lyginant su augančiu pragyvenimo lygiu, atlyginimais ir „Sodros“ pensijomis, praranda savo vertę.

„Dabar 40 eurų yra viena, o, tarkime, po 10 metų šie pinigai neturės tokios reikšmės. Žmonės tą akivaizdžiai mato ir todėl nenori, kad jų pinigus kas nors laikytų“, – paaiškina ekonomistas.

R. Lazutkos manymu, daliai gyventojų sukaupti pinigai gali būti labiau naudingi dabar nei išėjus į pensiją.

„Gali būti, kad, pavyzdžiui, dalis jų yra netekę darbų, iki pensijos dar liko 5 ar 10 metų, o susirasti darbą esant vyresnio amžiaus gali būti sunku. Žinoma, yra mokama bedarbio pašalpa, bet labai ribotą laiką, o žmogui reikia išgyventi“, – kaip pavyzdį pateikia R. Lazutka.

Situaciją Estijoje vadina „išlaidavimo vakarėliu“

Šiemet „atrakinus“ Estijos antrosios pakopos pensijų fondus, galimybe atsiimti savo sukauptus pinigus pasinaudojo daugiau nei 100 tūkst. šalies gyventojų. Specialistų teigimu, šiam pasirinkimui daugiausia įtakos galėjo turėti tiek nepasitikėjimas pensijų sistema, tiek pandemija.

Iki 2021 metų pradžios dalyvavimas antrojoje pensijų kaupimo pakopoje Estijoje buvo privalomas pilnamečiams asmenims, gimusiems 1983 metais ir vėliau.

Leisdama gyventojams išsiimti sukauptas lėšas, J. Dirginčiaus teigimu, Estijos valdžia siekė, kad kaupiantieji pensijai investuotų ir kitomis formomis, tačiau tai nepasiteisino.

„Jie tikėjosi, kad žmonės bus protingi ir išsiėmę pinigus įsigis nekilnojamojo turto, akcijų, naudosis investicinėmis sąskaitomis. [...] Vis dėlto atlikus tyrimą paaiškėjo, kad gyventojai pasiėmė milijardą, bet niekur neinvestavo. [...] Žmonės išsiėmė tuos pinigus ir, liaudiškai kalbant, pravalgė.

Taip, ekonomine prasme jie įleido į Estijos ekonomiką milijardą, padarė teigiamą poveikį ekonomikai, bet, kalbant apie pradinį tikslą, kad žmonėms būtų sudaryta daugiau kaupimo galimybių, tas leidimas [išsiimti pinigus] tikslo nepasiekė. Jeigu dabar tą patį padarytume Lietuvoje, ar tikrai mes neatkartotume Estijos varianto? Manau, kad atkartotume“, – teigia J. Dirginčius.

O štai T. Gudaitis situaciją Estijoje vadina „išlaidavimo vakarėliu“.

„Panaudotų dyzelinių automobilių pardavėjai ploja rankomis, įvairiausios drabužių, greitojo vartojimo parduotuvės labai džiaugiasi augančia apyvarta, bet kai tas išlaidų vakarėlis baigsis, manau, kad laukia gana didelis galvos skausmas, nes tie pinigai bus greitai išleisti, o pensijos ir toliau liks mažos. [...]

Jeigu tikrai žinotume, kad pasiimdamas tuos pinigus žmogus pasigerina savo sveikatos būklę ar panaudoja tas lėšas energetiniam būsto efektyvumui, dėl ko ateityje jis sutaupytų būstui šildyti skiriamų lėšų, gal tada logikos ir būtų. Bet tikriausiai gavęs tuos pinigus žmogus juos greitai išleis ir vėl kreipsis į valstybę vienokios ar kitokios paramos“, – pažymi T. Gudaitis.

Panašų žingsnį taip pat yra žengę lenkai ir vengrai, R. Lazutka vadina jį logišku. „Pensijų kaupimo fondų valdytojai, turto valdymo įmonės, kurios uždirba iš to gerą pelną, algas darbuotojams, žinoma, kad jie yra suinteresuoti, nes tai yra jų biznis. Tokie specialistai visada pasakys, kad Estijos sprendimas yra blogas, bet gyventojai sako priešingai, nes jie yra suinteresuoti savo pinigais“, – pažymi jis.

SADM: susidarytų paradoksali situacija

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų skyriaus patarėjos Ingos Barauskaitės teigimu, kaupimas antrojoje pakopoje turi atitikti ir pensijų sistemos keliamus tikslus, t. y. įmokos turi pavirsti kas mėnesį gaunama išmoka.

„Siekdamos šio tikslo, valstybės nustato ir disponavimo sukauptu pensijų turtu sąlygas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai pensijų fonde pensijai sukauptus pinigus, gautus kaip vienkartinę išmoką, žmonės išleistų vienkartinėms reikmėms, o gaudami dėl kaupimo sumažintą socialinio draudimo pensiją už laikotarpį nuo 2004 iki 2017 metų, kreiptųsi dėl paramos ir pašalpų“, – komentuoja I. Barauskaitė.

Anot SADM atstovės, šiuo atveju susidarytų paradoksali situacija, kai valstybė, jau skyrusi lėšų asmens būsimai pensijai finansuoti, vėl skiria lėšų šių asmenų paramai finansuoti, nes pensijų fonde sukauptos lėšos buvo panaudotos iš esmės ne pagal paskirtį, t. y. ne einamiesiems kasdieniams asmens poreikiams tenkinti.

„Teisinis reguliavimas, nustatantis periodinių išmokų mokėjimą tiems, kas sukaupė 5 tūkst. eurų ir daugiau, bet dar nesukaupė anuitetui reikiamos sumos (šiuo metu – 10 tūkst. eurų ir daugiau), yra laikina priemonė, kuri ilgainiui, asmenims kaupimo sistemoje dalyvaujant vis ilgesnį laikotarpį, taps nebeaktuali. Galimybė gauti vienkartines išmokas nuo pat pensijų kaupimo atsiradimo buvo numatyta tik trumpuoju laikotarpiu, kol sukauptos sumos yra pernelyg mažos, kad būtų prasminga jas mokėti ilgą laiką“, – nurodo I. Barauskaitė.

Lietuvos bankas: tikslas yra užtikrinti reguliarias išmokas

Pasak Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovo Audriaus Šilgalio, 2019 metais įvykdžius pensijų kaupimo reformą ir įdiegus gyvenimo ciklo fondų koncepciją, buvo peržiūrėta ir išmokų sistema.

Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, A. Šilgalio aiškinimu, yra šios: pensijų anuitetas, vienkartinė pensijų išmoka, periodinės pensijų išmokos.

Pensijų kaupimo sistemos tikslas, Lietuvos banko atstovo teigimu, yra užtikrinti reguliarias išmokas pensijų kaupimo dalyviams, todėl ir išmokų sistema buvo konstruojama atsižvelgiant į šį tikslą bei pensijų fonduose sukauptas sumas.

„Pagal dabar galiojantį reguliavimą, vienkartinė išmoka galima tik sukaupus mažiau nei 5 tūkst. eurų, t. y. kai sukaupta suma yra per maža reguliarioms išmokoms ilgesnį laikotarpį užtikrinti. Sukaupus didesnę sumą, galima rinktis periodines išmokas iš pensijų fondų arba įsigyti anuitetą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2019 metų dalis įmokų į pensijų fondus buvo mokama iš „Sodros“, todėl antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiantiems asmenims mažėjo „Sodros“ pensijos dalis“, – komentuoja A. Šilgalis.

Lietuvos banko praėjusių metų duomenimis, pensijos amžiaus sukakusių asmenų buvo daugiau nei 31 tūkst., vyriausiosios tikslinės amžiaus grupės pensijų fonduose kaupė beveik 83 tūkst. dalyvių, o turto išsaugojimo pensijų fonduose kaupė apie 12,6 tūkst. dalyvių.

„Periodines išmokas, 2020 metų gruodžio 31 dienos duomenimis, gauna 831 dalyvis (daugiausia šių dalyvių kaupia turto išsaugojimo arba vyriausiosios tikslinės amžiaus grupės pensijų fonduose). Asmenų, sukaupusių mažiau nei 5 tūkst. eurų, skaičius mažėja, tai yra asmenys, dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje santykinai trumpą laikotarpį, kaupę mažesnėmis įmokomis, sustabdę pensijų kaupimą“, – nurodo A. Šilgalis.

Gali būti mokamos tik periodinės išmokos

LRT.lt primena, kad šiuo metu dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, mokamos periodinės pensijų išmokos.

Remiantis Pensijų kaupimo įstatymu, sulaukę pensinio amžiaus atsiimti visą sukauptą sumą iš karto gali tik tie asmenys, kurie sukaupė iki 5 tūkst. eurų (anksčiau ši suma siekė 3 tūkst. eurų).

Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 tūkst. eurų, bet mažesnis kaip 10 tūkst. eurų, galima įsigyti anuitetą arba paprašyti, kad kaupimo bendrovė sukauptą sumą išmokėtų periodine išmoka.

Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus 10 tūkst. eurų arba didesnis, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo.

Tie, kurie sugebėjo sukaupti per 60 tūkst. eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 tūkst. eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt