Verslas

2021.09.25 19:47

Kylančios NT kainos palietė ir vargingiausiuosius: valdžia nebeįperka socialinių būstų, o prašomą sumą vadina „neadekvačia“

Valdemaras Šukšta, LRT.lt2021.09.25 19:47

Kylančios nekilnojamojo turto (NT) kainos pakišo koją Kauno miesto savivaldybei – ji nebeįperka socialinių būstų. Šiemet svajota nupirkti 30 tokių butų, tačiau rankomis sukirsta tik dėl šešių, o apsigyventi laukia 500 pavienių asmenų ir šeimų. Miesto valdžia tikina, kad socialinių būstų pirkimas nesustojo, tačiau laukiama palankesnių laikų. NT eksperto teigimu, Kauno miesto savivaldybė galėtų geriau valdyti turimą turtą.

Praėjusį antradienį Kauno miesto savivaldybės taryba svarstė miesto biudžeto pakeitimus. Opozicijoje esanti Jurgita Kupčinskienė iškėlė klausimą dėl socialinių būstų pirkimo: projekte numatyta, kad beveik 400 tūkst. eurų bus perskirstyta. Teigiama, kad dėl rinkoje žymiai pakilusių nekilnojamojo turto kainų socialiniai būstai perkami vangiai. Tarybos posėdyje dalyvavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas tai patvirtino.

„Numatoma didinti kvadratinio metro kainą: anksčiau buvo apie 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, o dabar matome, kad praktiškai tokių nebenuperkame. Mes perkame geros būklės būstą, kad galėtum ateiti ir gyventi, bet tokių butų nelabai gauname. Šiemet nenupirksime tiek, kiek buvome suplanavę“, – tarybos posėdyje komentavo V. Šiliauskas.

Nupirkta penktadalis planuotų butų

Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas LRT.lt teigė, kad pinigų suma socialiniams būstams pirkti nesumažinta. Matant, kad šiemet nepavyko panaudoti visos numatytos sumos, perskirstoma apie 398 tūkst. eurų. Be to, pinigų skiriama ne tik naujiems socialiniams būstams įsigyti, bet ir jau valdomo turto remontui. D. Valiukas tikino, kad socialinių butų pirkimas Kaune nenutrūko.

„Jį atliekame ir toliau, tačiau atsižvelgiama į situaciją rinkoje. Šiuo metu butų kainos kyla, o pasiūla yra žymiai sumažėjusi. Vertindami konkretų butą visada atsižvelgiame į patalpų būklę. Jos negali būti fiziškai nusidėvėjusios daugiau kaip 54 proc., turi būti visiškai įrengtos ir tinkamos gyventi. Kaip ir kiekvienais metais, pirkdami toliau naudosime tiek savivaldybės, tiek Europos Sąjungos lėšas“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, pernai dviejų kambarių buto kvadratinio metro kaina siekė apie 1 000 eurų, šiemet kainos atitinkamai svyruoja tarp 1 100 ir 1 200 eurų. Kauno valdžia, anot D. Valiuko, iš 30 planuotų butų šiemet nupirko tik šešis.

„Šiuo metu socialinio būsto laukiančiųjų sąraše turime apie 500 pavienių asmenų ir šeimų, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, eilė sumažėjo keliais šimtais žmonių. Praėjusiais metais socialinio būsto laukė per 700 žmonių“, – atsakė D. Valiukas, paklaustas, koks yra socialinių būstų poreikis Kaune.

Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė valdo ir prižiūri 1 113 socialinių būstų. Naujų būstų pirkimą planuojama pradėti, kai situacija NT rinkoje bus stabilesnė.

„Matome, kad siūlomos patalpos yra smarkiai susidėvėjusios, jų būklė ganėtinai prasta, o prašoma suma yra neadekvati“, – pridūrė D. Valiukas.

Savivaldybė galėtų parduoti brangesnėse vietose esančius butus

Svajūnas Šarauskas, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas, LRT.lt teigė, kad būsto kainos Kaune, „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius metus pakilo 17,4 proc. Vertindamas miesto savivaldybės situaciją dėl socialinių būstų įsigijimo, pašnekovas minėjo, kad biudžetas šiai sričiai yra ribotas ir planuojamas iš anksto. Kadangi NT kainų lygis augo gana sparčiai, yra tikimybė, kad savivaldybė tiesiog nebeįtelpa į turimą biudžetą.

Tačiau ne tik kainų kilimas NT rinkoje gali lemti, kad Kauno miesto valdžia neįperka socialinių būstų: pašnekovas svarstė, kad įtakos gali turėti ir prastas dabartinio socialinio būsto administravimas.

„Galima išnaudoti galimybes turint turto prestižinėse vietose Centre, Senamiestyje, Žaliakalnyje, juos pardavus didesne kaina, nupirkti butų miegamuosiuose rajonuose, kur kaina galėtų būti kone du kartus mažesnė. Reikalingas efektyvesnis turimo NT valdymas“, – sakė S. Šarauskas.

Kalbėdamas apie Kauno NT rinką, jis teigė, kad Kaune būstų pasiūla yra, tačiau vangiau vyksta pardavimo procesas. O, pavyzdžiui, Vilniuje ir Klaipėdoje jaučiamas pasiūlos trūkumas ir beveik pusė visų parduotų būstų – dar tik brėžiniuose.

„Liepą ir rugpjūtį Kaune įvyko apie 16 proc. mažiau faktinių būsto sandorių, palyginti su šių metų aktyviais kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais. Jeigu kalbame apie pirminę ir antrinę būsto rinką, lėtesnį tempą jaučiame ir šį mėnesį“, – komentavo S. Šarauskas. Tam įtakos, anot pašnekovo, galėjo turėti atostogų metas.

Paklaustas, ar vangesnis pirkimas galėtų būti susijęs ir su prastesne butų būkle, S. Šarauskas sakė neturįs tokių žinių.

Jis pridūrė, kad kol kas nematyti priežasčių, dėl ko NT kainos turėtų mažėti. Pavyzdžiui, dar neatpigo pabrangusios statybinės medžiagos, o bankų finansavimas būstui įsigyti išlieka palankus. Taip pat bent jau antrinėje rinkoje NT savininkai vis dažniau nori jį pardavinėti pastebimai aukštesnėmis kainomis nei rinkos lygis. S. Šarausko teigimu, būstas dažnai perkamas kaip investicija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt