Verslas

2021.09.20 05:30

Įsismarkavusi kainų pasiutpolkė: fantastines aukštumas pasiekė dujų kaina, labiausiai brangę maisto produktai – aliejus ir bulvės

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.20 05:30

Šalyje infliacijos lygiui pasiekus aukščiausią tašką nuo 2009 metų, kai kurių prekių ir paslaugų kainos taip pat rekordinės. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainos per metus augo net 18 proc., energetikos produktų – virš 30 proc. Vis dėlto Lietuvos bankas ramina, kad toks kainų augimas nekelia pavojaus ekonomikai. 

Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija, pasiekusi 5,3 proc. žymą, užfiksavo didžiausią rezultatą nuo 2009-ųjų. Pagal šį rodiklį pirmaujame ir tarp euro zonos šalių.

Žvelgiant į agreguotus duomenis, labiausiai per metus (2021 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugpjūčio mėnesiu) brango būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 13,7 proc., transportas – 9,6 proc., restoranų ir viešbučių paslaugos – 5,9 proc., būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra – 5,7 proc., rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Lyginant konkrečias prekes ir paslaugas, didžiausias kainų augimas buvo pašto paslaugų, jos per metus brango 39,8 procento. Lietuvos statistikos departamento atstovės Birutės Stolytės teigimu, didžiausią įtaką tam turėjo PVM lengvatos prekėms iš trečiųjų šalių panaikinimas, o, vertinant tik siuntų kainas, galima pastebėti, kad jos per metus į viršų šoktelėjo net 64 proc. Skystasis kuras brango 36,1 proc., dujos – 33,8 proc., kietasis kuras – 31,1 proc., šiluminė energija – 24,1 proc., azartiniai lošimai – 22,8 proc.

Tačiau brango ne viskas, pavyzdžiui, apranga ir avalynė pigo 0,1 proc.

LRT.lt kalbinti ekonomistai ir ekspertai apžvelgia, kodėl kilo energetikos produktų, maisto bei nekilnojamojo turto kainos ir kokių pokyčių galima tikėtis kitąmet.

Maisto kainos augo nežymiai

Apskritai maistas ir nealkoholiniai gėrimai šiemet brango 2,7 proc., tačiau yra prekių, kurios brango dviženkliais skaičiais.

Pavyzdžiui, valgomieji aliejai per metus pabrango 15,2 proc., bulvės – 15,4 proc., šviežios ir šaldytos daržovės (išskyrus bulves ir kitus gumbavaisius) – 15,2 proc.

„Aliejaus kainų kilimas buvo pastebimas visus metus, bet tik todėl, kad buvo prastas derlius. (...) Bulvių kainas į viršų tempė Lietuvoje prastas ankstyvųjų bulvių derlius. Kai pradės bulves masiškai kasti lenkai ir kiti, pažiūrėsime, kuo tai baigsis. Bet net jei ir derlius bus geras, kainos gali nekristi, nes trūksta darbuotojų ir nėra kam nuimti derliaus“, – aiškina pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

Dalies maisto produktų kainos mažėjo. Šaldyti vaisiai per metus pigo 4,3 proc., ėriena ir ožkiena – 3,6 proc., šaldyta žuvis – 2,6 proc., kiauliena – 1,7 proc.

P. Čepkauskas sako, kad maisto kainos pastaruosius metus pastebimai nekilo, o pricer.lt fiksuotų pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šalies parduotuvėse rugpjūtį buvo 4,7 proc. pigesnis nei prieš metus.

„Tai lėmė didesnė prekybos tinklų konkurencija. Nors gamintojai bando kelti kainas, prekybos tinklai dėl konkurencijos kainų kilimą dar sulaiko“, – aiškina P. Čepkauskas.

Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina rugpjūtį buvo 2,5 proc. didesnė nei prieš metus.

P. Čepkausko teigimu, tikėtina, kad artimiausiu metu taip pat neišvysime maisto kainų augimo. „Galimybių pasas atskyrė prekybos vietas. Į vienas yra lengviau patekti, į kitas sunkiau. Tikėtina, kad ten, kur pirkėjų srautai bus mažesni, klientus bus bandoma vilioti kaina. Manau, artimiausią mėnesį nematysime didelio kainų augimo prekybos centruose“, – prognozuoja P. Čepkauskas.

Kiti metai bus kilimo ir prognozės nėra labai džiugios.

P. Čepkauskas

Vis dėlto ilguoju laikotarpiu, P. Čepkausko tikinimu, kainos kils: „Manau, kainų augimas bus stipresnis. Iki šiol dėl COVID-19 daug gamintojų pigiai išsipardavinėjo kai kurias prekes, nes neturėjo kur jų realizuoti užsidarius kavinėms ir kitoms vietoms. Šiuo metu ūkininkai nenori rizikuoti ir nedidina pasėlių plotų, nes nėra garantijų, kad viskas bus parduota. Kiti metai bus kilimo ir prognozės nėra labai džiugios“, – tikina P. Čepkauskas.

NT kainos auga kaip ant mielių

Nekilnojamojo turto kainos per metus (2021 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2020 metų rugpjūčio mėnesiu) šoktelėjo net 17,9 proc., rodo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ duomenys. Pastarąjį kartą toks didelis augimo tempas fiksuotas tik 2008 metais.

NT kainos Vilniuje augo 18,2 proc., Kaune – 17,4 proc., Klaipėdoje – 17 proc., Šiauliuose – 18,1 proc., Panevėžyje – 19,5 proc.

„Atlyginimai statistiškai daugeliui žmonių auga, bankai teikia paskolas palankiomis sąlygomis, prie skolinimo prisideda ir mažesni bankai, tai lemia, kad būsto paklausa yra padidėjusi. Esant tokiai paklausai, pasiūla nespėjo kartu ir pardavėjai, pasinaudoję situacija, padidino kainas“, – priežastis, kodėl kainos augo, vardija „Ober-haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.

Vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje šiuo metu siekia 1 951 eurą, Kaune – 1 373 eurus, Klaipėdoje – 1 334 eurus, Šiauliuose – 900 eurų, Panevėžyje – 887 eurus.

Nors Lietuvos bankas skaičiuoja, kad NT Lietuvoje šiuo metu yra pervertintas 7 proc., S. Vagonis tikina, jog būstas vis dar yra daugiau nei 2 kartus įperkamesnis nei prieš 2008-ųjų finansų krizę.

2021 metais vilnietis už vidutinį metinį atlyginimą gali įsigyti 7 kv. m būstą, o 2006–2007 metais vidutinis vilnietis galėjo įsigyti tik apie 3 kv. m.

S. Vagonis.

„2021 metais vilnietis už vidutinį metinį atlyginimą gali įsigyti 7 kv. m būstą, o 2020 m. jis galėjo įsigyti 7,5 kv. m. Nors kainos augo sparčiai, vidutinis atlyginimas taip pat augo ir įperkamumas sparčiai nenukrito. Kai kas klausia, ar čia yra burbulas, tai 2006–2007 metais vidutinis vilnietis galėjo įsigyti tik apie 3 kv. m. Tad dabar būsto įperkamumas yra du kartus didesnis“, – sako S. Vagonis.

Jo teigimu, tikėtina, kad metų gale NT kainų augimas sieks apie 20 proc., o 2022-aisiais NT rinkos augimas neturėtų sustoti, nors bus lėtesnis ir 10 proc. ribos neperžengs.

„Kainos nedidėtų arba pradėtų kristi tik tokiu atveju, jei kuris nors iš bazinių faktorių pradėtų šlubuoti. Pavyzdžiui, jei darbo rinkoje atlyginimai nebeaugtų arba net imtų mažėti, jeigu suprastėtų paskolų sąlygos ir bankai pradėtų didinti palūkanas, riboti paskolų išdavimą, tačiau tuo sunku patikėti. Įtakos galėtų turėti demografinės tendencijos, jei didžiuosiuose miestuose nebedaugėtų gyventojų. Jeigu kuris nors iš šių veiksnių suveiktų, tuomet taip, tai būtų smūgis NT rinkai. Jei to nebus, atrodo, kad ekonomikos augimo kontekste NT kainos augs, tik tempas kitąmet nebus toks didelis kaip šiemet. Didysis šuolis jau įvyko ir negali NT kainos augti dviženkliais skaičiais kiekvienais metais“, – prognozuoja S. Vagonis.

V. Jankauskas: dujų kaina pakilo į fantastinį lygį

Į neregėtas aukštumas šiemet kopė ir energetikos produktų kainos. Dujos per metus brango 33,8 proc., skystasis kuras – 36,1 proc., kietasis kuras – 31,1 proc., o elektra – 11,2 proc.

Energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas aiškina, kad elektra brango dėl produktų, iš kurių ji gaminama. Pavyzdžiui, brango gamtinės dujos. Kita priežastis – sausa ir mažai vėjuota vasara neleido visu pajėgumu suktis vėjo malūnams, o nedidelis kritulių kiekis neleido pagaminti daug elektros Skandinavijoje esančioms hidroelektrinėms.

„Be abejo, dėl atsigaunančios ekonomikos augo ir paklausa, tai taip pat kėlė kainas“, – LRT.lt sako V. Jankauskas.

Dujos, anot V. Jankausko, brango dėl labai padidėjusios paklausos Pietų ir Pietryčių Azijoje. Kita priežastis – labai šalta praėjusi žiema ir apie šešis kartus brangę taršos leidimai, tai skatino vartoti daugiau gamtinių dujų.

Skystasis kuras, pavyzdžiui, naftos produktai, brango dėl žemos palyginamosios bazės, kada COVID-19 pandemijos pradžioje naftos kaina buvo smukusi labai žemai. „Naftos produktų kainų augimas nedidelis, jis tiesiog toks atrodo dėl labai mažų anksčiau buvusių kainų“, – akcentuoja V. Jankauskas.

Elektros kainos ne vėliau kaip pavasarį tikrai turi sumažėti.

E. Jankauskas

Kalbėdamas apie kietojo kuro kainų augimą, profesorius tikina, kad čia svarbiausia paminėti brangusį biokurą. „Biokuro kainos prieš metus taip pat buvo labai nukritusios dėl importuojamos medienos iš Baltarusijos. Ten žievėgraužiai sugraužė ištisus eglynus, todėl medžius reikėjo kirsti ir kūrenti. Atrodo, kad tos medienos importuojame mažiau, dėl to ir kainos didėjo. Be to, ir mūsų baldų pramonė atsigaunant ekonomikai įsibėgėjo, jai reikėjo daug medienos, tai taip pat augino medienos kainas“, – vardija V. Jankauskas.

Prognozuodamas, kaip energetinių išteklių kainos galėtų keistis ateinančiais metais, profesorius teigė, kad dujų kaina žiemą gali augti dar labiau.

„Elektros kainos ne vėliau kaip pavasarį tikrai turi sumažėti. Tikrai bus sniego, lietaus, jis reikalingas hidroelektrinėms. Kalbant apie naftą, tikėtina, kad jos kaina bus stabili ir neturėtų labai augti. Kietojo kuro kaina gali priklausyti nuo valstybinės politikos, kaip bus elgiamasi su mediena. Vis dėlto kainos čia taip pat turėtų stabilizuotis“, – prognozuoja energetikos ekspertas V. Jankauskas.

Lietuvos bankas: infliacijos augimas ekonomikos tvarumui pavojaus nekelia

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė, vertindama šiais metais fiksuotą kainų augimą, sako, kad per pastaruosius trejus metus infliacija vidutiniškai sudarė apie 2 proc., todėl dauguma mūsų atprato nuo didesnių infliacijos augimo tempų.

Be to, ekonomistės teigimu, panašų į dabartinį infliacijos lygį fiksavome dar 2017 metų rugsėjį, kada metinė infliacija buvo artima 5 proc.

Kalbėdama apie didesnį nei įprastai infliacijos lygį L. Mociūnaitė išskiria keletą veiksnių, nulėmusių jos dydį, ir tikina, kad infliacija kitąmet tikrai mažės.

„Po staigaus kryčio prasidėjus pandemijai pastaruoju metu naftos kainos pasaulio rinkoje grįžo į prieš pandemiją matytą lygį. Tai didina energetikos produktų kainas Lietuvoje. Be to, dėl spartaus pasaulio ekonomikos atsigavimo pasaulinėje žaliavų rinkoje susidarė įtampa (nepakankama pasiūla ir tiekimo trikdžiai), ji vis dar neatslūgusi. Tai didina įvairių gamintojų prekių savikainą, todėl žaliavų ir kitų sąnaudų augimas atsiliepia ir galutinėms pramonės prekių kainoms (paveiksle matyti, kad mėlyna spalva pažymėta prekių kategorija vėl didina infliaciją, nors to jau kurį laiką nematėme). Prognozuojama, kad jau kitų metų pradžioje įtampa žaliavų rinkoje turėtų atslūgti.

Trečias dalykas – išblėsus ir bazės efekto įtakai, infliacija turėtų sumažėti. Apibendrinant galima manyti, kad šis infliacijos padidėjimas turėtų būti laikinas, nes jį lemia vienkartiniai veiksniai. Laikinas infliacijos ūgtelėjimas grėsmės ekonomikos tvarumui nekelia. Vis dėlto infliacijos raidą ateityje gaubia neapibrėžtumas, reikšmingai susijęs su tolesne pandemijos eiga“, – LRT.lt teigė L. Mociūnaitė.

LRT.lt primena, kad Finansų ministerija prognozuoja, jog kainų augimas metų gale turėtų išsikvėpti ir metinė infliacija turėtų sumažėti iki 3,4 proc., o kitąmet infliacija turėtų siekti 2,5 proc., 2023 ir 2024 metais turėtų būti po 2 proc.

Vis dėlto SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad Finansų ministerija per daug kukliai vertina infliacijos lygį kitąmet ir jis, tikėtina, bus didesnis nei 2,5 proc.

„Labiau palaikau mūsų prognozę, kad 2022 metais turėtų pasiekti 3,5 proc. Vien kitų metų sausį, kada bus peržiūrėtos dujų ir elektros kainos, infliacijos įverčiai gali pasikeisti. Yra realu, kad elektra žmonėms gali pabrangti 20 proc., o tai infliacijos augimui jau duotų 0,5 proc. punkto. Dar yra gamtinių dujų kainos, šilumos kainos, neatrodo, kad rinkose jos judės žemyn. Mūsų prognozuojama 3,5 proc. metinė infliacija tikrai nėra lubos. Gali būti, kad infliacija bus net didesnė“, – svarsto ekonomistas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt