Verslas

2021.09.20 11:02

Liko ir be kelionės, ir be pinigų: 4 draugams „WizzAir“ lėktuve atsirado vos 1 vieta, nors bilietus turėjo visi

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.20 11:02

Draugų kelionė į Graikiją virto 1 300 eurų praradimu ir nemalonia patirtimi. Dėl per didelio „WizzAir“ parduotų bilietų kiekio lėktuve buvo likusi tik viena laisva vieta, o, keturiems draugams nesutikus jos užimti, pasiūlyta jokių kompensacijų nesitikėti. 

Vilnietis Darius (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) LRT.lt pasakoja kartu su drauge ir dar viena draugų pora rugsėjo pradžioje išsiruošę į kelių dienų kelionę į Graikijoje esančią Zakinto salą.

Įsigiję bilietus iš oro vežėjo „WizzAir“ draugai laukė trumpo atotrūkio nuo darbų, tačiau iki skrydžio likus 2 dienoms prasidėjo pirmieji nesklandumai.

„Likus 48 val. iki skrydžio pabandėme užsiregistruoti. Tačiau to padaryti internetu mums nepavyko. Buvo nurodyta, kad registracija į skrydį internetu negalima. Pagalvojome, kad įsivėlė kokia sistemos klaida. Daug esame skraidę, tad per daug nesureikšminome tokio trikdžio“, – pasakoja Darius.

Keturių draugų kompanija atvykusi į oro uostą sužinojo, kad už registraciją į skrydį reikės susimokėti papildomai po 40 eurų kiekvienam asmeniui.

„Bandėme pasakoti, kad registracija internetu nebuvo galima, tačiau kaip visada mums niekas nieko negalėjo paaiškinti. Galiausiai užsiregistravome, gavome bilietus, tačiau ant bilietų nebuvo užrašytos sėdimos vietos. Mums paaiškino, kad lėktuve yra likusi tik 1 vieta, todėl reikės pasirinkti, kuris asmuo iš 4 žmonių kompanijos skris“, – prisimena vyras.

Darius tikina, kad toks sprendimas jų netenkino, todėl draugai patraukė prie įlaipinimo vietos ir tikėjosi, kad kas nors į skrydį vis dėlto neatvyks.

„Deja, visi užsiregistravusieji į skrydį atvyko ir mums buvo pasiūlyta viena likusi laisva vieta. Prie įlaipinimo vietos aptarnavusi darbuotoja paaiškino, jog turime iš keturių asmenų išsirinkti žmogų, kuris skris. Jei ne, tuomet niekas negalės prašyti „WizzAir“ kompensacijos.

Kadangi laikas brangus, atostogos paimtos, buvome dvi poros ir niekas nenorėjo skristi po vieną, nusprendėme neskristi. Įsigijome tą dieną bilietus į Maltą ir priėmėme sprendimą dėl nuplaukusios kelionės pasiaiškinti grįžę“, – pasakojo Darius.

Tačiau viskas tuo nesibaigė. Iš dviejų skrydžio rezervaciją į Graikiją atlikusių asmenų banko sąskaitų „WizzAir“ nuskaitė dar po 70 eurų.

„Pamatėme, kad „WizzAir“ nuo 2 skrydžio rezervacijų nuskaitė dar po 70 eurų. Už ką – iki šiol nežinome. Turbūt tai buvo bauda už tai, kad registravomės į skrydį, bet neskridome“, – stebėjosi Darius.

Jis skaičiuoja, kad dėl neįvykusio skrydžio keturi draugai kartu prarado 1 300 eurų.

„Mums su drauge bilietai kainavo po 110 eurų į abi puses. Draugai pirko brangesnius bilietus ir mokėjo po 175 eurus. Viešbučio rezervaciją atšaukėme paskutinę minutę, dėl to mums grąžino tik pusę sumos. Ten nuostolis siekė 430 eurų visiems kartu. Na ir, žinoma, papildomi 160 eurų už rezervacijas ir 140 eurų mokestis, kurį nuskaičiavo „WizzAir“ nežinia už ką.

Atsidūrėme keistoje situacijoje. Atrodo, kad turi būti teisus, nes už visas paslaugas susimokėjai, o paslauga tau nesuteikiama. Problema, kad tokioje situacijoje tau liepia greitai priimti sprendimą, su kuo nors pasitarti negali. Paskambinus „WizzAir“ konsultantas pasako tik tiek informacijos, kiek gali rasti internete. Stovi ir nežinai, kaip elgtis“, – LRT.lt pasakojo vyras.

Specialistas: keliautojai kompensacijų gali ir nesulaukti

Skrydžių kompensavimo bendrovės „Skycop“ operacijų vadovas Sigitas Kačiušis teigia, kad, greičiausiai, „WizzAir“ skrydžiui į Graikiją pardavė daugiau bilietų, nei buvo vietų lėktuve, todėl minėtiems 4 asmenims ir neužteko vietos.

„Tai yra dažna oro bendrovių praktika, labiau paplitusi JAV. Per ilgus metus yra nusistovėję skaičiavimo modeliai, jais remiantis apskaičiuojama tikimybė, į kuriuos reisus koks skaičius keleivių gali neatvykti. Be to, tokių situacijų pasitaiko ir tais atvejais, kai oro linijos dėl operacinių priežasčių (techninių gedimų, įgulos trūkumo ar pan.) skrydį vykdo su mažesniu, nei planuota, orlaiviu. Tokiais atvejais dalis keleivių gali netilpti“, – aiškina D. Kačiušis.

Jis pasakoja, kad šiuo metu keliautojų įpročiai ir srautai dėl pandemijos yra ypač išsibalansavę, todėl dalis oro vežėjų linkę parduoti daugiau bilietų, nei yra vietų lėktuve. „Ne taip seniai daug oro linijų skelbė įvairias akcijas ir bilietus pardavinėjo labai pigiai. Keliautojai, įsigiję pigius bilietus, į savo kelionę žiūri ne taip rimtai ir kartais neskrenda savo noru pasikeitus planams. Dalis keliautojų negali keliauti dėl neišspręstų kelionės formalumų (neturi COVID-19 testų, ES skiepų pažymėjimo ar pan.). Visos šios priežastys lemia tai, kad pasitaiko atvejų, kai oro linijos parduoda daugiau bilietų, nei orlaivyje yra vietų, tačiau dažniausiai to niekas nepajaučia, nes dalis bilietus įsigijusių keleivių taip ir neatvyksta į oro uostą“, – aiškina „Skycop“ operacijų vadovas.

S. Kačiušis pataria – siekiant išvengti rizikos netilpti į lėktuvą, galima pirkti aukštesnės klasės bilietą, tačiau jų kaina bus didesnė. „Taip pat patartina į skrydį internetu registruotis kuo anksčiau, tuomet tikimybė neįlipti sumažės. Šią problemą gali padėti išspręsti ir konkrečios vietos rezervavimas perkant lėktuvo bilietą“, – sako S. Kačiušis.

Paklaustas, ar Darius ir jo draugai gali tikėtis iš „WizzAir“ sulaukti kompensacijų, S. Kačiušis teigė, kad tikimybė nedidelė, nes visi atsisakė užimti 1 likusią vietą.

„Vienam iš jų reikėjo pasirinkti skristi. Tokiu atveju likę draugai būtų gavę rašytinį „WizzAir“ patvirtinimą, kad jie negalėjo išskristi dėl vietų trūkumo lėktuve. Tai leistų 3 asmenims reikalauti po 400 eurų siekiančios kompensacijos.

Be to, keleiviai galėjo reikalauti „WizzAir“ juos kuo skubiau nuskraidinti į galutinį kelionės tašką. Tikėtina, kad šis reikalavimas nebūtų įgyvendintas, tačiau keleiviai galėtų patys ieškoti bilietų ir paskui prašyti „WizzAir“ padengti išlaidas“, – kaip reikėtų elgtis nepatekus į lėktuvą, aiškina S. Kačiušis.

Remiantis reglamentu (EB) Nr. 261/2004, jei keleiviui neleidžiama įlipti į lėktuvą arba atšaukiami ar labai vėluoja skrydžiai, galima tikėtis nuo 250 iki 600 eurų siekiančios kompensacijos. 250 eurų kompensacija priklauso skrydžiams iki 1 500 km, 400 eurų – skrydžiams nuo 1 501 iki 3 500 km ir 600 eurų – daugiau nei 3 500 km.

LRT.lt taip pat bandė susisiekti su „WizzAir“ atstovais, tačiau atsakymo dar nesulaukė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt