Verslas

2021.09.21 18:36

Ekonomistas iš Oksfordo: pasaulis be darbo – netolima ateitis, o mes dar nepasiruošę

LRT.lt2021.09.21 18:36

Ar 21-ame amžiuje pakaks darbo visiems žmonėms? Atsakymas, deja, yra neigiamas. Taip teigia Oksfrodo universiteto ekonomikos mokslų daktaras Daniel Susskindas. Su Didžiosios Britanijos vyriausybe dirbęs Londono King’s College profesorius įžvalgomis ir sprendimais, kaip gyvensime pasaulyje, kuriame žmogaus darbą pakeis technologijos, rašo dviejuose bestseleriuose, o spalį dalinsis konferencijoje Vilniuje, rašoma konferencijos pranešime.

„Kasdien girdime istorijas apie technologijas, gebančias atlikti darbus, kuriuos mes anksčiau įsivaizdavome įmanomus tik žmonėms. Ir nekalbu tik apie rutininius darbus ar tuos, kuriems nereikia specialaus išsilavinimo ar kūrybiškumo. Šiandien technologijos gali ne tik vairuoti transporto priemones, bet ir diagnozuoti ligas, sudaryti teisines sutartis, projektuoti pastatus, kurti muziką ar net rašyti knygas. Tai reiškia, kad darbo rinkoje daugelį mūsų jau gali sėkmingai pakeisti technologijos“, – sako D. Susskindas.

Masinis automatizavimas ir žmogaus darbo nuvertėjimas – realybė, su kuria vis aštriau susidursime netolimoje ateityje, todėl sprendimų turime ieškoti jau šiandien. Tokią pagrindinę žinią D. Susskindas pasiųs spalį Vilniuje vyksiančiame kongrese „Personalo savaitė 2021“ susirinksiantiems verslo ir personalo valdymo profesionalams.

Prognozės pildosi greičiau, nei įsivaizduota

„Darbas žmonėms yra pragyvenimo šaltinis, todėl galvoti, kaip gyvensime, kai žmogaus nebereikės jokiam darbui nudirbti, reikia šiandien. Deja, kol kas matau, kad į šiuos iššūkius žiūrime nepakankamai rimtai“, – sako ekonomistas.

Apie neišvengiamus iššūkius darbo rinkoje D. Susskindas rašė jau prieš šešerius metus kartu su tėvu, žinomu britų ekonomistu Richard Susskind išleistoje knygoje „The Future of the Professions“. Anot jo, prognozės ne tik pasitvirtino, bet ir pranoko lūkesčius. Ir tam milžiniškos įtakos turėjo pandemija.

„Paskutiniai penkeri metai patvirtino, kad daugelis darbų, kuriuos atlikdavo žmonės – medikai, advokatai, mokytojai – gali būti atlikti ne žmonių. O prasidėjus pandemijai, tokie prieš kelis metus kasdienybėje neįsivaizduoti dalykai, kaip virtualaus mediko konsultacija, nuotolinis mokymasis ir darbas staiga tapo realybe. Pernakt“, – sako D. Susskindas.

Prognozėmis, kaip technologijos ir ypatingai dirbtinis intelektas transformuos darbą, bei galimais sprendimais jis dalinasi pernai išleistoje knygoje „A World Without Work“. Ją įtakingiausi verslo dienraščiai paskelbė metų knyga, o „The New York Times“ pavadino privaloma perskaityti visiems, kandidatuojantiems į valstybių vadovų postus.

Stovime priešais du iššūkius

Kalbėdamas apie gyvenimą pasaulyje be darbo D. Susskindas išskiria du iššūkius: su vienu susiduriame šiandien, kitas laukia netolimoje ateityje. „Šiuo metu darbo vietų trūkumas žmonėms dar nėra problema. Problema yra juos sugebančių atlikti darbuotojų stygius. Todėl dabar didžiausias iššūkis – kaip per ateinančius 5-10 metų žmonėms suteikti reikiamus įgūdžius ir kompetencijas?“ – sako ekonomistas.

Šiam iššūkiui išspręsti, jo nuomone, būtinos permainos švietimo sistemoje, kuri turi mokyti žmones konkuruoti su mašinomis arba mokyti kurti tas mašinas: „Rutininės užduotys tikrai nebebus reikalingos, o mes vis dar to mokome ir tai yra didelė klaida.“

Su antruoju iššūkiu – kaip pragyvensime, kai darbo vietų visiems nebeužteks, anot ekonomisto, mes šiandien dar nesusiduriame, tačiau mūsų vaikai susidurs. Bet galvoti reikia dabar, ir labai rimtai. „Turime suprasti, kad nors technologijos daug kur gali pakeisti žmones, tačiau daug kur gali ir palengvinti, pagerinti ir ne tik darbą, gyvenimą apskritai. Bendrai paėmus, technologijos mums leidžia gyventi geriau, padeda mums klestėti. Ištisus amžius didžiausia problema buvo kaip pragyventi, nes vienam gyventojui tekdavo saujelė dolerių. Situacija pasikeitė prieš 300 m., prasidėjus technologiniam progresui. Šiandien vienam gyventojui tenka apie 11 tūkst. dolerių, po 35 metų suma bus dvigubai didesnė. Todėl automatizuojant vis daugiau darbo vietų, didžiausias iššūkis bus – kaip mes paskirstysime šias pajamas, kai nebegalėsime pasikliauti darbu ir praeities ekonomikos modeliu?“ – sako D. Susskindas.

Pandemija leido „paragauti gyvenimo be darbo“

Kaip vieną iš galimų atsakymų jis įvardija ne vieno ekonomisto, vizionieriais vadinamų Elon Musk ir Mark Zuckerberg, netgi popiežiaus Pranciškaus siūlomą, ES institucijose aptarinėjamą ir keliose šalyse jau išbandomą priemonę, vadinamą universalios bazinės pajamos. Jos esmė – valstybė kiekvienam savo piliečiui kas mėnesį išmoka fiksuotą pinigų sumą, be jokių papildomų sąlygų.

„Įsivaizduokime, kad visos valstybės pajamos yra vienas didelis pyragas, kurį reikia tolygiai padalinti visiems piliečiams. Šiandien problemos dar nėra, tačiau rimtai galvoti, diskutuoti ir ieškoti sprendimų, kaip reikės teisingai supjaustyti pyragą, kad jo užtektų visiems ir kiekvienas gautų savo riekę, kai pasaulyje darbo vietų visiems nebebus, reikia dabar“, – sako D. Susskindas.

Ekonomistas pastebi, kad pandemija suteikė galimybę „paragauti“, kaip atrodytų pasaulis be darbo ir išbandyti bazinių pajamų prototipą: „Daugelis vakarų valstybių mokėjo išmokas žmonėms, kurie negalėjo dirbti, subsidijas verslams, kurie negalėjo veikti. Tačiau pandemija pasibaigs, bet technologinis progresas niekur nedings ir neišvengiamai nuves į pasaulį, kuriame visiems žmonėms darbo vietų tiesiog nebebus. Todėl labai tikiuosi, kad išmokome pamokas, pamatėme, kas veikia gerai, kas ne ir sugebėsime rasti efektyviausius sprendimus. Nes pandemija mums davė galimybę žvilgtelėti į tai, su kuo susidursime pasaulyje be darbo“, – perspėja D. Susskindas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt