Verslas

2021.09.26 17:44

Lietuvoje atgimsta avininkystė: avys auginamos ne tik mėsai, bet ir sodyboms puošti

Aina Mizgirdė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.26 17:44

Avininkystės parodoje Šeduvoje pristatytos Lietuvoje auginamos avių veislės. Net pusė jų – egzotinės, laikomos dėl grožio. Nors per dvidešimt metų Lietuvoje avių skaičius išaugo keliolika kartų, avininkystė šalyje dar nėra smarkiai išplėtota.

Avių veislių įvairovė

Šeduvoje šalies augintojai pristatė 16 skirtingų avių veislių. Šiųmetės parodos naujiena – iš Anglijos kilusios Kerry Hill veislės avys, išvaizda primenančios pandas. Kol kas jos auginamos tik viename Lietuvos ūkyje Jonavoje. Avių augintojas Robertas Galeckas sako: „Neseniai įsigijom šias avis, šiais metais. Esam pionieriai Lietuvoje. Sužavėjo jos savo išvaizda. Kad niekas dar neturi tokių Lietuvoje. Platinsime jų veislę, kad neišnyktų. Aišku, žinojo žmonės, kad jos tokios yra. Bet dabar man skambina, klausia iš kur gavome, pirkome. Trūksta informacijos, matyt.“

Parodoje pristatytos ir mažiausios pasaulyje – Kveslando avys. Jų aukštis nesiekia nė pusės metro, o svoris – apie 15 kilogramų.

„1900 m. jos buvo ant išnykimo ribos. Dabar po truputį jų daugėja. Tokia įdomi kraštovaizdžio avytė. Žinote, skirtingos veislės, skirtinga išvaizda... Mes turime tokį ūkį, kuriame ne maistui auginame gyvūnėlius, o edukacijai. Tai skritingos veislės yra įdomiau. Skriasi ragų forma, spalva, vilnos struktūra. Dėl to ir laikome jas“, – pasakojo avių augintojas Raimondas Neverdauskas.

Surengta neįprasta paroda: pristatytos Lietuvoje auginamos avys, kai kurios itin egzotiškos

Iš viso Lietuvoje ganosi 37 skirtingų veislių avys. Maždaug pusė Lietuvoje auginamų avių veislių – egzotinės.

„Iš tikrųjų turim nemažai vadinamos egzotikos veislių, kurios yra ne tik naudingos, bet ir labai gražios. Labai įdomios iš Šveicarijos kilusios juodanosės avys. Labai graži vilna, gražūs auga ragai. Kai užauga ilga vilna nesimato, nei galvytės, nei nosytės, nei akyčių. Labai gražios Jakobo avys. Tai labai sena archaiška veislė. Šios veislės avys yra labai atsparios. Avys išsiskiria savo ragais. Avinas gali turėti iki 6 ragų“, – pasakojo avių eksterjero vertintoja Kristina Milišiūnienė.

Auga produkcijos paklausa

Avys auginamos ne tik dėl grožio. Lietuvoje vyrauja mėsinė avininkystė. Pastebima, kad išaugo ėrienos paklausa, dėl to kyla produkcijos kainos. Kilogramas „gyvo svorio“ kainuoja apie pustrečio euro. Tokių kainų esą jau seniai nebuvo.

„Žinoma, mes nusileidžiame Anglijai, Airijai ar Naujajai Zelandijai, kur avių yra dešimt kartų daugiau, nei žmonių. Dar yra kur tobulėti. Tą patirtį avių auginimo ir atsivežėme iš užsienio šalių. Mokomės ir tikrai nenusileidžiame Europos augintojams. Turime nederlingų žemių, kuriose neverta auginti grūdinių kultūrų. Avis yra nereiklus gyvūnas, tiek pašarams, tiek pastatams. Todėl perspektyvos šiai ūkio šakai Lietuvoje tikrai yra. Ir iš avininkystės galima pragyventi“, – sakė avių augintojas Aurimas Jazbutis iš Skuodo.

Avių kirpėjo amatas

Kelmiškis Raimondas Arbačauskas prieš dešimtmetį įsigijo kelias avis. Jos paskatino vyrą imtis naujo avių kirpėjo amato. Nors iš pradžių nė minties nebuvo iš to užsidirbti, dabar vyras – Lietuvoje garsus avių kirpėjas. Įprastai, nukirpti vieną avį užtrunka vos keliolika minučių. O per metus Arbačauskas nukerpa apie 10 000 avių.

„Vienais metais skaičiavau. Buvo pačiam įdomu. Tai specialiai rašiausi – per metus 10200 avių nukirpau. Kaip kirpti avis manęs niekas nemokė. Išmokau pats iš Youtube, pradėjęs laikyti savo avis. Avis yra kerpama ne tiek dėl vilnos, kiek dėl higienos reikalavimų. Kad nesiveistų toj vilnoj parazitai. Darbas sunkus, bet uždarbis neblogas, užsienio nereikia. Šiaip Lietuvoj, kurie, vat, kerpam didesniais kiekiais, į dieną virš 100 avių, tai esame tik du. Ir dar lenkai atvažiuoja į pagalbą. Bet kai buvo karantinas, tai buvo striuka avininkams, nes negalėjo lenkai pas mus įvažiuoti. Šiaip Lietuvoje reikėtų dar kokių 5 kirpėjų. Trūksta jų. Vyresni jau nebenori mokytis, o jaunimas yra linkęs į lengvesnį uždarbį“, – kalbėjo avių kirpėjas Raimondas Arbačauskas.

Nors sakoma, kad avis pamaitins ir aprengs, lietuviška vilna nėra populiari. Dažniausiai nukirpus avį ji yra išmetama. Perdirbta vilna į Lietuvą atkeliauja dažniausiai iš Naujosios Zelandijos ar kitų šalių.

„Vilnos mes turim. Tik neturime, kur ją apdoroti. Pirmiausia vilną reikia išplauti. Svarbiausia plaunant nepažeisti jos gydomųjų savybių, nepašalinti vilnos lanolino cheminiu būdu. Tam reikalingos tam tikros technologijos, tokių plovyklų daug neturim. Tai viskas vyksta rankomis. O karšyklų, verpyklų mes tikrai turime ir turėtume, kur vilną padėti. Jeigu atsirastų investuotojai, kurie galėtų investuoti ir pastatyti plovyklą, mes tikrai tą vilną apdorotume ir galėtume vartotojams pateikti daugiau“, – tikino avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Avininkystę žlugdo vilkų išpuoliai

Per du dešimtmečius Lietuvoje avių skaičius išaugo keliolika kartų. Šiuo metu auginama apie 156 000 avių. Tačiau pastaraisiais metais avininkystės sektorius smarkiai kenčia nuo vilkų puldinėjimų. Dėl to, smulkesni ūkiai auginti avis atsisako. Per pastaruosius metus Lietuvoje avių sumažėjo net 6000.

„Iš visų gyvulininkystės šakų, šita šaka skaudžiausiai susiduria su vilkų išpuoliais. Ir yra dėl ko. Jau stebima pasikeitusi vilkų elgsena. Jie labai išdrąsėję, jei nebijo ateiti į ūkį, į sodą, į kiemus. Tikrai stebime pasikeitusį vilkų elgesį. Šitas sektorius, aišku, gauna tas kompensacijas už sudraskytas avis, tačiau tai tikrai nepadengia visos žalos, ką ūkininkas patiria. Niekas neskaičiuoja tos moralinės, psichologinės žalos. Kiek streso avims įvaryta. Gyvuliai gali kristi praėjus tam tikram laikui. Ir produkcija jų krenta. Niekas neskaičiuoja ir ar ūkininkas turi sutartis pasirašęs ir negalės produkcijos realizuoti“, – tikino avių augintojų asociacijos vadovė Gintarė Kisielienė.

Vien šiemet lietuvoje užfiksuota keliasdešimt vilkų puldinėjimų. Ūkininkai prašo savivaldybių ir aplinkosaugininkų pagalbos. Norima, kad būtų supaprastinta specialių leidimų išdavimo tvarka dėl probleminių vilkų išėmimo iš gamtos. Siūloma vilkų sumeždiojimo limitus padidinti iki 200.

Vilkų padaryta žala kasmet auga. Iki 2018 metų vilkų padaryta žala per metus nesiekdavo 100 tūkst. eurų. 2019 m. vilkai pridarė žalos už 150 tūkst. eurų. Pernai jau – už beveik 170 tūks. eurų. Medžioti vilkus leidžiama nuo spalio 15 dienos iki kovo 31 d. Nuo vilkų kenčia ir kitų šalių avininkystė. Rugsėjo 17 dieną Europos ūkiai kviečiami jungtis prie solidarumo akcijos ir vakare uždegti laužus, taip siekiant atkriepti dėmesį į vilkų daromą žalą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt