Verslas

2021.09.16 17:23

Dėl galimybių paso reikalavimų mažosiose parduotuvėse pirkėjų padaugėjo, bet verslininkai šiai tvarkai turi priekaištų

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.09.16 17:23

Dalis mažųjų prekybos tinklų šią savaitę pastebi kiek padidėjusius pirkėjų srautus, kitose, įsikūrusiose šalia didiesiems tinklams priklausančių nedidelio ploto parduotuvių, kuriose galimybių pasas nereikalingas, poveikio apyvartai nėra. Tiesa, pasak vieno iš prekybos susivienijimų vadovo Valdo Čeilutkos, pastebėta ir tai, kad dalis žmonių gausiai apsipirkinėjo prieš pat ribojimų įsigaliojimą, bet dažniau darė tai dideliuose prekybos centruose.


Kai kurie prekybininkai sako, kad didesnės apyvartos šios savaitės pradžioje, kai įsigaliojo papildomi ribojimai asmenims be galimybių paso, gali būti susijusios ir su atlyginimų bei socialinių išmokų mokėjimu. Kad ir kas tai labiausiai lėmė, verslininkė Angelė Andrikonienė sako, kad prekyba paaugo apie 20 proc. – netgi tose parduotuvėse, šalia kurių nėra didelių prekybos centrų.

„Apyvarta padidėjo šiek tiek, bet vėlgi sieju su atlyginimų, išmokų gavimais, nors šiaip jaučiasi apie 15-20 proc. padidėjimas. Yra didesni pirkėjų krepšeliai, daugiau nukreipti į maisto produktus. (...) Mūsų lokacija yra kaimo parduotuvės, šalimais kitų parduotuvių nėra, tai bet kokiu atveju pirkėjai eina į mūsų parduotuves. (...) Kada pandemija buvo, pakilimas labai didelis buvo, pirkėjai surado tas mažas parduotuves ir tendencija tęsiasi“, – LRT RADIJUI teigė Ukmergės rajono parduotuves valdančio Vartotojų kooperatyvo vadovė A. Andrikonienė.

Miestuose prekyba padidėjo tose parduotuvėse, kurios yra šalia didžiųjų prekybos centrų. Tai pastebi parduotuves „Kubas“, „Tau“, „Grūstė“ jungiantis susivienijimas „AVS prekyba“ – išlošė tie, kurie stovi milžinų paunksmėje. Tačiau susivienijimo vadovas Valdas Čeilutka mano, kad tai visgi yra laikina.

„Keletu procentų padidėjimas jaučiasi. Pirmadienį, antradienį kai kuriose vietose jautėsi, kai kuriose visiškai nesijautė, nėra taip, kad būtų vienodas padidėjimas ar nepadidėjimas. Priklausomai nuo to, (kad) kai kur gal daugiau didžiųjų tinklinių parduotuvių, ten mūsų mažytėse gal pasijautė, kur nėra, nieko nepasijautė. (...) Stebėjome, kad pas mus ypač sekmadienį buvo pamažėjimas, nes didžiuosiuose buvo apgultis. Manau, kad anksčiau ar vėliau vis tiek tuos pasus visi įsigis, niekur jie nedings. Tie, kurie bus visiškai užkietėję prieš tuos pasus, neturės kur eiti ir turės eiti ten, kur įleidžia, nebus pasirinkimo, ir jeigu neleis į didžiąsias, jie eis pas mus. Bet manau, tai bus labai mažuma“, – sakė V. Čeilutka.

Prekybos tinkle „Aibė“ nepastebima, kad prekyba būtų išaugusi. Anot Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos, kuriai „Aibė“ priklauso, vadovo Eimučio Radžvilos, didmiesčiuose yra „Maxima“, „Rimi“, „Iki“ ar „Lidl“ tinklų parduotuvių, kurios mažesnės negu 1,5 tūkst. kvadratinių metrų ir galimybių paso jose nereikalaujama. E. Radžvila mano, kad maisto prekių parduotuvėse galimybių paso apskritai neturėtų būti reikalaujama.

„Vilniuje praktiškai nelabai pajuto, o iš visos Lietuvos atgarsio neturiu. O nepajuto todėl, kadangi šalia yra didžiųjų tinklų parduotuvės, kurioms nereikalingas galimybių pasas, jos nesiekia 1,5 tūkst. kvadratinių metrų. Tokių parduotuvių, kurios būtų šalia didelės parduotuvės, kuri dabar dirba su galimybių pasais, mes neturim, todėl ta įtaka apyvartai nepadidėjo. (...) Aš tikrai pritarčiau tam, kad niekur nebūtų to reikalavimo maisto prekių (parduotuvėse), nes praėjome per pačius didžiausius pikus ir nebuvo užsikrėtimų jose. Teisybės dėlei, tas suskirstymas dabar yra tikrai nesąžiningas“, – sakė E. Radžvila.

LRT.lt primena, kad nuo rugsėjo 13 dienos įsigaliojo draudimas neturintiems galimybių paso lankytis nebūtinųjų prekių parduotuvėse, dideliuose prekybos centruose, turgavietėse, kai plotas viršija 1,5 tūkst. kv. metrų.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt