Verslas

2021.09.16 10:17

Per 30 metų – Lietuvos bankų transformacija: nuo taupomosios kasos iki banko telefone

LRT.lt2021.09.16 10:17

Įprastas banko fasadas – plienas, stiklas, medis. Ramybė ir tvarka. Tuo pat metu už jo – šviesos, technologijos, revoliucija.

Būtent ši, nematoma, bankų virtuvė lemia, kad savo sąskaitas galime valdyti mobiliuoju telefonu, o už pirkinius parduotuvėje atsiskaityti vienu išmaniojo įrenginio prisilietimu. Tačiau vargu ar pamename, kaip šalies bankininkystė tapo tokia, kokią ją pažįstame šiandien. Šiemet veiklos trisdešimtmetį švenčianti Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena svarbiausius šio laikotarpio sektoriaus transformacijos įvykius.

Technologijų požiūriu Lietuvos bankai visuomet žengė panašiu tempu, kaip ir telekomunikacijų sektorius, tik ši jų veiklos dalis dažnai nebuvo tokia ryški ir matoma. Anot ekspertų, tai galima sieti ir su bankininkystės įvaizdžio tradicija.

„Reguliariai atliekami visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad, klientų akimis, saugumas bei patikimumas buvo ir tebėra reikšmingiausios finansų sektoriaus savybės“, – pastebi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.

Vis dėlto pastaraisiais metais stebima tendencija, kad, keičiantis finansinėmis paslaugomis, jų naudotojai su bankininkyste vis labiau sieja ir tokias savybes, kaip greitis, operatyvumas, lankstumas, iki šiol labiau būdingas technologijų srityje veikiančioms bendrovėms arba naujų nišų ieškantiems startuoliams. Beje, net žvelgiant istoriškai, technologijos – modernios lietuviškos bankininkystės DNR dalis.

Nepriklausomybė paskatino veikti žaibiškai

Sovietmečiu Lietuvoje bankų sistemos iš esmės nebuvo – vartotojai labai ribotas finansines paslaugas galėjo gauti taupomosiose kasose, o aukštesnio lygio bankines operacijas turėjo užtikrinti „Vnešekonombank“, kurio padalinys veikė Lietuvoje. Atkūrus Nepriklausomybę, bankinė sistema kūrėsi tiesiog žaibiškai, bankai jau 1993 metais susijungė į lietuvišką tarpbankinių atsiskaitymų sistemą neįmantriu pavadinimu TARPBANK.

Tais pačiais metais lietuviški bankai prisijungė prie Tarpbankinių atsiskaitymų organizacijos SWIFT sistemos, kuri tuo metu taip pat išgyveno transformaciją. Tad pirmieji nepriklausomos Lietuvos bankai iškart pakliuvo į pasaulyje prasidėjusių fundamentalių pokyčių sūkurį.

„JAV pirmieji, dar gana primityvūs, elektroninės bankininkystės terminalai atsirado 1980-aisiais, tačiau globali bankų sistema ir toliau buvo varoma teleksų pranešimais ir kelias dienas užtrunkančiomis transakcijomis. 1990-ųjų pradžioje atsirado internetinės bankininkystės sprendimai ir visame pasaulyje kilo vadinamoji „click-and-brick“ banga – tradicinis verslas pradėjo aktyviai plėstis elektroninėje erdvėje. Iš sovietinio vakuumo ištrūkę Lietuvos bankai buvo labai entuziastingi – jau 1998 metais tuometinis „Hermio“ bankas pristatė internetinę bankininkystę. Tik primenu, kad Suomijos kooperatinis bankas OP e-banką paleido 1996-aisiais – jis buvo pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje, tad mes nė kiek neatsilikome“, – sakė dr. E. Čipkutė.

Prieš 30 metų susikūrusi LBA bankams tapo savotišku klubu, kuriame buvo keičiamasi naujausia informacija apie bankines naujoves. Asociacija įsteigta 1991-ųjų rudenį: tuomet dar tik besiformuojantis komercinės bankininkystės sektorius juto tinkamos kvalifikacijos darbuotojų stygių, tad naujoji organizacija pirmiausia turėjo rengti specializuotus mokymus pradedantiesiems bankininkystės specialistams. Drauge formavosi ir asociacijos, kaip bendrų viešųjų sektoriaus interesų atstovės, funkcija. O kartu LBA tapo pirmosios bankinės revoliucijos, padovanojusios vartotojams internetinį banką, liudininke.

Pirmieji atvėrė e-paslaugų pasaulį

Buvęs LBA prezidentas, ekonomistas dr. Stasys Kropas teigia, kad Lietuvos bankai didelei daliai šalies gyventojų tapo ir vartais, ir raktu į skaitmeninį pasaulį.

„Iki šiol nemaža dalis Lietuvos gyventojų prie elektroninių viešųjų paslaugų platformų jungiasi naudodamiesi savo internetinės bankininkystės tapatybės indentifikavimo įrankiais. Nebijau sakyti, kad būtent bankai atvėrė e-paslaugų pasaulį ir paskatino vyresnius Lietuvos žmones žengti į skaitmeninę erdvę. Šias duris atidaręs raktas buvo suvokimas, kad internetu galima saugiai tvarkyti savo pinigus – peržengus šią ribą atsiveria globali parduotuvė, viešųjų paslaugų pasiūla ir vis naujų paslaugų ir galimybių spektras“, – sako S. Kropas.

Bankai greitai suprato, kad vartotojai Lietuvoje yra kur kas imlesni naujovėms, nei priimta manyti, kalbant apie praktišką, bet nepatiklų lietuvišką būdą.

Atrodė, kad prasidėjo tikros naujovių varžybos. 1995 metais Lietuvos taupomasis bankas pristatė pirmąją lietuvišką mokėjimo kortelę „Globus“. Tais pačiais metais Vilniaus bankas sostinės Gedimino prospekte atidarė pirmąjį bankomatą šalyje. Ši paslauga tuo metu buvo aktualesnė užsienio turistams, o bankomatas išdavė tik vieno nominalo banknotus. Dar vienas istoriniais tapusių 1995-ųjų įvykis – Lietuvos valstybinio komercinio banko įdiegta elektroninės bankininkystės sistema verslo klientams.

Daugiau tvarkos

Bankų Lietuvoje buvo daug ir vis daugėjo, bankininkai tapo tikromis žvaigždėmis žiniasklaidos puslapiuose – buvo akivaizdu, kad sistemoje pernelyg daug triukšmo ir judesio, tačiau stinga taisyklių. 1995 metais prasidėjusi bankų krizė apogėjų pasiekė po metų, bankrutavus Lietuvos akciniam inovaciniam bankui – tuo metu jis buvo didžiausias komercinis bankas šalyje.

Iš viso per 1995–1996 metus Lietuvoje buvo uždaryta 13 iš 27 tuo metu veikusių bankų. Procesas turėjo sisteminių, juridinių ir politinių pasekmių, o Lietuvos bankininkystė iš krizės išbrido pasikeitusi. Tačiau nepraradusi nė lašo entuziazmo diegiant naujausias technologijas.

„Lietuvoje buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas, Pinigų plovimo prevencijos įstatymas, bankai įpareigoti vadovautis tarptautiniais apskaitos standartais ir samdyti didžiąsias firmas kasmetiniam auditui atlikti – šie sprendimai buvo esminiai sistemos stabilizavimui ir kontrolei, o įgyvendinant juos, bankams teko plėsti ir tobulinti savo IT sistemas. Tai nesustabdė ir elektroninių paslaugų vartotojams plėtros – jau apie 2000 metus keli bankai pasiūlo primityvios mobiliosios bankininkystės paslaugas, o per porą metų tokius sprendimus turėjo dauguma didesnių Lietuvos bankų“, – pasakojo E. Čipkutė.

IT grįsta bankininkystė

2003 metais „Snoro“ bankas išleido pirmąją lustinę kortelę „eLitoCard“. Tai buvo vienas pirmųjų elektroninių pinigų sprendimų Europoje.

Tais pačiais metais atsirado pirmosios tarptautinės lustinės kortelės, kurias bankai išmaniai kryžmino su lojalumo kortelėmis, susietomis su prekybos tinklais ir kitokių paslaugų tiekėjais. Tad pirmąjį naujojo tūkstantmečio dešimtmetį paženklino bankų rinkodaros varžytuvės ir elektroninių produktų plėtra.

„Savo ruožtu tęsėsi ir vartotojams nematomi procesai, padėję kurti šiuolaikinę IT technologijomis pagrįstą bankų sistemą. Lietuvoje buvo sukurta nauja moderni mokėjimų sistema, įstojus į ES pradėta integracija į euro zoną, o 2007 metais Lietuvos bankas prisijungė prie „Eurosystem“ mokėjimo sistemos TARGET2, kurioje galimi mokėjimai realiu laiku. Šie procesai sukūrė prielaidas rastis naujos kartos bankininkystei. Bankininkystės, kurioje fizinis banko skyrius tėra simbolis, prekės ženklas, o pats bankas yra kompiuteryje, planšetėje ar telefone, taigi – visuomet ten, kur esame mes. Tai yra antroji bankinė revoliucija“, – pažymėjo E. Čipkutė.

Svarbiausiu šio fundamentalaus pokyčio laidininku tapo išmaniosios bankų programėlės, kurias pirmieji Lietuvoje 2011 metais pristatė SEB ir „Swedbank“. Funkcine prasme tai beveik visavertis bankas, kuriuo naudotis gali bet kas, kas naudojasi išmaniuoju mobiliuoju telefonu. Taigi, beveik visi.

Maža to, greitai paaiškėjo, kad programėlėse galima diegti papildomas funkcijas, leisti vartotojams taupyti, prekiauti akcijomis ar daryti momentinius pavedimus. Dar daugiau – telefonu galima atsiskaityti bekontakčiu būdu. O ir ne tik telefonu: šalyje veikiantys bankai klientams jau siūlo susieti turimą mokėjimo kortelę su kitais išmaniaisiais įrenginiais: apyrankėmis, žiedais, raktų pakabukais bei kt., ir naudotis jais atsiskaitant visur, kur veikia bekontakčių atsiskaitymų terminalai.

Bankas – technologijų bendrovė

2016 metais Lietuvos bankas pristatė naują mokėjimo sistemą „CENTROlink“, per kurią galima jungtis prie bendros mokėjimų eurais sistemos SEPA. Prie šios mokėjimų infrastruktūros gali jungtis ne tik bankai, bet ir fintech bendrovės, kurių Lietuvoje sparčiai daugėjo. 2018 metais, įsigaliojus Antrajai mokėjimo paslaugų direktyvai, atsirado galimybė trečiosioms šalims prieiti prie kliento sąskaitos duomenų. Lietuvoje sparčiai kuriasi alternatyvių mokėjimų paslaugų teikėjų rinka.

„Akivaizdu, kad mes išgyvename dar vieną fundamentalų pokytį. Lietuvos bankininkystė jau nebebus tokia, kokia buvo. Ne veltui bankas „Luminor“ savo IT ūkį 2021 metais perdavė valdyti technologijų milžinui IBM. Bankai jau šiandien nebėra vien kredito įstaigos. Tai – technologijų bendrovės, turinčios kredito įstaigos licencijas. Tai suteikia naujų galimybių ir diktuoja naujus iššūkius. Skaitmeninėje eroje bankinių IT sistemų saugumas ir stabilumas tampa prioritetu artimiausiam laikotarpiui“, – konstatuoja LBA prezidentė.

Šiuo metu esame ant trečiosios bankininkystės revoliucijos slenksčio, kurio simboline pradžia galima laikyti 2018 metus, kai Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis virtualusis bankas „Revolut“, neturintis nė vieno fizinio skyriaus – gyvas aukščiau paminėto teiginio įrodymas. „Revolut“ yra technologijų bendrovė, teikianti tik virtualias finansų paslaugas ir neturinti fizinių padalinių, arba neobankas. Banko išmaniajame įrenginyje koncepciją sėkmingai įsidiegė ir tradicinės finansų bei kredito įstaigos, o elektroniniu būdu teikiamų paslaugų spektras nuolat plečiamas.

Netolimoje ateityje – skaitmeninės valiutos era

Ko laukti ateityje? Akivaizdu, kad bankininkystės virtuvėje ir toliau bus karšta. Juolab kad į skaitmeninę erdvę noriai keliauja ne tik rinkos dalyviai, bet ir centriniai bankai: praėjusią liepą Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba paskelbė pradedanti skaitmeninio euro projekto tiriamąjį etapą.

Anot ECB pirmininkės Christine Lagarde, šitaip siekiama užtikrinti, kad ir skaitmeniniame amžiuje piliečiai ir įmonės turėtų galimybę naudotis saugiausiais – centrinio banko – pinigais. Akcentuojama, kad skaitmeninis euras grynuosius pinigus papildytų, o ne juos pakeistų. Beje, pasaulyje skaitmeninės valiutos pavyzdžių jau yra: štai Bahamuose jau cirkuliuoja skaitmeninė Bahamų dolerio versija „Sand Dollar“, o Kinija aktyviai testuoja skaitmeninį juanį.

Pranašauti, kaip viena ar kita naujovė paveiks finansų paslaugų rinką, nesiimsime – akivaizdu, kad technologijų vystymosi spiralė turi potencialo stebinti, be kita ko, ir pokyčių tempu. Tradiciškai solidus finansų įstaigų fasadas ir per dešimtmečius būtina sėkmingos veiklos sąlyga tapęs klientų pasitikėjimas yra vertybinis branduolys, kuris padės sėkmingai diegti naujoves, darančias kasdienį gyvenimą patogesnį ir išmanesnį. O už ramaus fasado niekas nesikeičia – šviesos, technologijos, revoliucija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt