Verslas

2021.09.15 12:00

Marcinkevičius LAT apskundė sprendimą dėl 100 mln. eurų žalos

BNS2021.09.15 12:00

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius Aukščiausiajam Teismui (LAT) apskundė sprendimą atlyginti maždaug 100 mln. eurų žalą „Vilniaus prekybai“ už bandymus sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimą.

M. Marcinkevičius prašo panaikinti Apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų sprendimus, pagal kuriuos jis turi sumokėti 81,25 mln. eurų žalos, 5 proc. palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas, BNS informavo verslininko atstovai.

Pasak jo teisininkų, „Akropolių“ perleidimas iš vienos „Vilniaus prekybos“ grupės įmonės kitai buvo vidinis sandoris – turtas buvo perleistas tiems patiems galutiniams naudos gavėjams, tad dėl to žala kilti negalėjo.

„Susidaro keista situacija, kuomet mano klientas, gindamas savo teises Maltos teisme pagal Maltos įstatymus, tuo pažeidė Lietuvos įstatymus. Mano nuomone, taip buvo ignoruota kitos Europos Sąjungos narės teisė. Maltos teisės požiūriu, kliento visi veiksmai Maltoje išlieka teisėti“, – komentare BNS sakė advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas partneris Kęstutis Švirinas.

Anot K. Švirino, šiame ginče per penkerius metus priimti net keturi skirtingi teismų sprendimai Lietuvoje, o tai parodo, kad teismai neturi vieningos pozicijos, be to, pritaikydami laikinąsias apsaugos priemonės, teismai nurodė, kad dėl jų žala nekils.

Lietuvos apeliacinis teismas rugpjūčio 17 dieną paliko galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo balandžio 8 dienos sprendimą, kad M. Marcinkevičius neteisėtai prašė sustabdyti „Akropolių“ pardavimo sandorį, todėl turi atlyginti žalą. Ši byla nagrinėta uždaruose teismo posėdžiuose, todėl jos medžiaga neviešinama.

„Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“. Įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M. Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant.

Anot „Vilniaus prekybos“, dėl M. Marcinkevičiaus veiksmų sandoris buvo užvilkintas ilgiau kaip metus, per tą laiką „Akropolių“ rinkos vertė reikšmingai padidėjo, todėl „Vilniaus prekybai“ už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų didesnę kainą, nei buvo suderėta anksčiau.

M. Marcinkevičius teikė ir savo pasiūlymą įsigyti „Akropolius“, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad M. Marcinkevičius neteisėtai ir nesąžiningai prašė sustabdyti prekybos centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį. LAT tuomet panaikino „Vilniaus prekybai“ nepalankius Vilniaus apygardos ir Apeliacinio teismų sprendimus ir įpareigojo pirmos instancijos teismą M. Marcinkevičiaus padarytos žalos klausimą nagrinėti iš naujo.

Daugiau kaip 10 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus kelerius metus konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku Nerijumi Numa (buvęs Numavičius), verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai yra pateikę kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.

M. Marcinkevičius 2015-ųjų vasarą viešai pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.

„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.