Verslas

2021.09.15 11:44

Seimo komitete nerimas dėl ekonomikos keistenybių ir jos perkaitimo, tačiau finansų viceministras turi kitokią nuomonę

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.15 11:44

Finansų ministerijai gerinant ekonomikos augimo prognozes, Seimo Biudžeto ir finansų komitete pasigirsta nuogąstavimų, ar nebus perkaitinta ekonomika didinant minimalų atlyginimą, keliant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tačiau finansų viceministras ramina – tokių ženklų nėra. 

Finansų ministerija atnaujintoje 2021 m. ekonomikos prognozėje numato, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs dar sparčiau, nei prognozuota anksčiau. 2021 m. BVP augs 4,3 proc. o kitąmet – 4 proc.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė nerimaujantis, ar tokie Finansų ministerijos pateikti skaičiavimai nėra per daug optimistiški ir ar ekonomika neina link perkaitimo.

„Mane neramina vidutinio atlyginimo augimas. Jis Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų euro zonos šalių. Darbo valandos kaina didėjo taip pat sparčiausiai. Tai mažina šalies konkurencingumą, o darbo našumas mažėja. Tai rodo, kad mūsų ekonomika eina link perkaitimo ir mūsų šalis jau tampa užsienio investuotojams abejotina arba reikalaujanti didesnės analizės. Tai rodo, kad mūsų infliacija gali tapti netvari ir nesveika“, – nuogąstavo A. Butkevičius.

Jeigu kitąmet pradėtų didėti nedarbas, anot politiko, įvyktų ekonomikos perkaitimas ir infliacija taptų nevaldoma.

„Kodėl aš pasakiau tokią mintį? Nes matau, kad tranzitas per Lietuvą nuo gruodžio mėnesio geležinkeliais tikriausiai sumažės. Krova Klaipėdos uoste kitąmet, manau, irgi sumažės. Ar tikrai mūsų makroekonominiai rodikliai dar labiau nepablogės?“ – klausė jis.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas pripažįsta, kad Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis išties augo sparčiausiai tarp visų euro zonos šalių, tačiau tai nėra blogas indikatorius, kadangi žmonių perkamoji galia artėja prie Vakarų Europos standartų.

Pastabų parlamentarui jis turėjo ir dėl darbo našumo bei ekonomikos perkaitimo, apie kurį, jo teigimu, šiuo metu kalbėti tikrai neverta.

„Kalbant apie darbo našumą, mano turimi duomenys nerodo, kad jis mažėja. (...) Nebūčiau linkęs sutikti ir su tuo, kad ekonomika eina link perkaitimo. To nerodo mūsų duomenys. (...) Dėl nedarbo – tai matome, kad yra nuosaikus nedarbo lygio mažėjimas (...) Jei kalbėtume apie krovinių srautų sumažėjimą Lietuvos geležinkeliui, Klaipėdos jūrų uostui, tai nematome bendro poveikio makroekonominiams rodikliams, nors neneigiame, kad tos įmonės gali susidurti su sunkumais“, – akcentavo finansų viceministras.

M. Majauskas: ar nepilame žibalo į ugnį?

Savo ruožtu BFK pirmininkas Mykolas Majauskas svarstė, ar minimalaus atlyginimo didinimas nepaskatins kainų augimo.

„Suprantu poreikį didinti minimalų atlyginimą, galbūt didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, nors ir matome, kad atlyginimai sparčiai auga. Visgi ar šie sprendimai nėra skatinantys kainų augimą? Mažiname socialinę atskirtį ir tai yra labai svarbu, tai turime daryti, tačiau didindami pajamas iš apačios mes suprantame, kad tie pinigai bus išleisti „Maximoje“ maisto produktams ir eilinėms prekėms. (…) Ar mes patys nepilame žibalo į kaistančią ekonomiką?“ – retoriškai klausė M. Majauskas.

Finansų viceministras M. Liutvinskas teigė, kad minimalus atlyginimas didinamas todėl, kad vidutinės pajamos auga sparčiai, o MMA pakėlimas turės tik labai nežymų poveikį kainų augimui.

„Jau bandėme apskaičiuoti minimalaus atlyginimo augimo poveikį kainų augimui. Tai, ką matome, žiūrėdami į 2022 m., nuo anksčiau prognozuoto 2,2 proc. infliacija padidės iki 2,5 proc. Netvarių pokyčių, kad minimalaus atlyginimo didinimas atvestų prie netvaraus augimo tempo, to nematome“, – patikslino M. Liutvinskas.

BFK pirmininkas M. Majauskas taip pat nuogąstavo, ar ekonomika po truputį neartėja prie perkaitimo.

„Kitąmet ir toliau prognozuojame deficitinį biudžetą, turime kaistančią ekonomiką, didiname NPD, didiname minimalią mėnesinę algą ir matome, kad infliacija viršija ankstesnį lygį. Ar čia nėra šizofrenijos mūsų ekonomikoje?“ – klausė M. Majauskas.

M. Liutvinskas pažymėjo, kad produkcijos atotrūkis nuo potencialaus BVP yra šiek tiek neigiamas, todėl perkaitimo ženklų nėra.

„ES mastu yra priimtina vertinti, kad, jei produkcijos atotrūkis nekyla virš 1,5 proc. ir nekrenta žemiau –1,5, proc., tai yra normalūs laikai ekonomikai ir mes nekalbame apie perkaitimą. Galbūt kalbame apie šiokį tokį šiltėjimą artėjant virš ribos. Visgi skambinti pavojaus varpais, kai dar nepakilome virš nulio ir, tikėtina, kitais metais nepakilsime, nereikėtų“, – patikino jis.

Finansų ministerija gerina prognozes

Rugsėjo 10 d. atnaujintoje Finansų ministerijos ekonomikos prognozėje numatoma, kad 2021 šalies BVP augs 4,3 proc., 2022 m. – 4 proc., o 2023 m. – 3,5 proc.

„Spartesnį BVP augimą 2021 m. lems produktyvių investicijų šuolis ir atsigavusi Lietuvos eksporto paklausa“, – teigė finansų viceministras.

Vidutinis darbo užmokestis (VDU) šiemet turėtų augti 9 proc., 2022 m. – 8 proc., o 2023 m. – 5,5 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad VDU augimas turėtų būti spartesnis už infliaciją. 2021 m. metinės infliacijos lygis sieks 3,4 proc. ir ims mažėti. 2022 m. infliacija turėtų pasiekti 2,5 proc., 2023 ir 2024 m. turėtų būti po 2 proc.

Nedarbo lygis ateinančius keletą metų taip pat turėtų nuosekliai mažėti. Prognozuojama, kad 2021 m. jis sieks 7,4 proc., 2022 m. – 6,7, o 2023 m. sumažės iki 6,2 proc.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.