Verslas

2021.09.15 10:40

Tyrimas: kalbas mokantys darbuotojai uždirba daugiau, bet net 70 proc. darbdavių nėra patenkinti savo darbuotojų užsienio kalbos įgūdžiais

LRT.lt2021.09.15 10:40

Tyrimas: kalbas mokantys darbuotojai uždirba daugiau, bet net 70 proc. darbdavių nėra patenkinti savo darbuotojų užsienio kalbos įgūdžiais

Didžiausią atlyginimą rinkoje siūlantys darbdaviai vienu svarbiausiu reikalavimų būsimam darbuotojui nurodo anglų kalbos mokėjimą. Savo svarba kai kuriuose darbo skelbimuose ji nukonkuruoja net universitetinį išsilavinimą – tai atskleidė prieš kelis metus surinkti CVBankas.lt duomenys, rašoma „AMES Education“ pranešime žiniasklaidai.

„AMES Education“ vadovė Eglė Kesylienė tuo nesistebi, nes, pasak jos, pasaulinė darbo rinka šiuo metu atvira milijonams užsienio kalba kalbančių žmonių, todėl kasmet profesionalių kalbos mokytojų paklausa didėja. Tik, kaip žinoti, kurį iš jų pasirinkti – gimtakalbį ar lietuvį?

Užsienio kalbos mokėjimas didina atlyginimą

Bent vieną iš užsienio kalbų mokantys darbuotojai šiuo metu darbo rinkoje itin paklausūs. Tai atskleidžia ir šiais metais „Kurk Lietuvai“ bei „Invest Lithuania“ atliktas tyrimas, kurio metu net 80 proc. apklaustų Lietuvos įmonių vadovų teigė, kad jiems reikia užsienio kalbomis kalbančių darbuotojų. Tarp paklausiausių – anglų, rusų, vokiečių, švedų ir norvegų kalbas mokantys specialistai. Remiantis tais pačiais duomenimis, turintys rinkai reikalingų kalbų įgūdžių dažniau gauna aukštesnį atlyginimą nei tie, kurie tokių įgūdžių neturi. Tačiau yra ir kita medalio pusė – net 70 proc. darbdavių nėra patenkinti savo darbuotojų užsienio kalbos įgūdžiais, todėl mato būtinybę užsienio kalbos mokymąsi įtraukti į kvalifikacijos kėlimo kursus.

„Šią tendenciją mes pastebėjome prieš kelerius metus, kai gerokai padaugėjo klientų iš įvairių įmonių, norinčių pagerinti savo bendravimo įgūdžius su kolegomis iš užsienio arba pagilinti profesinės užsienio kalbos žinias. Tiesa, tuo pačiu susidūrėme su dažnu klausimu – užsienio kalbos mokys gimtakalbis ar lietuvis? Ši dilema – kuris dėstytojas kalbos gali išmokyti geriau – vis dar aktuali ne tik plačiajai, bet ir akademinei visuomenei. Pavyzdžiui, buvo atliktas ne vienas mokslinis tyrimas, kuris parodė, kad, renkantis anglų kalbos mokytoją, visame pasaulyje pirmenybė vis dar teikiama anglakalbiui. Ir tai aktualu ne tik Azijos šalyse, kur vakariečiai dėstytojai yra itin vertinami – tokia pati tendencija pastebima ir Europoje. Ne tik su anglų, bet ir kitų kalbų mokytojais. Ir tam yra kelios priežastys“, – pastebi studijų užsienyje ekspertė E. Kesylienė.

Mokytis kalbos padeda ir slengas

Kaip ji teigia, gimtakalbiai dėstytojai jaučiasi itin komfortabiliai kalbėdami su studentais savo kalba, todėl gali pamokas paversti žaismingomis ir dinamiškomis, auditorijos žodyną praturtindami įvairiais rečiau vartojamais žodžiais. Kartais – net slengu. „Visi žinome, kad mokydamiesi užsienio kalbą, mokomės ir tos šalies bei tautos kultūros. Mokantis su dėstytoju lietuviu, tikrai sužinosime labai daug įdomios informacijos apie šalies papročius ir kultūrą, tradicijas, šventes, tačiau įvairius niuansus, mažiau žinomus papročius, dažnai net ir pikantiškas detales geriau atskleis dėstytojas, kuriam ta kalba yra gimtoji. Ypač kalbant apie dėstytojo vartojamą slengą, kuriam įtakos turi šimtmečius skaičiuojanti kultūra ir ekonominė bei socialinė terpė, kurioje jis gyvena. Toks mokymosi būdas studentus įtraukia, atpalaiduoja ir nukreipia dėmesį nuo griežtos gramatikos, todėl mokymosi procesas yra efektyvesnis – tai įrodė ne vienas mokslinis tyrimas. Šį skirtumą pastebėjome ne tik pradėję šnekamosios anglų kalbos kursus rengti su gimtakalbiais dėstytojais iš Kanados, Australijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, bet ir inicijavę rusų, ispanų, vokiečių, italų, prancūzų kalbos kursus su dėstytojais iš Rusijos, Kolumbijos, Vokietijos, Italijos ir Prancūzijos, kurie paskaitoms nuotoliniu būdu prisijungia iš savo šalies. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad mūsų dėstytojai lietuviai yra susikaustę, tačiau lietuviškas santūrumas tikrai egzistuoja“, – patirtimi dalijasi E. Kesylienė.

Pasak jos, užsienio kalbos pamokos – tai ne matematika, tad išmokti gramatikos taisykles ir žodžius nepakanka. Kiekviena kalba savyje yra užkodavusi didelius istorijos klodus, ir ji keičiasi, adaptuojasi pagal šalies, kurioje ja kalbama, kultūrinius, socialinius ir ekonominius procesus. Būtent todėl dėstytojas, kuriam ši kalba – gimtoji, geriausiai jaučia jos niuansus ir gali perteikti šios kalbos vartojimo kultūrą, ne tik gramatiką. Mokydamas kalbos, jis studentams atveria ir socialines kalbos vartojimo taisykles su žmonėmis, kurie ja nuolatos bendrauja, todėl kalba įvaldoma geriau, o besimokantieji, vėliau bendraudami natūralioje aplinkoje, jaučiasi tvirčiau.

Kai įlipi į vandenį – plaukti išmoksti greičiau

Kitas svarbus pliusas gimtakalbių dėstytojų naudai – studentams nepaliekamas pasirinkimas kalbėti lietuviškai, todėl pamokų metu, net norėdami užduoti klausimą, jie turi mąstyti ir sakinius dėlioti mokoma kalba.

„Patirtis rodo, kad mokantis su gimtakalbiais dėstytojais, greičiau lavinami šnekamosios kalbos įgūdžiai, nes besimokantysis nuolat girdi autentišką kalbą ir pats deda daugiau pastangų būti suprastas – kad ir kaip sunku būtų prisiminti vieną ar kitą žodį bei frazę. Taip mokymosi aplinka labai primena realias gyvenimo situacijas, kai tenka atsidurti natūralioje aplinkoje ir nori nenori, esi priverstas bendrauti užsienio kalba. Norint geresnių rezultatų, dažnai mokymosi procese naudojamas net specialus tai imituojantis metodas, dar vadinamas „panardinimu“ (angl. – „immersion“) – iki pandemijos daug besimokančiųjų tuo tikslu išvykdavo į Angliją, Maltą ar Kanadą. Ir tai veikia: ne iš vieno savo kliento girdėjome, kad mokantys užsienio kalbą toje šalyje, kur ja kalbama, mokymosi programa lengviau įsisavinama, o žinių lygis išauga net keturis kartus greičiau nei mokantis Lietuvoje. Taip per dvi savaites užsienyje mūsų studentai įsisavindavo įprastą keturių mėnesių kursą Lietuvoje. Tiesa, pandemija ir dabar tvyrantis netikrumas padiktavo kitą išeitį – inicijuoti mokymosi procesą su gimtakalbiu dėstytoju nuotoliniu būdu. Kaip sakoma, jeigu ne Mahometas pas kalną, tai kalnas ateina pas Mahometą“, – šypsosi „AMES Education“ vadovė.

Ir tai pasiteisino, nes rezultatai parodė, kad mokantis nuotoliniu būdu pasiekiami tokie pat puikūs rezultatai: besimokantieji, nepabūgę nuotolinio mokymosi, pasiruošė ir išlaikė IELTS egzaminus labai aukštais balais, verslininkai ir įmonių darbuotojai tęsė pradėtus kursus nuotoliniu būdu ir dabar džiaugiasi savo šnekamosios kalbos sklandumu bei plačiu žodynu. Ir, žinoma, sutaupytu laiku spūstyse.

Gimtakalbiai išmoko ne tik žodžių, bet ir akcento

Renkantis užsienio kalbos mokytoją, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad gimtakalbiai dažniausiai kalba daug greičiau nei lietuviai dėstytojai, tad neįgudusiai ausiai kartais būna sunku suprasti visus žodžius. Tiesa, tai turi savų pliusų, nes, nuolat kursuose girdint autentišką kalbą, ausys išsitreniruoja nepaisyti kalbėjimo manieros ir atskirti bei suprasti žodžius. Ypač, jeigu dėstytojas kalba tam tikru akcentu, pvz., kanadietišku, australietišku ar britišku.

„Vienas svarbiausių mūsų mokymosi įrankių – klausa, būtent ji turi didžiausią įtaką sklandžiam įsiminimo procesui. Juk kartais įsimename dainos žodžius ar melodiją, to sąmoningai net nenorėdami – tiesiog labai daug kartų ją girdėdami. Taip nutinka, nes tai, ką pakartotinai išgirstame, nugula mūsų atmintyje ir kuriam laikui išlieka. Tas pats principas galioja ir mokantis kalbos – mes ją išmokstame ir kalbame taip, kaip girdime. Todėl nenuostabu, kad dažnai tie, kurie mokėsi kalbos iš gimtakalbių, vėliau bendrauja daug laisviau ir natūraliau – jų akcento ir tarimo klaidų yra daug mažiau. Tačiau, verta atkreipti dėmesį, kad besimokančiojo tarimui didelę reikšmę turi jo įgimta klausa, ne tik dėstytojo tarimas – mūsų ilgametė patirtis rodo, kad lengviau autentišką tarimą įgyja tie, kurių muzikinė klausa jautresnė. Visgi, noriu akcentuoti, kad nėra blogo ar gero tarimo – svarbiausia, kad vyksta komunikacija ir besikalbantieji apsikeičia bei supranta informaciją. O liaudiškai vadinamas gražus angliškas ar amerikietiškas tarimas gali būti išmoktas kiekvieno, tik skirsis įdėto darbo kiekis“, – pastebi sertifikuota Britų Tarybos „Education UK“ konsultantė.

Tad lietuvis ar gimtakalbis užsienio kalbos dėstytojas?

Pasak E. Kesylienės, užsienio kalbos dėstytojai lietuviai turi vieną didelį pranašumą prieš gimtakalbius – patys kažkada mokėsi šios kalbos nuo nulio. Kažkada patys žingsnis po žingsnio įveikę svetimos kalbos labirintą, jie žino, kuri vieta gali būti sunkiausia (ar tai būtų tarimas, ar gramatika), todėl gali padėti greičiau perprasti svetimos kalbos subtilybes. Kaip teigia studijų užsienyje specialistė, šiais laikais yra puikių lietuvių dėstytojų, kurių užsienio kalbos tarimas ir žodynas niekuo nenusileidžia gimtakalbiams, todėl šias žinias jie gali profesionaliai perteikti savo studentams su visais anksčiau aptartais niuansais.

„Turime pripažinti, kad dėstytojas yra labai svarbus kalbos mokymosi procese, mat padeda išsikelti tikslus ir bendradarbiauja jų siekiant, tačiau jis vis tiek yra tik tam tikra prasme „priemonė“, padedanti pasiekti tikslą. Jeigu žmogaus tikslas yra išmokti šnekamąją kalbą, gimtakalbis dėstytojas – nepralenkiamas, bet jeigu besimokančiojo tikslas yra išlaikyti akademinį kalbos egzaminą ar pasiruošti brandos egzaminams, mūsų patirtis rodo, kad dėstytojo lietuvio indėlis – efektyvesnis. Tačiau pats efektyviausias mokymosi procesas vyksta tada, kai derinamas gimtakalbio ir lietuvio mokymas, todėl „AMES Education“ užsiėmimuose mokymosi tikslus kelia ir jų pasiekti padeda du skirtingi dėstytojai, prieš tai tarptautiniais testais įvertinę besimokančiųjų žinių lygį. Nuotoliniu būdu mokantis su gimtakalbiu dėstytoju daugiausia lavinama šnekamoji kalba, žodynas, klausymas ir tarimas, o mokantis su lietuviais dėstytojais užtikrinama, kad neliktų spragų ir kalba būtų taisyklinga, suprantama, turtinga kalbinėmis konstrukcijomis, lavėtų skaitymo bei rašymo įgūdžiai ir besimokantysis džiaugtųsi savo pažanga. Esame labai maža tauta, pasaulis tikrai nekabės lietuviškai, tad, jei norime neišnykti pasaulio kalbų katile, turime patys mokytis kuo daugiau užsienio kalbų. Ir svarbiausia ne tai, ar dėstytojas gimtakalbis, ar ne, o tai, kaip jis moka bendrauti su studentais ir savo žinias jiems perteikti.“, – sako „AMES Education“ vadovė E. Kesylienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.