Verslas

2021.09.15 12:00

Ekonomistas Mauricas perspėja: spartus būsto kainų ir atlyginimų kilimas gali užkurti infliacijos laužą

atnaujinta 12.23
Gabrielė Sagaitytė, LRT.lt2021.09.15 12:00

Lietuvos ekonomika, atsipirkusi trumpu nuosmukiu pirmojo karantino metu, antrąjį 2020 m. pusmetį ir 2021 m. pradžioje pasiekė prieškrizinį lygį, teigia ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas. Vis dėlto sparčiai kylančios nekilnojamojo turto (NT) kainos, auganti infliacija ir iššūkiai darbo rinkoje, anot jo, gali stabdyti ekonomikos augimą.

„Luminor“ banko skaičiavimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 4,5 proc., o kitais metais – 4 proc.

„Jeigu šiais metais turėsime gerokai spartesnį ekonomikos augimą, nei tikėtasi, kitais metais augimas bus lėtesnis“, – sakė Ž. Mauricas, įvardydamas tokias priežastis kaip menkesnės ekonomikos skatinimo priemonės, neapibrėžtumas dėl pandemijos, augančios būsto kainos ir kt.

Trečiadienį vykusioje „Luminor“ banko Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje akcentuota, kad, dėl koronaviruso pandemijos sukeltos krizės, pasaulio ekonomika ritosi žemyn nuo karo nematytais tempais. Vis dėlto situaciją gelbėjo valstybių taikomos fiskalinės ir monetarinės kovos su recesija priemonės.

Ekonomistas Ž. Mauricas teigė, kad pandemijos sukelta krizė buvo „K“ raidės formos.

„Tai yra krokodilo krizė, kurios didžioji dalis gyventojų stipriai nepajuto dėl ekonomikos skatinimo priemonių“, – teigė Ž. Mauricas.

Trečioje vietoje pagal BVP

Atsparumą COVID-19 krizei demonstravo ir Lietuva. Pasak Ž. Maurico, Lietuvos BVP šiuo metu yra trečioje vietoje visoje Europos Sąjungoje (ES).

„Kad ir kaip matuojame, Lietuva šiuo metu oficialiai yra trečioje vietoje. Estus praleidome į priekį, bet, palyginti su prieškriziniu lygiu, yra tikrai geras lygis“, – tvirtina Ž. Mauricas.

Gresia perkaitimas

Nors, atlaisvėjus karantino ribojimams ir gyventojams bei verslui apsipratus su pandemijos sąlygomis, ekonomika pradėjo atsigauti, vyriausybės ir toliau žarsto pinigus jai skatinti, o tai, anot Ž. Maurico, gali paskatinti ekonomikos perkaitimą.

Tarptautinėje prekyboje vyrauja disbalansas, būsto kainų ir gyventojų pajamų lygio santykis daugelyje valstybių pasiekė aukštumas, o darbo rinkose tuo pat metu rekordus muša ir bedarbių, ir laisvų darbo vietų skaičius.

Kaip teigia Ž. Mauricas, Lietuvos ekonomikos augimą taip pat gali pristabdyti problemos, susijusios su darbuotojų trūkumu. Šiuo metu rinkoje susidarė paradoksali situacija, kai fiksuojamas ir rekordiškai didelis laisvų darbo vietų skaičius, tačiau ir gana aukštas nedarbo lygis.

Tam įtakos turi ir staigūs ekonomikos struktūros pokyčiai, pavyzdžiui, išaugęs elektroninės prekybos populiarumas ir turizmo sektoriaus susitraukimas, karantino ar darbuotojų migracijos suvaržymai bei ekonomikos skatinimo priemonės, paskatinusios dalį darbuotojų negrįžti į darbo rinką.

Ž. Mauricas perspėja, kad Lietuvos laukia nemažai iššūkių gerinant padėtį darbo rinkoje, formuojant išmanią imigracijos politiką, nes, jo manymu, palaikyti ekonomikos augimą, esant vietinės darbo jėgos trūkumui, gali būti sudėtinga.

Sutrikdė logistikos grandines

Pandemija ir karantinas, Ž. Maurico teigimu, turėjo neigiamos įtakos ir logistikos grandinėms visame pasaulyje, kai gyventojų vartojimas dėl ekonomikos skatinimo priemonių išaugo. Visa tai, anot jo, lėmė tam tikrų medžiagų ir įrangos trūkumą bei padidino infliacinį spaudimą.

„Kalėdinėmis dovanomis šiais metais geriau pasirūpinti iš anksto, nes pasaulinės tiekimo grandinės gali būti užstrigusios net iki kitų metų. Lietuvos pramonės įmonėms, kurios įprastai turi trumpesnes tiekimo grandines, tai yra ne tik grėsmė, bet ir galimybė. Europos Komisijos apklausos duomenimis, net 70 proc. Vokietijos gamybos įmonių skelbia turinčios riboti gamybos pajėgumus dėl įrangos ir medžiagų stokos, o tokių įmonių dalis Lietuvoje siekia vos 26 proc.“, – pažymi ekonomistas.

Perspėja dėl infliacijos

Grėsmę, ekonomisto teigimu, kelia ir žaibiškai augančios būsto kainos. Spartus būsto kainų augimas, kurį skatina populiarus naratyvas, kad būsto kainos ateityje tik augs dėl į ekonomiką įlietų jai skatinti skirtų lėšų. Toks naratyvas į rinką pritraukia spekuliantų, kurie sukelia perteklinę būsto paklausą – tuo pačiu ir kainas, sako jis.

Lietuvoje būsto kainų metinis augimas jau viršija 15 proc., o būsto skelbimų portaluose nurodytų kainų augimas yra dar spartesnis: Vilniuje jis jau siekia 19 proc., o Palangoje – net 40 proc.

Anot Ž. Maurico, spartus būsto kainų bei darbo užmokesčio augimas gali užkurti ir infliacijos augimo laužą. Anot jo, tai būtų pavojingas kelias Lietuvai, nes populiarus naratyvas, kad pinigų įliejimas į ekonomiką neva sukels didelę infliaciją, tikėtina, nepasitvirtins.

„Per pastarąjį dešimtmetį vartotojų kainos euro zonoje išaugo vos 15 proc. nepaisant to, kad pinigų kiekis daugiau nei padvigubėjo. Prognozuojama, kad Vokietijoje 2022–2024 m. vidutinė metinė infliacija sieks vos 1,5 proc., pasaulio fabriku vadinamoje Kinijoje artimiausiu metu, tikėtina, ji taip pat neviršys 2 proc. Tuo tarpu nusilpęs Lenkijos zlotas padidino vartojimo prekių kainų lygio skirtumą tarp Lietuvos ir Lenkijos iki rekordinių 17 proc.

Lietuva turėtų vertinti šias tendencijas kaip įspėjimą ir stengtis neįsisukti į augančios infliacijos spiralę. Kitu atveju didelė infliacija gali sukelti grėsmę Lietuvos tarptautiniam konkurencingumui vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu“, – sakė Ž. Mauricas.

Paklaustas, kada turėtų nustoti augusi infliacija, Ž. Mauricas įvardijo kitų metų vidurį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.