Verslas

2021.09.15 16:25

Dėl politinių niuansų mažėjant eksportui į Kiniją įmonės pyksta ir dėl prarandamo įdirbio, Taivaną vertina kaip kuklų variantą

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.15 16:25

Lietuvos eksportas šiemet viršijo ikipandeminį lygį ir, atrodo, augs toliau. Bet skeptikai sako, optimizmas apgaulingas, po poros metų gali ateiti liūdni laikai. Dėl diplomatinių santykių įtampos mažėja eksportas į Kiniją – šalis nutraukia sutartis ir nepriima lietuviškų prekių. Agentūra „Versli Lietuva“ įmonėms kaip papildomą rinką šalia Kinijos siūlo Taivaną. Bet eksportuotojai sako, tai neįmanoma, nes kiekiai į Kiniją ir į Taivaną skiriasi kartais ir, esą liūdniausia, kad prarandamos ne tik pajamos, bet ir įdirbis.

Ne tik gaminių reklama, bet ir patys gaminiai seniai sudomino valgytojus užsienyje. „Vilkyškių pieninės“ vadovas sako, per pandemiją nesikeitė nei eksporto šalys, nei kryptys.

Eksporto augimo rizikos: dėl diplomatinių santykių įtampos, mažėja eksportas į Kiniją

Tik tiek, kad anksčiau sūriai patekdavo į restoranus, viešbučius, dabar – labiau tiesiai į prekybos tinklų lentynas. Nors pernai keli mėnesiai buvo tapę rimtu iššūkiu, apyvarta auga.

„Žmonės gali būti be batų, be švarko, bet valgyt visada reikia“, – konstatuoja „Vilvi group“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.

Bet įmonės prekyba su Kinija stoja – naujų sutarčių nesudaroma; senos nutraukiamos, viena, vadovas sako, kaip tik šiandien. Lietuviški sūriai ir sausi pieno produktai kinų nebepasieks.

„Kinija turbūt oficialiai negali atsisakyti pirkimo. Jie tai daro tai rafinuotai – tikrina, ir mūsų pirkėjai nenori turėti importo problemų. Ir tiesiog tai yra kanalas, pasmerktas žlugti“, – teigia G. Bertašius.

Į Kiniją nuo viso savo eksporto, įmonė sako, vežė, palyginti, nedaug. Bet rinka buvo pelninga. Apmaudžiausia esą ne tiek dėl prarandamų pajamų, kiek dėl įdirbio.

„Viena Vyriausybė skatina eiti į vieną ar kitą rinką, šiuo atveju Kiniją, o kita Vyriausybė sako STOP. Tai čia turbūt didžiulė problema, kad kaip valstybė turbūt per daugelį metų neturime nuoseklumo“, – sako „Vilvi group“ generalinis direktorius.

Lietuvos eksportas į Kiniją, Statistikos departamento duomenimis, šiemet smuko – palyginti ir su pernai, ir su ikipandeminiais 2019-aisiais.

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ atstovė sako, Taivanas galėtų papildoma alternatyva Kinijos rinkai.

Su Taivanu Lietuvos santykiai sušilo. Pasklido žinia, kad taivaniečiai Lietuvos elektroninės prekybos platformose galėjo išleisti 76 milijonus eurų. Bet nei Lietuvos verslas, nei analitikai neturi to įrodymų.

Taivaną domina lietuviškas maistas, baldai, informacinės technologijos, lazeriai.

„Taivanas labai daug importuoja. Labai imli importo šalis. Tik tai trečdalis salos apgyvendinta, tai jie labai produktyvūs ir efektyvūs savo dydžiui. Ir, turint omeny mastą, jie yra 31-a pasaulio turtingiausia valstybė lyginant su Kinija, kuri yra ten 61-oje vietoje“, – sako „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė Rasa Uždavinytė.

„Yra visiškai skirtingas rinkų dydis. Vis tiek, kaip bebūtų, Kinija, skaitykim, kad turim beveik pusantro milijardo, o Taivanis, kiek čia, 23 ar kažkas panašaus milijonų. Tai niekada Kinijos rinkos negali atstoti Taivanis ar kažkokios mažos kitos rinkos“, – sako G. Bertašius.

Bendras Lietuvos eksportas šiemet auga. Didžiausi Lietuvos eksportuotojai, „Verslios Lietuvos“ teigimu, inžinerinė pramonė, per pandemiją ėmusi itin augti chemijos pramonė, baldai, maistas.

Eksporto apimtys viršija priešpandeminį laikotarpį.

„Atmetus tą 2020 metų duobę, mes turime viso eksporto augimą apie 10 proc. Skiriasi prekės ir paslaugos, natūralu, paslaugos daug labiau paveiktos pandemijos ir neatsistato taip greitai, turizmas vis dar“, – aiškina „Verslios Lietuvos“ Tyrimų skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.

Visame pasaulyje dėl pandemijos į rinką liejami pinigai ir liejami dideliais kiekiais. Iš kitos pusės, paslaugų šiek teik sumažėjo, žmonės gali mažiau keliauti, mažiau vaikšto galbūt į restoranus, kitur dėl tam tikrų apribojimų, todėl jie vartoja prekes. Iš kitos pusės mes matome artėjančią infliaciją. Žmonės bando atsikratyti pinigų“, – sako Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

„Versli Lietuva“ prognozuoja, kad eksportas toliau augs. Įmonės vos spėja tenkinti užsakymus.

„Aš manau, kad tikrai dar porą metų optimistinės rinkoje vyraus. O po to bus ganėtinai liūdni vaizdai, nes kai kurios įmonės pučiasi tiktai dėka lengvų pinigų. Žmonės turės daiktų perteklių, ypač kalbu apie nekilnojamąjį turtą ir taip toliau, ir po poros metų gali būti pakankamai gili duobė. Bet ji dar negreitai, horizonte nesimato ir nieks dėl to labai nesijaudina“, – teigia S. Besagirskas.

„Verslios Lietuvos“ teigimu, eksporto augimui grėsmę kelia pandemija ir Lietuvos santykiai su Baltarusija bei Kinija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.