Verslas

2021.09.15 05:30

Regionų verslininkai bijo minimalaus atlyginimo kėlimo: tokių pinigų rajonuose nėra, teks atleisti darbuotojų, užsidaryti

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.15 05:30

Ruošiantis iki 730 eurų didinti minimalią algą, smulkieji regionų verslininkai ir jų atstovai mato tik vieną kelią – pasipils bankrotai, reikės atleisti darbuotojų. Savo ruožtu profsąjungų atstovė Inga Ruginienė kelia klausimą, ar Lietuvai reikia verslo, kuriam sunku mokėti minimalų atlyginimą.

Vyriausybei iš esmės pritarus siūlymui minimalųjį mėnesinį atlyginimą (MMA) kitąmet didinti 88 eurais – iki 730 eurų, regis, lieka tik formalumai. Trišalei tarybai bendro sutarimo rasti nepavyksta, o ir pačios Vyriausybės atstovai tikina, kad reikia formuoti kitų metų biudžetą, todėl privaloma jau dabar apsispręsti dėl MMA.

Didžiųjų šalies verslo asociacijų atstovai sako tokiam sparčiam atlyginimų didinimui nepritariantys, o smulkiųjų verslininkų atstovai tvirtina, kad regione plėtojamam verslui atlyginimų didinimas gali tapti nepakeliama našta.

„Sodros“ duomenimis, šiuo metu minimalų (642 eurus popieriuje) arba šiek tiek didesnį (730 eurų popieriuje) atlyginimą šalyje gauna apie 100 tūkst. asmenų.

Bene daugiausia jų yra didžiuosiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje (16 457, 9 241, 4 645), tačiau procentinė dalis dirbančiųjų už mažiausią atlyginimą yra šalies regionuose. Lazdijų, Šiaulių ir Kelmės rajonuose yra daugiau nei 13 proc. gyventojų, kurie gauna minimalų arba šiek tiek didesnį darbo užmokestį.

Savo ruožtu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skaičiuoja, kad šalyje yra 16 397 labai mažos įmonės, kurių mokestinė nepriemoka VMI siekia 178,2 mln. eurų, bei 2 875 mažos įmonės, kurios VMI skolingos 205,6 mln. eurų. Tiesa, VMI įvardija tik tas įmones, kurioms taikytos VMI mokestinės pagalbos priemonės, todėl nedidelių įmonių skola VMI gali būti netgi didesnė.

Smulkusis verslininkas: teks didinti kainas

Jurbarke tris maisto prekių parduotuves ir aštuonis darbuotojus turintis smulkusis verslininkas Gintaris Stoškus nuogąstauja, kad pakėlus MMA teks didinti kainas.

„Tai yra didžiulė suma, teks kelti kainas. Jeigu nesugebėsime išsilaikyti, teks priimti kitokius sprendimus. Noriu atkreipti dėmesį, kad kiekvienais metais padidinus minimalų atlyginimą dalis įmonių nutraukia veiklą. Žinau statybos darbų įmonę, kuri anksčiau nutraukė verslą vien todėl, kad minimali mėnesio alga didėjo“, – prisimena verslininkas ir priduria, kad atlyginimų kėlimas tik dar labiau paveiks infliaciją.

G. Stoškus piktinasi, kad valstybei visiškai nerūpi smulkusis verslas, kuris padidinus MMA susidurs su didžiuliais iššūkiais.

Ką, tas smulkusis verslininkas, kuris turi nedidelę įmonę, jis ne žmogus? Gyvulys, nusikaltėlis, vagis?

G. Stoškus

„Atsidursime labai nepavydėtinoje padėtyje. Sprendimus priima tie žmonės, kurie niekada neturėję verslo ir visą gyvenimą dirbę valdiškus darbus. (...) Ką, tas smulkusis verslininkas, kuris turi nedidelę įmonę, jis ne žmogus? Gyvulys, nusikaltėlis, vagis?“ – retoriškai klausia G. Stoškus.

Jis teigia, kad regionuose smulkieji verslininkai su mielu noru darbuotojams mokėtų kad ir tūkstančius eurų, tačiau regionuose neįmanoma gauti didelių pajamų, todėl ir atlyginimai maži.

G. Stoškaus teigimu, siekiant, kad gyventojai uždirbtų daugiau, reikėtų iki dabartinio MMA dydžio – 642 eurų – didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Taip pat jis siūlo, kad MMA būtų diferencijuojamas pagal regionus, kadangi dabar MMA skaičiuojamas atsižvelgiant į darbo užmokestį visoje Lietuvoje, nors regionuose vidutinis darbo užmokestis yra daug mažesnis.

Smulkiojo verslo atstovė: bankrutuosime

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė tikina, kad asociacija yra kategoriškai prieš minimaliojo atlyginimo didinimą, ir priduria, kad smulkusis verslas neturi iš ko mokėti didesnių atlyginimų, todėl verslininkai mažins etatų skaičių, o kai kurie tiesiog bankrutuos.

„Smulkusis verslas labiausiai nukentėjo per pandemiją ir iki dabar neatsigauna. (...) Verslininkai tik bando išsilaikyti rinkoje, o dabar siūloma didinti atlyginimus. Juk juos reikia uždirbti. Jei iš neuždirbtų pinigų mokėsi atlyginimus, bus bankrotas. Valdžia turėtų į tai atkreipti dėmesį. Yra neteisinga, kada tik išėjome iš karantino, kada po 5 mėnesius verslas negalėjo dirbti, didinti MMA. (...) Visi verslininkai yra išsigandę ir sunerimę“, – nuogąstauja Z. Sorokienė.

„Jeigu verslas turi susispausti, tai ir darbuotojai turi galvoti, kaip susispausti“, – priduria ji ir ragina nedidinti MMA.

Z. Sorokienė sako, kad valstybėje iš viso neturėtų būti nustatytas MMA, o verslas turėtų mokėti tokius atlyginimus, kokia verslo ekonominė būklė. „Yra verslininkų, kurie moka vidutinius ir didesnius atlyginimus, nes turi pajamų. Bet regione likęs tik smulkiausias verslas, kuriam išsilaikyti itin sunku“, – tikina smulkiojo verslo atstovė.

Jeigu verslas turi susispausti, tai ir darbuotojai turi galvoti, kaip susispausti.

Z. Sorokienė

Ji taip pat nuogąstauja, kad užsidarius daliai smulkiųjų įmonių žmonės registruosis Užimtumo tarnyboje ir bus išlaikomi valstybės.

Profsąjunga: ar reikia tokio verslo, kuriam sunku mokėti minimumą?

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė svarsto, ar Lietuvai iš viso reikia verslo, kuriam sunku darbuotojams mokėti minimalų darbo užmokestį.

„Keista, kad verslininkai kelia tokias diskusijas (kad padidinus MMA gali tekti užsidaryti, – LRT.lt). Verslas plėtojamas siekiant sukurti produkciją, ją parduoti ir uždirbti pelno. Vadinasi, pagrindinis dalykas yra pelnas. Jeigu tavo verslas nėra pelningas, vadinasi, tu jį administruoji netinkamai ir galbūt verta atsisakyti tokio verslo. Nežinau, ar yra tikslinga Lietuvoje laikyti tokį verslą, kuris nesugeba darbuotojui mokėti net ir minimalaus atlyginimo“, – LRT.lt sako I. Ruginienė.

Ji taip pat pažymi, kad Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pritaria, jog MMA kitąmet didėtų iki 730 eurų, ir atsisako siūlymo MMA didinti dar sparčiau, iki 750 eurų.

D. Matukienė: verslininkai susikraus lagaminus ir išvažiuos

Savo ruožtu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė taip pat siūlo nedidinti MMA: „Dabar negalima didinti minimalios algos, nes regionuose vartotojai yra išgąsdinti, o vartojimas yra sumažėjęs. (...) Toks drastiškas minimalaus atlyginimo didinimas reikštų tik viena – smulkiojo ir vidutinio verslo bankrotą regionuose ir dar didesnius įsiskolinimus“, – mano D. Matukienė.

Jos teigimu, šiuo metu apie 40 tūkst. smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių turi įsiskolinimų, jų skolos yra 4 kartus didesnės nei prieš pandemiją. Dar labiau optimizuoti verslo, anot D. Matukienės, neįmanoma, todėl verslininkai yra nepavydėtinoje situacijoje.

„Yra daug įmonių, kuriose yra nuo 1 iki 4 darbuotojų. Ten viskas taip suskaičiuota ir minimizuota, kad nei atleisti nieko gali, nei kainų didinti, nes niekas pas tave neis. Taigi verslas yra beviltiškoje situacijoje“, – mano Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Toks drastiškas minimalaus atlyginimo didinimas reikštų tik viena – smulkiojo ir vidutinio verslo bankrotą regionuose ir dar didesnius įsiskolinimus.

D. Matukienė

Jos nuomone, skurdas Lietuvoje padidinus MMA gali ir nesumažėti, nes dalis įmonių užsidarys, darbuotojai bus atleisti, o verslininkai emigruos. „Verslininkų reakcija yra tokia: jeigu ir toliau iš jų tyčiosis ir nelaikys lygiaverčiais partneriais, tai jie eis ten, kur nuėjo 200 tūkst. Tiesiog susikraus lagaminus ir išvažiuos“, – sako D. Matukienė.

Lietuvos bankas: MMA didinimas turės teigiamą poveikį ekonomikos augimui

Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus įsitikinęs: jei 50 ar 100 eurų atlyginimo padidėjimas lemia, kad verslas žlunga, jis bet kokiu atveju kada nors žlugs, nes atlyginimai nuolatos augs.

G. Šimkaus teigimu, norint, kad šalies ekonominis lygis kiltų, didinti MMA yra būtina. „Jeigu mūsų šalis turtingėja, auga ekonominė gerovė, darbo užmokestis taip pat turi didėti. Verslas turi prisitaikyti prie naujos realybės. Juk yra Vokietija, Austrija, Nyderlandai, kitos valstybės, juk ten yra ir mažų miestelių, ir nedidelių parduotuvių, bet atlyginimai kitokie, vadinasi, galimybių yra“, – sako Lietuvos banko vadovas.

Savo ruožtu Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Aurelijus Dabušinskas apžvelgdamas MMA didinimo poveikį ekonomikai sako, kad minimalaus atlyginimo didinimas gali auginti nedarbą tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių.

„Iki šiol įgyvendinti MMA padidinimai Lietuvoje nedarė reikšmingos neigiamos įtakos bendrajam užimtųjų skaičiui ekonomikoje. Vis dėlto, žiūrint siauriau, į MMA pakeitimų poveikį užimtumui gyventojų, kurių darbo užmokestis yra lygus arba artimas MMA, tam tikras neigiamas poveikis gali pasireikšti. Bet dėl spartaus ekonomikos augimo, kurį lydi pastebimai sustiprėjusi darbuotojų paklausa, šis poveikis šį kartą turėtų būti menkesnis“, – sako ekonomistas.

Lietuvos banko vertinimu, dėl MMA padidinimo iki 730 eurų šalies vidutinio darbo užmokesčio augimas 2022 metais būtų maždaug 1,5 proc. spartesnis, palyginti su augimu, jei MMA nebūtų keičiamas. Kadangi tai padidintų gyventojų disponuojamąsias pajamas, maždaug 0,3–0,5 proc. sparčiau padidėtų privatusis vartojimas, 0,1–0,2 proc. sparčiau augtų importas bei investicijos. Dėl to realusis BVP 2022 metais galėtų paaugti 0,1–0,2 proc. sparčiau, o bendrajai infliacijai MMA padidinimas reikšmingos įtakos neturėtų.

Apžvelgdamas, kaip MMA didinimas paveiks regione dirbančius smulkiuosius verslininkus, A. Dabušinskas tikina, kad, kalbant apie sąnaudas, didesnės išlaidos atlyginimams santykinai labiau paveiks tas įmones, kuriose MMA ar jai artimas darbo užmokestis sudaro palyginti didelę veiklos sąnaudų dalį.

„Tačiau nereikėtų pamiršti ir jau minėto poveikio paklausai: dėl kylančio MMA augantis vartojimas (šalies ir regionų mastu) galiausiai turėtų teigiamą poveikį įmonių, ypač tų, kurios orientuojasi į vietos rinką, pajamoms“, – mano Lietuvos banko ekonomistas.

SADM: praeities duomenys rodo teigiamą poveikį ekonomikai

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Edita Banienė sako, kad MMA padidėjimas reiškia ne vien tik padidėjusias darbo užmokesčio išlaidas verslui ir valstybės sektoriui, bet ir padidėjusias pajamas dėl išaugusios paklausos.

E. Banienė taip pat pažymi, kad jaudintis dėl to, jog regione verslas bankrutuos, nereikėtų, nes praeityje MMA didinimas ekonomikai turėjo tik teigiamą įtaką.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje 2016 metais MMA per du kartus buvo padidinta 16,8 proc., tačiau tai neturėjo neigiamos įtakos ekonomikai. BVP toliau augo ir 2016 metais buvo 2,5 proc. (2015 metais augo 2 proc.), nedarbas nuosekliai mažėjo iki 7,9 proc. (nuo 9,1 proc. 2015 metais), užimtųjų skaičius augo 2 proc. (2015 metais augo tik 1,2 proc.), valdžios sektoriaus finansai buvo pertekliniai ir tokie išliko iki 2019-ųjų, nors kasmet buvo didinamas ir MMA, ir viešojo sektoriaus darbo užmokestis“, – vardija E. Banienė.

Ji taip pat akcentuoja, kad panašų MMA poveikį valdžios sektoriui įžvelgia ir Europos Komisija savo atliktame poveikio vertinime: „Numatoma, kad minimalaus darbo užmokesčio padidinimas pagerins valstybių biudžetų balansą (mažiau nei 0,1 proc. BVP).“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.