Verslas

2021.09.18 12:44

„UkraineInvest“ vadovas: lietuviai iš Baltarusijos verslus perkelia į Ukrainą

Indrė Vainalavičiūtė, LRT.lt2021.09.18 12:44

Ne tik COVID-19 pandemija, bet ir įtempta situacija kaimyninėje Baltarusijoje skatina regiono verslininkus ieškoti naujų rinkų ir vystyti verslą valstybėse, kuriose politinė situacija stabilesnė. Kai kurios Baltarusijoje veikiančios įmonės jau kurį laiką dairosi galimybės persikelti į kitas šalis, o viena tokių potencialių krypčių – Ukraina.

Vilniuje neseniai viešėjęs Ukrainos investicijų pritraukimo agentūros „UkraineInvest“ vadovas Serhijus Civkačas įsitikinęs, kad jo šalis šiuo metu išgyvena itin svarbų transformacijos laikotarpį ir tampa vis patrauklesnė galimybių investuoti ieškančiam užsienio verslui.

– Su kokia žinute iš Vilniaus grįšite į Ukrainą?

– Džiaugiamės matydami Lietuvos verslininkų norą investuoti Ukrainoje. Aktyviai bendraujame su jūsų šalies verslininkais, kurie jau investavo Ukrainoje bei tais, kurie ketina investuoti artimiausioje ateityje. Kalbamės ir su tais verslais, kurie nėra priėmę sprendimo žengti į Ukrainą, bet mato mūsų šalį kaip potencialią rinką.

Mums itin svarbu aktyviai bendradarbiauti su tais verslais, kurie jau dirba Ukrainoje, tai mūsų patys svarbiausi ambasadoriai. Būtent jiems ir stengiamės suteikti visokeriopą pagalbą ir sudaryti kuo geresnes sąlygas veikti.

Mums labai svarbu parodyti, kad Ukraina keičiasi ir vystosi ne tik kaip vieta, tinkanti plėsti jau egzistuojančius verslus, bet ir kaip naujiems verslams kurti tinkama šalis. Šiuo metu išgyvename istoriškai svarbių permainų laikotarpį, tokių kaip žemės reforma ar skaitmenizacija. Mums tai visai neblogai sekasi: šiuo metu Ukrainoje veikia apie du šimtai skaitmeninių valstybės paslaugų.

– Kokie būtent verslai aktyviai domisi galimybėmis investuoti Ukrainoje?

– Skaičiuojame, kad šiuo metu Lietuvos tiesioginės investicijos Ukrainoje siekia 172 milijonus eurų. Aktyviausiai lietuviai investuoja į prekybos ir nekilnojamojo turto plėtros sektorius. Mes manome, kad būsimiems investuotojams turėtų būti taip pat patrauklūs informacinių technologijų bei inovacijų plėtros ir tyrimų ir, žinoma, gamybos bei logistikos sektoriai. Norėčiau atkreipti dėmesį į logistikos sektoriaus plėtros specifiką, tai labai svarbus aspektas ir dėl to, kad Ukrainoje šiuo metu itin gausiai auga elektroninės komercijos rinka.

– Ar galėtumėte įvardyti konkrečias įmones, kurios ketina artimiausiu metu žengti į Ukrainos rinką?

– Konkrečių įmonių įvardyti nenorėčiau, nes tai labai jautrus klausimas, kol neturime galutinių susitarimų, bet galiu pasakyti tik tiek, kad kalbama apie keletą stambių gamybinių įmonių. Galiu atskleisti, kad investicijas Ukrainoje, Charkovo mieste planuoja bendrovė „Avialogistika“.

– Kaip manote, kokie pagrindiniai sunkumai iškyla bendrovėms, norinčioms žengti į Ukrainos rinką? Dažnai nuogąstaujama, kad planuojantiems dirbti šioje rinkoje pravartu būtų susipažinti su „rusiškomis verslo taisyklėmis“?

– Ukrainoje negali būti nė kalbos apie jokias „rusiškas verslo taisykles“. Nenorėčiau kalbėti apie politiką ir pabrėžiu, kad Ukrainoje galioja ukrainietiškos taisyklės. Tą galiu užtikrinti. Neturime rusiškų, amerikietiškų ar kitų taisyklių, kiekviena šalis turi savo identitetą ir tam tikrą verslo rinkos specifiką – taip pat. Kartais kalbama apie „laukinę rinką“ ir tai didelė problema, nes negatyvios naujienos sklinda plačiau ir greičiau nei pozityvios. Ukraina nuo 2010–2014 metų, kai šalies vadovu buvo Viktoras Janukovičius, labai pasikeitė. Anuomet šalyje buvo itin aukštas korupcijos lygis ir tikiu, kad puikiai pamenate, kas nutiko vėliau. Nuo to laiko mes padarėme didelį ir svarbų šuolį ir metai po metų sėkmingai plėtėme savo verslo partnerių ratą bei tarptautinio verslo ryšius, sukūrėme kovos su korupcija sistemą, priimtas naujas Ekonominio saugumo įstatymas.

Šiuo metu diegiame pačias geriausias užsienio šalių praktikas – savo įmonę Ukrainoje galite registruoti vos per keletą valandų ir tai pavyks padaryti elektroniniu būdu, tam neprireiks nė vieno popierinio dokumento, tik elektroninių tapatybės patvirtinimo priemonių.

– Tiek COVID-19 pandemija, tiek geopolitinė situacija regione turėjo įtakos verslo sektoriaus plėtrai. Kaip šie faktoriai pakeitė bendrą Ukrainos ekonomikos vaizdą?

– Šis periodas buvo sudėtingas ne tik mums, bet ir visam pasauliui. Kaip rodo statistika, šis laikotarpis kai kuriose valstybėse buvo didžiausia krizė nuo Antrojo pasaulio karo laikų, daugiau nei 170 pasaulio šalių fiksavo neigiamas BVP rodiklio reikšmes, bet Ukraina atsilaikė visai neblogai, o ir pasaulio banko duomenimis mūsų BVP rodiklis šoktelėjo nuo 7 iki 8 procentų, tad metus baigėme tik –4 procentų reikšme. Pirmojo pusmečio augimo prognozė – apie 4 proc. ir tai rodo, kad atsigauname gana greitai.

– Kaip vertinate situaciją kaimyninėje Baltarusijoje?

– Labai liūdna stebėti situaciją Baltarusijoje, mes, ukrainiečiai, palaikome baltarusius. Ši situacija neabejotinai paveikė ir mus, nes daugybė Baltarusijos kompanijų pradėjo galvoti apie tai, kad verslą reikėtų perkelti į Ukrainą. Tas pats vyksta ir su lietuviškomis kompanijomis Baltarusijoje – jos svarsto perkėlimą į Ukrainą. Šioms kompanijoms planuojame suteikti visą reikiamą paramą, kad jos galėtų sklandžiai persikelti ir veikti.

– Teigiate, kad Baltarusiją paliekančios kompanijos aktyviai kuriasi Ukrainoje, kas skatina verslininkus priimti būtent tokį sprendimą?

– Vienas svarbiausių motyvų – galimybė dirbti europietiškoje demokratinėje valstybėje. Verslininkai Ukrainoje gali jaustis saugūs ir nebus persekiojami dėl kokių nors politinių priežasčių, o kartu jie puikiai jausis turėdami galimybę bendrauti Europos kalba.

Kalbant apie paramą verslui įsikurti, tai naujai Ukrainoje veiklą pradedančios įmonės gali gauti apie 30 procentų jų investicijos dydžio subsidiją. Tiesa, ši priemonė numato ir vieną reikalavimą specifiniams veiklos sektoriams: per penkerius metus investicija turi siekti bent 20 mln. eurų, tačiau tokioms sritims kaip turizmas, sveikatos apsauga, logistika, pašto paslaugos, naudingųjų iškasenų gavyba ir kt. šis reikalavimas netaikomas. Pagalbą investuotojams Ukrainoje teikia valstybinės agentūros, jos padeda parengti reikiamus dokumentus.

Dirbame vystydami galimybes pritraukti investuotojų į atskirus sektorius. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriama tam tikra ekonominė zona, kurioje galės kurtis informacinių technologijų kompanijos, jos galės naudotis tam tikromis mokesčių sąlygomis.

Ukrainoje vyksta aktyvus nekilnojamojo turto privatizacijos procesas, galima įsigyti įvairių nekilnojamojo turto objektų ir juos modernizuoti, taip pat galima įsigyti sklypų.

– 20 milijonų eurų investicijų kartelė atrodo iškelta gana aukštai…

– Bet juk kalbame apie investicijas penkerių metų laikotarpiui, tad ši galimybė gali būti aktuali daugeliui vidutinio dydžio lietuviškų kompanijų. Be to, esama įvairių bendradarbiavimo formų, pačios įmonės gali rinktis įvairius modelius – investuoti dalį savo lėšų, o likusios dalies kreiptis į finansų įstaigas Ukrainoje ar ieškoti vietinių ar užsienio partnerių ir kurti konsorciumą. Mes labai rimtai žiūrime į kiekvieną potencialų investuotoją ir siekiame jam pasiūlyti geriausias sąlygas, tad net jei įmonė ketina investuoti ne 20 mln., bet 500 tūkst. eurų, ji gali kreiptis į agentūrą „UkraineInvest“. Pabrėžiu, nesame investicinis bankas, esame agentūra ir mūsų užduotis – keisti iki šiol matytą Ukrainos paveikslą, nes jis neabejotinai pasenęs.

– Galbūt Jums yra tekę girdėti, kad lietuviai Ukrainoje vystytų itin nišines ar specifines verslo idėjas?

– Išskirčiau kūrybinių industrijų sferą, joms Ukrainoje šiuo metu skiriama itin daug dėmesio. Juk tokios sritys kaip mada, turizmas ar kino pramonė turi būti vystomos. Pastaraisiais metais Ukrainoje matome vidaus turizmo augimą, tad ir investicijos į šios srities infrastruktūrą yra labai laukiamos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt