Verslas

2021.09.10 22:00

Ministerija planuoja didinti sąvartynų mokestį, savivaldybės teigia – kentės gyventojai

Kristina Jackūnaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.10 22:00

Aplinkos ministerija planuoja penkis kartus didinti sąvartynų mokestį, siekdama skatinti šiukšlių rūšiavimą ir perdirbimą. Savivaldybių asociacijos vadovas sako, kad dėl to atliekų surinkimo mokesčiai gyventojams pabrangs keliasdešimt eurų per metus. Seimo opozicija prognozuoja, kad kiltų ir šiukšlių deginimo, o kartu ir šildymo kainos. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodo, kad gyventojai turi keisti savo miestų valdžią, jei kainos kiltų, nes savivaldybės, pasak jo, būtų už tai atsakingos.

Aplinkos ministerijos duomenims, Lietuvoje į sąvartynus vis dar keliauja maždaug ketvirtadalis šiukšlių. Dabar valstybė už toną į sąvartyną atvežamų šiukšlių ima 10 eurų mokestį. Aplinkos ministras S. Gentvilas rudens sesijoje žada teikti Seimui siūlymą nuo kitų metų liepos didinti šį mokestį penkis kartus – iki 50 eurų.

Aplinkos ministras sako, kad taip siekia savivaldybes paskatinti perdirbti šiukšles ir atsisakyti sąvartynų: „Savivaldybės gavo visus įrankius aprūpinti gyventojus rūšiavimo konteineriais, taip pat ir maisto rūšiavimo konteineriais 100 m. nuo kiekvieno daugiabučio. Gavo pinigus ir automatinį apmokėjimą už šitas investicijas – savalaikį varpelių ištuštinimą varpelių. Galų gale Lietuvoje pradėjo veikti visos deginimo jėgainės ir automatinio rūšiavimo linijos. Taigi, nebėra pasiteisinimo toliau eksploatuoti sąvartynus.“

Ministras teigia, kad Skandinavijoje sąvartynų tiesiog nebėra: „Tai Lietuvoje sąvartynai taip pat turėtų tapti istorija – sukūrus visas galimybes rūšiuoti sąvartynai nebereikalingi“.

Kauno regiono atliekų centro direktorius Laurynas Virbickas nesutinka, kad sąvartynai šiandien nebereikalingi: „Realiai nėra Lietuvoje pakankamai atliekų apdorojimo, perdirbimo įrenginių – iš tiesų yra tik sąvartynai ir atliekų deginimo įrenginiai. Sąvartynų negalima uždaryti, nes yra statybinės mišrios atliekos, asbestą reikia kažkur padėti. Ne visas atliekas gali deginti, todėl dalis – bent iki 15 procentų – vis tiek turi kažkur dar būti tvarkoma. Nėra pakankamai infrastruktūros, kad viskas būtų perdirbama ir grąžinama žiediniu ciklu“.

Seimo opozicijos atstovai sako, kad didinti sąvartynų mokestį penkis kartus – pernelyg drastiška. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas, „valstiečių“ atstovas Arvydas Nekrošius netiki, kad galima taip staiga atsikratyti sąvartynų: „ Na, čia pakankamai utopiškai galvojama. Lietuvoj tas per naktį neįvyks. Jei tai įvyktų – kainuotų milžiniškas sumas“.

A. Nekrošius sako, kad sąvartynų mokesčio didinimas naudingas šiukšlių deginimo jėgainėms: „Aš pagrindinį interesą matyčiau atliekų degintojų, nes, tikėtina, jie matydami, kad atliekų tvarkymas sąvartynuose brangsta, taip pat savo paslaugas pabrangintų. Šiukšlių deginimo gamyklos tiekia šilumą gyventojams, tikėtina, kad gyventojams dėl to augtų ir šildymo kainos“.

Panašiai mano ir Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. Jis teigia, kad jei valstybė penkis kartus padidintų sąvartynų mokestį – gyventojai gautų didesnes sąskaitas: „Tikrai atsilieps. Nebūtinai per sąvartyno įkainio padidinimą atsilieps. Gali būti, kad atsilieps per tai, kad degintojai, kuriuos pasieks didesni kiekiai atliekų, irgi sugalvos pasididinti atliekų deginimo tonos įkainį. Ir aš manau, kad didinimas ypatingai toks ženklus, kartais, palies namų ūkius. Tai nebus kažkokios milžiniškos sumos. Greičiausiai išlaidos namų ūkiui padidės iki keliasdešimties eurų“.

Aplinkos ministras S. Gentvilas tikina, kad jei kainos gyventojams kils, tai bus konkrečių savivaldybių atsakomybė. Paklaustas, ką daryti tokiu atveju gyventojams, ministras nevynioja žodžio į vatą: „Na... Keiskit valdžią mieste. Yra pažangių savivaldybių – visas Alytaus regionas, Klaipėdos regionas, Marijampolės regionas. Ten tikrai išvystyta rūšiavimo infrastruktūra, maisto atliekų surinkimas. Tikrai gerų pavyzdžių yra. Bet kai kur, deja, yra apsileista. Todėl gyventojai turi keisti valdžią, jei ji nesugeba keisti tos infrastruktūros“.

Savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius sako, kad toks ministro pareiškimas jam kelia juoką : „Manyti, kad šiukšlių laidojimo kažkokia procentine dalis neliks išvis nuo kažkokių metų, – naivu.“

Jonavos meras M. Sinkevičius sako, kad tikslas yra visų bendras – sąvartynų naudojimą sumažinti iki minimumo, bet tą, pasak jo, reikia daryti palaipsniui. „Ministro įžvalgos būtų teisingos, jeigu nebūtų daroma spragtelėjus pirštais, mes paraginsim savivaldą arba paraginsim visus botagu. O tas botagas yra kartais didinami mokesčiai“, – sako M. Sinkevičius.

Jo teigimu, teisingiau būtų laikytis dabar galiojančių įstatymų, pagal kuriuos sąvartynų mokestis didėtų po truputį per kelerius metus: „Ir judam link tvarkymosi ir kuo mažesnio atliekų deponavimo kasmet. Bet taip sakyti smūginiu būdu: „Jeigu nesusitvarkot, tai mokat“? Na, tikrai nesumokės savivaldybė už pakilusius atliekų tvarkymo kaštus, teks tai padengti gyventojams.“

Kauno vicemeras Andrius Palionis taip pat nesutinka, kad jei augs šiukšlių išvežimas gyventojams, tai bus tik dėl miesto valdžios atsakomybės: „Nepaisant to, kad augs sąvartynų mokestis, kiekvienais metais auga ir šiukšlių deginimo įkainis už toną ir žinome, kad tai neišvengiamai augs ir kitais metais. Natūralu, kad viskas bus įskaičiuota į vartotojų tarifą. To būtų galima išvengti, jei atsirastų valstybinis šiukšlių deginimo įkainio reguliavimas, nes, panašu, kad sąvartynų ir šiukšlių deginimo įkainiai vejasi vienas kitą“.

Prieš pusantrų metų panašius siūlymas – didinti sąvartynų mokestį net mažiau – tris kartus ankstesnės kadencijos Seimo buvo atmestas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt