Verslas

2021.09.25 07:00

Ekstremalių pojūčių mėgėjos meta iššūkį kruasanams: jų virtuvėse kvepia meduoliai su silke, šonine ar datulinėmis paprikomis

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2021.09.25 07:00

Meduoliai, bet ne tokie, apie kuriuos pagalvoja daugelis. Tai meduoliai su kava, mėtomis, levandomis, kanapių sėklomis, grybais, datulinėmis paprikomis, šonine ar net silke. Būtent su tokiais meduoliais dvi draugės – Regina Žemaitienė ir Viktorija Timofejeva – meta iššūkį lietuvių pamėgtiems kruasanams ir bando įgyvendinti savo slaptą misiją – kad meduolius lietuviai valgytų ryte, per pietus ir vakare, o sekmadieniais – gausiai. Rodos, po truputį bent iš kai kur išstumti kruasanus pavyksta – vos daugiau nei prieš pusmetį netoli Vilniaus, Rėvos kaime, pradėti kepti meduoliai jau keliauja ir į kitus žemynus.

Jau trečius metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!

„Mudvi važinėjame motociklais, mudvi esame draugės ir mudvi pradėjome medituoti, svajoti ir kepti meduolius. Kepėme labai daug, kol jie išėjo gražūs, puošnūs, apvalūs, purūs, elegantiškai stori... Bet ne į storumą“, – apie tai, kaip meilė motociklams suvedė su Viktorija ir kaip atsirado „Džiaugsmo meduoliai“, pasakoja Regina.

Anot jos, tam tikra prasme meduolius kepti prieš daugiau nei pusmetį paskatino ir pandemija: „Viskas prasidėjo vasario mėnesį, kai buvo šalta, niūroka ir kalėdinis periodas buvo pasibaigęs. Buvo COVID-19, karantinas. Aplinka buvo labai tamsi. Cepelininis dangus. Visi žmonės kažkokie liūdni. Pradėjome galvoti, kad reikia džiaugsmo, džiaugsmo, džiaugsmo! Iš kur paimti tą džiaugsmą?“

Ji sako, kad tuomet ir atėjo mintis, kad džiaugsmą galima sukurti. Ir sukurti taip, kad žmonės tuo džiaugsmu pradėtų dalytis.

„Būna apsikabinimo ar pasibučiavimo tradicijos. Taip ir su tuo džiaugsmu. Aš esu aplinkoje, kurioje labai gausiai kepami meduoliai, ir man atėjo mintis, kad meduolis – medus, gvazdikėliai, kvapai – labai lietuviška, senovinė, tautinė tradicija. Kodėl turime valgyti kruasanus, kai galime valgyti meduolius? Ir dar – džiaugsmo meduolius, kurie gali būti labai įvairūs. Tai tokia staigmena – meduoliai su silke, su šonine, aguonomis... Nustebink savo gomurį“, – sako Regina.

Meduoliuose gali atsidurti ir kava, ir silkė, ir šoninė

O gomurys iš tiesų gali nustebti – Reginos ir Viktorijos kepami meduoliai pagardinti ne tik įprastais meduolių prieskoniais. Juose atsiduria ir patys įvairiausi, o kartais ir netikėčiausi priedai: silkė, šoninė, datulinės paprikos, kava, mėtos, liepžiedžiai, čiobreliai, grybai... Kepėjos saugo ir išskirtinį senolės receptą, pagal kurį meduoliai kepami be pieno ir kiaušinių.

„Tai du viename – nudžiugink padovanojęs. Pirma padovanoji, taip džiaugsmo suteiki, o kai žmogus pradeda valgyti, atsiveria antras džiaugsmas, nes viduje yra paslaptis – žmogus nežino, ką gavo. Ar su datulinėmis paprikomis? Ar su levandomis? Atkanda, o ten – staigmena. Ir vėl džiaugiasi, galvoja – geras draugas, padovanojo tokią jėgą. Išeina toks malonumas dovanoti ne tik dovaną, bet ir staigmeną“, – sako Viktorija.

Negana to, ant kone delno dydžio meduolio kepėjos tepa cukraus glazūrą, ant kurios vėliau nugula ir specialiu spausdintuvu maistiniais dažais atspausdinti paveikslėliai. Nors atspausdinti galima bet ką, džiaugsmu dalytis norinčios draugės dažniausiai renkasi spausdinti linksmus veidelius.

„Kai atidaroma dėžutė, žmogus iškart pamato platų šypsnį nuo ausies iki ausies. Tada nušvinta ir pats žmogus. Tada, kaip Viktorija sako, atsikandus aplanko staigmena, nes žmogus nežino, kokio skonio meduolį gavo. Neparašyta, koks ten skonis“, – tvirtina Regina.

Rekomendacija keliauja iš lūpų į lūpas: meduoliai jau skanaujami ir kituose žemynuose

Nors pradėti kepti vos kiek daugiau nei prieš pusmetį, šie meduoliai džiaugsmą neša per visą pasaulį. Kaip pasakoja pašnekovės, meduolius jau ragauja ir Australija, ir JAV, ir netgi Grenlandija.

„Čia yra toks radijas, kuris vadinasi BBS – bobutė bobutei sakė. Tai eina iš lūpų į lūpas, tik ne bobutė bobutei pasakė, o draugė draugei – DDS. Naują radiją išradome – draugė draugei sakė. Visa tai tik dėl to – viena paragavo, antrai padovanojo, trečia irgi paragavo“, – pasakodama, kaip meduoliai iškeliavo į kitas šalis, juokiasi Regina.

„Labai smagu šiuos meduolius siųsti giminėms ir artimiesiems į užsienį, nes jų galiojimo laikas be galo ilgas – bent pusė metų, nes jie tarsi brandinasi. Jie kepami iš brandintos tešlos – jau brandinti – ir dar brandinasi. Skonis tik stiprėja ir labiau atsiskleidžia. Pavyzdžiui, jų galima užsisakyti dabar ir ramiausiai įteikti per Kalėdas“, – tikina Regina.

Kepėjos neslepia išsikėlusios misiją ir metusios iššūkį lietuvių pamėgtiems prancūziškiems rageliams – kruasanams. Anot pašnekovių, jų tikslas – kad lietuviai meduolius valgytų tris kartus per dieną: pusryčiams, pietums ir vakarienei.

„Mes turime tokią slaptą misiją, kad Lietuva prisimintų meduolius ir pradėtų jų daug daug valgyti. Iš tikrųjų – iššūkis kruasanams. Lietuviai turėtų prisiminti tokius savo tautinius kepinius kaip meduoliai. Jų galima nusipirkti ir be glazūros, kasdieniam valgymui – ryte, per pietus ir vakare. Kiekvieną dieną, o sekmadieniais – daug. Tada mes visi būsime elegantiškai stori, kaip mūsų meduoliai. Arba atvirkščiai – labai užsimaloninę to medaus aromato, tų prieskoninių žolelių. Įsivaizduokite, kas gali būti lietuviškiau už meduolį su čiobreliais, liepžiedžiais ar raudonėliais“, – vardija Regina.

„Neišduok paslapčių!“ – įsiterpia Viktorija.

Nepasisekusiu laiko tik vieną receptą

Pradėjus kalbėti apie meduolių skonį – tai nutinka ne kartą – tai Viktorija, tai Regina viena kitą paragina neišduoti visų skonio paslapčių. O paslapčių išties daug. Kaip sako Viktorija, kartais meduoliuose atsiduria ir tai, kas patraukia akį šaldytuve, kaip nutiko su silke, o kartais tenka tiesiog eksperimentuoti.

„Regina kepa pas save, aš kepu pas save, tada susibėgame, patikriname receptą. Mhm, mano negerai, jos – gerai. Tada keičiamės. Pusę metų dėliojome receptūras, o idėjos, su kuo kepti, man atrodo, gimsta kepant. Kai nežinai, ko įdėti, atidarai šaldytuvą ir... silkė guli! Jėga! Iškepu, skambinu Reginai: „Regina, su silke gerai?“ Sako: „Negali būti, gal nereikia?“ „Pamatysi, bus turbo!“ Taip ir yra. Labai skanus, aitrus skonis. Kvapas keistas, geriau neuostyti, iškart valgyti“, – juokiasi Viktorija.

Pašnekovės išduoda ir kitą paslaptį – meduolių skonį lemia ir sezoniškumas. Dabar į orkaitę dažnai keliauja meduoliai su džiovintais grybais, riešutais.

„Jau antrą dieną kepame su grybais. Tiesiog neįmanoma atsiplėšti. Dar su riešutais bus. Aišku, bandysime šermukšnių įdėti. Žiūrėsime, koks skonis išeis“, – sako Viktorija.

Regina priduria, kad po kurio laiko iš orkaitės vis dažniau išlįs Kalėdomis kvepiantys meduoliai – su apelsinais, aguonomis ar kanapių sėklomis.

Beje, nors kai kurie meduolių pagardai skamba keistokai, pašnekovės teigia, kad kol kas nenusisekusiais meduoliais laiko tik vienus. „Su šviežiomis braškėmis. Nedera braškės ir gvazdikėliai...“ – sako Regina.

Viktorija užsimena, kad braškėms irgi turi planų, bet šią paslaptį jos saugo ir kol kas neišduoda.

Pradėjus kepti meduolius, pasimiršta ne tik bėdos, bet ir būtinybė pavalgyti

Situaciją, kai kepdamas meduolius nesi tikras dėl galutinio rezultato, abi pašnekovės lygina būtent su važiavimu motociklu. „Nežinai, kas bus už posūkio“, – duetu sako moterys.

„Tai savotiškas iššūkis. Kaip ir važiuojant motociklu – tu atsiriboji nuo viso pasaulio, negalvoji apie nieką. Niekas nerūpi, nes tu galvoji apie savo saugumą ir tai, kas bus už posūkio. Lygiai taip pat su meduoliais. Gaminame, atrandame naujų skonių. Pavyks? Nepavyks? Užmaišiau tešlą, padėjau į šaldytuvą ir laukiu, kas bus už trijų dienų.

Taip knieti ištraukti. Ištrauki, iškepi – taip, nėra žvyro už posūkio, taip gražiai iškepė. Arba, būna, Dieve mano, dabar vėl iš naujo tuos 12 kilometrų žvyrkeliu važiuoti. Darai naują tešlą, tobulini, nes nepavyko. Tai savotiškas iššūkis. Pradedi maišyti ir pamiršti visas problemas“, – sako Viktorija.

Pašnekovės tvirtina, kad bekepdamos meduolius neretai pamiršta ir pavalgyti, ir atsigerti.

„Vaikai klausia – mama, tai gal kavos? Sakau – taip kavos, – pasakoja Viktorija. – Padaro kavos...“

„Ir ji stovi“, – užbaigia besijuokdamos pašnekovės.

„Visa tai labai užveda, labai įdomu ir galiausiai po to, kai jau duodi paragauti žmonėms, pavyzdžiui, visiškai svetimiems, jauti jų emociją“, – tęsia Viktorija.

„Akys nušvinta, pradeda spindėti“, – priduria Regina.

„Ir jie kažkur išeina, pradeda apie kažką galvoti. Mes juos užprogramuojame džiaugsmu“, – šypsosi Viktorija.

Meduoliams paruošti reikia bent keturių dienų

Nors meduoliams paruošti prireikia bent keturių dienų, nes tešla turi brandintis, meduoliai, o vėliau ir glazūra – pailsėti, moterys neslepia besitikinčios, kad ši veikla taps pagrindinė, nors anksčiau nė viena su kulinarija nieko bendro neturėjo.

„Vėliau batus. Mano toks buvo rankų darbas, – sako Viktorija. – Viskas prasidėjo nuo šlepečių, pirties kepurių. Paskui įlindau į avalynės pramonę. Buvo labai įdomu. Aišku, sunkus ir sudėtingas darbas, bet kažkaip paviliojo labiau skanūs kvapai, o ne klijai.“

„Aš visą laiką dirbau gamybos įmonėje gamybos vadove, – sako Regina. – Mano patirtis dabar labai praverčia. Dirbau poligrafijos įmonėje. Dėl tos patirties galiu kurti ir daryti pakuotes, apskritai apipavidalinti tiek meduolius, tiek pakuotes. Mane visą laiką traukė skoniai, aromatai, formos, estetika, plastika. Tiesiog preciziškas kruopštumas.“

Viktorija juokauja besitikinti, kad dabar šlepetes vels tik tada, kai neturės ką veikti ar pradilusiomis šlepetėmis pasiskųs draugė.

„Mes labai tikimės, kad tai bus pagrindinis, mėgstamiausias ir nuostabiausias darbas, kad galėtume džiaugsmą skleisti iš visų pusių. Pirmiausia džiaugsmas sklinda iš mūsų vidaus – energija mūsų, nuotaika mūsų, meilė kitiems ir noras dovanoti džiaugsmą. Tikėkimės, kad taip ir bus, o visi darbai, kurie buvo, liks tik kaip mažutis hobis. Kai neturėsiu ką veikti, galbūt nuvelsiu šlepetes draugei, kuri sakys – mano jau pradilo“, – šypsosi Viktorija.

Nors visų paslapčių pašnekovės neišduoda, užtikrina – skonio eksperimentų, kurie nustebintų gomurį, dar bus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt