Verslas

2021.09.12 15:07

„Kauno grūdų“ vadovas: augalinė „mėsa“ – labai perspektyvi niša Lietuvos verslui

Marius Jokūbaitis, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.09.12 15:07

Dirbtinė, laboratorijoje sukurta mėsa yra viena iš krypčių, kuriomis dirba maisto pramonė kartu su mokslininkais, visgi kol europiečiams ir lietuviams tai nėra itin priimtina, Lietuvos verslo niša galėtų būti augaliniai mėsos pakaitalai – sąlygos tam yra geros, įsitikinęs „Kauno grūdų“ vadovas Andrius Pranckevičius.


Koks maistas bus ateityje ir ar valgysime dirbtinę mėsą? Apie tai Vilniuje vykusioje tradicinėje vadovų konferencijoje „EBIT“ Marius Jokūbaitis kalbino „Kauno grūdų“ direktorių A. Pranckevičių, kurio teigimu, dirbtinės mėsos gamyba vis dar yra apgaubta mitais, tačiau taip yra neatsitiktinai – apie patį procesą išorėje žinoma nedaug.

„Dirbtinė mėsa dar labai apgaubta mitais, pats technologinis procesas, net vizualizacijos proceso, nėra skelbiamos. Kaip žinote, prieš kelis metus sukurtas pirmas dirbtinės mėsos hamburgeris, kuris kainavo labai daug. Bet lyg ir pinga, žadama, kad kainuos žemiau 10-ies eurų. Kol kas jis komercializuotas, aišku, nėra, viskas yra tyrimų ribose. Nors informacija, kaip minėjau, ribota, kiek tenka skaityti, laboratorinė mėsa užauga per 14 dienų, tai labai įdomus faktas, nes net ir trumpiausio ciklo gyvūninė mėsa, sakykime, vištienos broileris, užauga per 40 dienų. Cheminiai, biologiniai procesai įvyksta labai greitai, visiems būtų įdomu – ir mums taip pat – pažiūrėti, kaip jie atrodo, bet kol kas tokios informacijos nėra“, – LRT RADIJUI sakė A. Pranckevičius.

Mėsainis iš laboratorinės mėsos prieš penkmetį įkainotas 250 tūkst. JAV dolerių, vienas iš šios srities pionierių – Utrechto universiteto Nyderlanduose profesorius Markas Postas, lankęsis ir Lietuvoje. Nors dirbtinės mėsos gamyba laikoma perspektyviu būdu ateityje išmaitinti nepritekliuje gyvenančią kai kurių planetos kraštų populiaciją, Vakaruose į tai daug kur tebežiūrima nepatikliai.

„Australijoje prieš keletą metų buvo apklausti Z kartos vartotojai, kurių klausta, ar jie vartotų mėsą iš mėgintuvėlio. Mokslininkų ir verslo atstovų nuostabai, 72 proc. atsakė, kad „ne“, nes psichologiškai vis dar labai sunku tai suvokti“, – pavyzdį pateikė A. Pranckevičius.

Tačiau pokyčiai maisto gamyboje neišvengiami dėl kai kurių iššūkių, mano „Kauno grūdų“ vadovas, iki 2050-ųjų išskiriami keli didžiausi: „Pirmasis yra gyventojų skaičiaus didėjimas mažiausiai iki 10 milijardų. Antras dalykas, tinkamos maisto gamybai žemės ne daugėja, o atvirkščiai – mažėja. Ir tai yra ne tik dirvožemis, saulė, bet ir vanduo, maisto gamyba labiausiai susijusi su vandens buvimu. Ir trečias iššūkis – vis griežtėjantys, ypač Europos Sąjungoje, aplinkosauginiai reikalavimai. Ta misija turės suderinti tuos tris iššūkius, be to, didėjančiame žmonių skaičiuje daugėja tų, kurių pragyvenimo lygis auga, tai reiškia, kad jie valgo vis brangesnius produktus, tame tarpe ir mėsą, pieną, taip toliau. Žemių nedaugėja, be to, dar ir emisijas reikia mažinti“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Vis dėlto tai veikiau ne grėsmė, o galimybė, įsitikinęs pašnekovas: „Ką parodė paskutinieji 20-30 metų, tai labai stipriai augantį efektyvumą ir modernizaciją tiek pirminėje žemės ūkio gamyboje, tiek maisto pramonėje“.

Jau dabar ES galima vadinti „žalia sala“ maisto pramonės srityje, mat į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) čia vartotojai žvelgia gana skeptiškai, o priežiūros institucijos kelia griežtesnius reikalavimus negu, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose.

„Per paskutinius 50 metų augalininkystėje sėklų veislių vystymas labai stipriai padėjo padidinti derlingumą, (...) yra išvedamos vis naujos veislės. ES nėra genetiškai modifikuotų, kitose šalyse, pavyzdžiui, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, yra. Mokslas juda labai sparčiai, pamenu, kai dar buvau moksleivis, 4 tonos ūkyje buvo rekordas ir už tai ūkiai gaudavo didžiausius apdovanojimus, o dabar – 8-9 tonos. (...) GMO klausimas yra kultūrinis ir Europos gyventojams, ypač didžiųjų šalių, tai kol kas yra nepriimtina. Jeigu pamenate, dar JAV prezidento Obamos laikais buvo beveik suderėta Atlanto prekybinė sutartis, buvo likę tik du klausimai iš kelių šimtų, ir vienas iš jų buvo GMO maiste. Taip ir nesugebėta sutarti“, – LRT RADIJUI sakė verslininkas.

Tiesa, yra alternatyva tiek tikrajai, tiek laboratorinei mėsai, tai – mėsa iš augalinio baltymo. A. Pranckevičiaus manymu, tai yra perspektyvi niša Lietuvai – tokiais laikomi produktai, atrodantys kaip mėsa ir turintys jos savybių, tačiau esantys augalinės kilmės. Tai gali būti žirniai, pupos, kviečiai, baltymingos augalinės kultūros, kurios puikiai auga Lietuvoje.

„Būtent čia, mano nuomone, yra labai didelė perspektyva Lietuvai ir Baltijos šalims, kadangi baltyminiai augaliniai produktai, kurie būtų kaip žaliavos, pas mus auga“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, apie trečdalis vartotojų Vakaruose jau įvardijami kaip flexitarians, t.y. sąmoningai kelias dienas per savaitę pasirenkantys nevalgyti mėsos, nors nėra vegetarai ar veganai.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt