Verslas

2021.09.05 17:41

Neturintieji galimybių paso ieško landų nemokamam PGR tyrimui: verslas perspėja – visiškai užkirsti kelią piktnaudžiavimui neįmanoma

Goda Malinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.09.05 17:41

Nemokamas PGR tyrimas norint gauti Europos Sąjungos skaitmeninį COVID-19 pažymėjimą gali tapti nepasiskiepijusių ir nenorinčių mokėti už tyrimą galimybių pasui taikiniu. Sveikatos apsaugos ministerija sako, piktnaudžiavimui žaliuoju pasu kelią turėtų užkirsti pats verslas. Šis tikina, kad papildomas žaliojo paso tikrinimas dar labiau apsunkina darbus.

Prieš skrydį kai kuriems keliautojams reikalingas ir ES skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas. Tačiau žaliasis pasas leidžia ne tik lengviau keliauti užsienyje. Su juo Lietuvoje, kaip ir su galimybių pasu, galima lankytis kavinėse ar restoranuose. Pasak kai kurių verslų, pateikiančių ne galimybių, bet Europos Sąjungos pažymėjimą netrūksta.

„Rodo ir nemažai jį rodo, – sako „Local Pub“ vadovas Vidmantas Čičelis. – Dabar bijau sumeluoti, kiek tiksliai procentaliai... Galime pasakyti, gal kokia 30 proc., galbūt šiek tiek mažiau, bet kas ketvirtas manau, kad rodo tą europinį pasą.“

Pažymėjimą gauti gali ir nepasiskiepijusieji, tačiau atlikusieji PGR tyrimą. Jis Lietuvoje ES COVID-19 pažymėjimui nekainuoja. Tuo metu, norint gauti galimybių pasą, valstybė tyrimo nebefinansuoja. Dabar jo kaina – nuo 40 iki 80 eurų.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, žaliąjį pasą veikloms ir paslaugoms Lietuvoje galima naudoti tik tuo atveju, jeigu žmogus yra paskiepytas arba persirgęs, o pažymėjimas su PGR tyrimo rezultatu Lietuvoje kontaktinėms paslaugoms negalioja.

„Verslai priimdami asmenį su ES skaitmeniniu COVID-19 pažymėjimu turi pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, ar šis dokumentas įrodo vakcinacijos ar persirgimo faktą ir, žinoma, ar dokumentas yra galiojantis“, – tvirtina ministerijos atstovė Aistė Šuksta.

Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad kelią piktnaudžiavimui žaliuoju pasu, kai atlikus PGR tyrimą nemokamai, jis naudojamas ir kontaktinėms paslaugoms gauti, turi užkirsti patys verslai. Tačiau šie sako, klientui pateikiant ES COVID-19 pažymėjimą, tikrinti ar žmogus pasiskiepijo, ar atliko tyrimą, sukelia papildomų sunkumų.

„Dabar yra labai sudėtingas darbas ir mes labai daug laiko [tam skiriame], ir eilės susidaro dažnai, ypač piko metu, dėl to kad tikrinam tą pasą. Ar galimybių paso, ar europinio paso, skenavimas užtrunka labai daug laiko. Jeigu tu kiekvienam dar žiūrėsi datas ir atskirai nagrinėsi... dar išimčių yra krūva – galimybių pasui vienaip, europins kitaip“, – komentuoja V. Čičelis.

Panašią poziciją išsako iš restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė: „Alternatyvų dabar yra daug – gali žmogus ir spausdintą atsinešti, skiepų pasą, ar dar kažkokį kitą dokumentą. Manau, kad tikrai mes turime būti irgi šiek tiek lankstūs, bet tuo pačiu neturėtume apkrauti verslo ir darbuotojų dėl papildomo tikrinimo, gilinimosi ar panašiai.“

Pasak verslų, nuo rugsėjo 13-osios galimybių pasai bus dar atidžiau tikrinami, tačiau pavieniai piktnaudžiavimo atvejai yra neišvengiami ir užtikrinti, kad tokių nebūtų – per sudėtinga.

„Mes prisiimame atsakomybę, kiek verslas yra pajėgus tai daryti, kiek jisai turi kompetencijos ir žmogiškųjų resursų, tačiau ko mes negalime užtikrinti, dėl to mes garsiai sakome, kad mes to nepajėgsim padaryti“, – akcentuoja Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Eglė Ližaitytė.

Statistikos departamento duomenimis, nuo rugpjūčio 16 d. iš viso Lietuvoje atlikta daugiau nei 116 tūkst. mokamų ir nemokamų PGR tyrimų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt