Verslas

2021.09.06 05:30

Vyriausybė nori leisti lošti naudojant banko korteles – lošimo verslo atstovai pritaria, ekspertų nuomonės išsiskiria

Jonas Deveikis, LRT.lt2021.09.06 05:30

Vyriausybė nori leisti lošimo vietose atsiskaityti banko kortelėmis. Lošimo verslo atstovai tokiam siūlymui pritartų ir nors neneigia, kad tai gali paskatinti lošti daugiau, tikina, kad rizikas galima suvaldyti. Savo ruožtu Lošimų priežiūros tarnyba mini užsienio tyrimus, kurie rodo, kad lošimų apimtys gali išaugti.

Jungtinėje Karalystėje nuo praėjusių metų uždrausta naudoti kreditines korteles tiek lošimams internete, tiek antžeminiuose lošimo punktuose, o Lietuva ruošiasi eiti kiek kitu keliu.

Finansų ministerija ruošiasi keisti dabar Lietuvoje galiojančią tvarką, kada lošimo vietose atsiskaityti banko kortele yra uždrausta, ir žada teikti teisės aktų pakeitimų, kurie leistų lošimo namuose atsiskaityti ir banko kortele.

„Šiuo metu yra rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais būtų įtvirtinta galimybė atsiskaityti banko kortele lošimų organizavimo vietoje, siekiant mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikas“, – LRT.lt sako Finansų ministerijos atstovė Gintarė Bazevičiūtė.

G. Bazevičiūtės teigimu, prašymo leisti lošimo vietose atsiskaityti banko kortele Finansų ministerija sulaukė iš rinkos dalyvių. Toks pasiūlymas buvo įvardytas ir 2020 m. atliktame Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo vertinime.

„Finansų ministerija gavo pasiūlymą iš rinkos, tačiau kol kas klausimą komentuoti yra anksti. (...) Iniciatyva taip pat kyla iš 2020 metų Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo vertinimo, ten siūlymas leisti naudoti debeto korteles, siekiant sumažinti grynųjų pinigų kiekį, įvardytas kaip riziką mažinanti priemonė, nes, atsiskaitant kortele, yra operacijų atsekamumas“, – teigia G. Bazevičiūtė.

Ji taip pat teigia, kad visiškai atsisakyti grynųjų pinigų lošimų organizavimo vietose nesvarstoma.

Lietuvos lošimų verslo asociacija: tokiam siūlymui pritartume

Lietuvos lošimų verslo asociacijos direktorius, lobistas Mantas Zakarka teigia, kad asociacija yra bendravusi su valdžios atstovais dėl galimybės leisti lošimo vietose atsiskaityti banko kortelėmis, ir tikina, kad tokiam siūlymui pritartų.

„Tokiam siūlymui mes irgi pritartume, nes tai palengvintų veiklą bendrovėms ir dar labiau prisidėtų prie didesnio skaidrumo, kuris šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms yra būtinas. Taip pat manau, kad tokia praktika tam tikrais atvejais būtų patogesnė ir šios pramogos vartotojui“, – mano lošimų verslo atstovas.

Jo teigimu, rizikų, kad žmonės pradės lošti daugiau, gali būti, tačiau jis akcentuoja, kad per pandemiją antžeminių lošimo vietų pajamos dėl uždarymo smuko apie 80 proc. ir dar nėra atsistačiusios. Be to, ir užsienyje, anot M. Zakarkos, atsiranda vis daugiau šalių, kur lošimų vietose leidžiama atsiskaityti banko kortelėmis.

„Keičiantis visuomenei, skaitmenizuojant procesus, atsiranda poreikis atsiskaityti ir banko kortele. Kita vertus, daugelyje Europos šalių vyrauja tokia praktika, tačiau yra nustatomi tam tikri atsiskaitymo limitai. Negalima sakyti, kad žmonės prasiloš, nes yra daug kontrolės priemonių, kad taip neįvyktų.

Be to, šiais laikais kone kiekvienas turi mobiliąją banko programėlę, gali per kelias sekundes pažiūrėti savo sąskaitos likutį. Tai yra lygiai tas pats, kas atsidaryti ir pasižiūrėti, kiek pinigų yra piniginėje. Ar vien tik galimybės sudarymas padidina riziką? Gal kiek ir padidina, tačiau yra aibė priemonių, kaip tas rizikas valdyti“, – sako lošimo verslo atstovas.

Paklaustas, ar lošimo bendrovės susiduria su pinigų plovimo atvejais, M. Zakarka teigė, kad tokių bandymų gali būti.

„Azartinių lošimų bendrovės turi vidines taisykles ir stebėjimo sistemas, kurios seka, kokius veiksmus atlieka klientai. Be to, įstatymas griežtai reglamentuoja, nuo kokių sumų lošimų organizatoriai privalo įjungti papildomos kontrolės sistemas. Lošimų organizatoriai lygiai taip pat, kaip ir kitos finansų įstaigos, turi atskirą vietą pinigų plovimo prevencijos įstatymui ir ten tikrai yra daug griežtesni reikalavimai ir kontrolė. Ar pasitaiko pinigų plovimo atvejų? Pastaruoju metu viešai nuskambėjusių pradėtų tyrimų nebuvo fiksuota. Tačiau bandymų visada gali būti“, – sako jis.

Lošimų priežiūros tarnyba: užsienio tyrimai rodo, kad tai gali skatinti lošimą

Lošimų priežiūros tarnybos atstovė Sandra Vitkevičiūtė tikina, kad vienareikšmiškai atsakyti, ar leidimas lošimų vietose atsiskaityti banko korte neskatintų daugiau lošti ir pralošti, yra sunku.

„Kai kurios Europos šalys (Didžioji Britanija, Airija) uždraudė atsiskaityti už lošimus naudoti kreditines banko korteles“, – pažymi S. Vitkevičiūtė.

Ji teigia, kad minėtose šalyse atlikti tyrimai ar visuomenės apklausos rodo, kad galimybė atsiskaityti banko kortelėmis galimai skatina išleisti daugiau pinigų lošimams.

„Tačiau Lietuvoje tokių tyrimų nėra atlikta“, – sako ji.

G. Navaitis: čia nematau problemos

Psichologas, profesorius, tyrinėjantis azartinių lošimų sritį, Gediminas Navaitis sako problemų dėl leidimo atsiskaityti banko kortele lošimo vietose neįžvelgiantis, jis tikina, kad taip būtų suvienodintos verslo sąlygos.

„Vienas atskiras veiksmas, ar tai reklamos draudimas, ar leidimas, apribojimai nuo lošimų ir panašiai, nei sukelia problemą, nei ją išsprendžia. Konkrečiai šiuo atveju sprendimas, mano požiūriu, yra pagrįstas. Per pandemiją antžeminės lošimo vietos ilgą laiką buvo uždarytos, todėl lošimai kėlėsi į internetą, ten jų sparčiai daugėja. Internete juk yra lošiama naudojantis internetinio banko galimybėmis. Tuomet kyla klausimas, kodėl reikia smaugti antžeminius lošimus, jeigu jie keliasi į internetą.

Yra kita problema – didžioji dalis internetinių lošimo bendrovių yra nelietuviškų įmonių. Turime situaciją, kada pinigai išeina iš Lietuvos, o problemos lieka čia. Jeigu žmonės loštų antžeminėse lošimo vietose, tai problemos liktų Lietuvoje, bet ir pinigai liktų Lietuvoje. (...) Be to, tai yra verslo sąlygų sulyginimas. Kuo mažiau išimčių, tuo lengvesnė kontrolė“, – sako profesorius G. Navaitis.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog, prieš priimant su lošimu susijusius sprendimus, reikėtų atlikti tyrimus, ar lietuviai daug lošia, tačiau tokių tyrimų trūksta arba jie yra seni, todėl vadovaujamasi tik nuomonėmis.

Vis dėlto profesorius tikina, kad kenčiančiųjų nuo lošimo priklausomybės šalyje nėra daug: „Lietuvoje yra apie 18 tūkst. asmenų, kurie pateikė prašymus neleisti jiems lošti. Atrodytų, kad tai didelis skaičius, tačiau šie žmonės neblogai valdo priklausomybę, supratę, kad jiems reikia pagalbos, jie priėmė atitinkamą sprendimą.

Valstybinės ligonių kasos duomenys taip pat rodo, kad nuo lošimo priklausomybės per metus gydosi 50–60 žmonių. Tai yra itin reta liga. Be to, daugeliui asmenų, turinčių priklausomybę nuo lošimo, tai yra gretutinė liga ir tokie asmenys turi kitų priklausomybių, serga neuroze, depresija ar kita liga“, – aiškina G. Navaitis.

FNTT: pinigų plovimo atvejų lošimo vietose mažėja

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) atstovas Tomas Šiuškus sako, kad kiekvienais metais iš lošimų sektoriaus bendrovių gaunama vis mažiau pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius.

Pavyzdžiui, 2016 m. gauti 56 pranešimai, 2017 m. – 47, 2018 m. – 35, 2019 m. – 8, 2020 m. – 19, o 2021 m. – 4.

„Iš viso – 30 pranešimų per daugiau nei 2 metus. Iš jų 19 tyrimų yra nutraukti, 4 perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2 pranešimai perduoti FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnams, o likę 5 – nagrinėjami“, – sako T. Šiuškus.

Paklaustas, kokios sukčiavimo schemos yra naudojamos lošimo įstaigos siekiant plauti pinigus, jis teigė, kad vienas iš būdų – kada lošimo bendrovių klientai keičia turimus grynuosius pinigus į lošimų žetonus, o vėliau, nedalyvaudami lošime arba dalyvaudami tik su mažomis sumomis, keičia žetonus į grynuosius pinigus.

Tačiau pasitaiko ir kitokių sukčiavimo būdų. Pavyzdžiui, asmenys įsigyja lošti reikalingas priemones, prašo išrašyti šių priemonių įsigijimo sąskaitas faktūras, o vėliau, beveik nedalyvaudami lošime, prašo išmokėti laimėjimus. Įtariama, kad šiuo tikslu sukuriamos sąskaitos faktūros, fiktyviai pagrindžiančios išlaidas lošti reikalingoms priemonėms įsigyti, ir tokiu būdu vengiama sumokėti gyventojų pajamų mokestį nuo laimėtos sumos, aiškina FNTT atstovas.

„Yra tokių situacijų, kai vienas asmuo sukuria kelias skirtingas lošimų paskyras. Lošimų namuose lošia vienas asmuo, o lošimo žetonus perka ir laimėjimus pasiima jau kitas asmuo. Laimėtus žetonus pasidalija ir į grynuosius pinigus keičia abu asmenys, tikėtina, taip siekdami išvengti mokesčių.

Galiausiai lošimų laimėjimų sumos yra skaidomos taip, jog jų suma neviršytų 1 tūkst. eurų. Įtariama, kad tokiu būdu siekiama išvengti laimėjimų įtraukimo į operacijų, apie kurias lošimus organizuojanti bendrovė privalo pranešti mokesčių administratoriui, sąrašą“, – pavyzdžių, kaip lošimų namuose yra plaunami pinigai arba vengiami mokėti mokesčiai, pateikia T. Šiuškus.

Priklausomybei gydyti – valstybės pinigai

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Lietuvoje per metus yra gydoma 50–60 žmonių, kuriems yra nustatoma priklausomybė nuo lošimų.

Gydant nuo šios ligos apskaitomos pirminio lygio konsultacijos, antrinio lygio specialistų konsultacijos, stacionarinio gydymo paslaugos, kai diagnozė nurodoma kaip pagrindinė ir kai diagnozė nurodoma kaip gretutinė. Pagal VLK duomenis, 2015 metais tokiam gydymui iš viso išleista 45,4 tūkst. eurų, 2016 m. – 33 tūkst. eurų, 2017 m. – 41,6 tūkst. eurų, 2018 m. – 50,3 tūkst. eurų, 2019 m. – 50,5 tūkst. eurų. 2020 m. (per 1–9 mėn.) – 16 tūkst. eurų.

Tačiau VLK atstovas Rimantas Zagrebajevas tikina, kad tokie skaičiai jokiu būdu neatspindi visų valstybės viešųjų bei privačių finansinių išlaidų priklausomybių nuo lošimų sveikatos priežiūrai.

R. Zagrebajevo teigimu, privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetas yra tik vienas iš finansavimo šaltinių (ir ne pagrindinis), iš kurių apmokamos šiems pacientams suteiktos paslaugos.

„Svarbu pažymėti, kad psichologai ir gydytojai psichiatrai rekomenduoja plačiau žiūrėti į asmenų, priklausomų nuo azartinių lošimų, gydymą, nes kartu su problemine ar patologine priklausomybe šie pacientai gydomi ir dėl gretutinių psichikos bei elgesio sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimas, obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Šaltiniai taip pat nurodo su priklausomybėmis susijusius sveikatos sutrikimus, tokius kaip nemiga, traumos, nerimas, ir jų pasekmes paciento sveikatai. Pavyzdžiui: sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos visuomenės sveikatos biuruose, apmokamos iš savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto, Respublikiniame priklausomybės ligų centre pacientams suteiktos paslaugos (tarp jų – ir priklausomybių gydymo) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, o štai psichikos sveikatos centrų, greitosios medicinos pagalbos, specializuotų asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientams suteiktos ambulatorinės ir stacionarinės paslaugas apmokamos iš PSDF biudžeto.

Be to, šiems pacientams nemokamai arba mokamai teikiamos ir anoniminės paslaugos, kurios taip pat numatytos teisės aktais. Mokamos anoniminės paslaugos apmokamos iš privačių asmens lėšų. Visas šių teikiamų paslaugų spektras neatsispindi VLK valdomų informacinių sistemų kaupiamoje ir tvarkomoje informacijoje“, – pažymi R. Zagrebajevas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad PSDF biudžeto lėšos pagal Lietuvos Respublikos 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatytus išlaidų straipsnius yra skirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir kitoms išlaidoms apmokėti, bet jos nėra skirtos atskiroms ligoms ar sveikatos sutrikimams gydyti. Tai reiškia, kad statistikoje neatsispindi kompensuojamųjų ir kt. vaistų vartojimas ir apmokėjimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt