Verslas

2021.08.31 22:00

Ekonomistas apie „karantininę“ paramą: valstybės paskolos duobėje esančioms įmonėms gali baigtis rimtais nuostoliais

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.31 22:00

Baigiasi karantino parama. Ekonomistai sako, ji išties gelbėjo ūkį, bet dabar jis auga, todėl toliau skirti šimtamilijonines sumas visiems nėra būtinybės, išskyrus kelis labiausiai nukentėjusius sektorius. Bet per karantiną valstybė prisiėmė naują riziką – brangiau nei bankai, skolina įmonėms, kurios iki koronaviruso buvo stabilios ir sėkmingos, tačiau dabar finansavimo negauna iš niekur kitur. Analitikų teigimu, tai gali baigtis nuostoliais ir tuo, kad atsiras daugiau valstybinių įmonių.

Bendrovė „Enerstena“ anksčiau buvo apdovanota už tvarią plėtrą. Įvertinimą jos vadovas atsiėmė iš Švedijos karaliaus ir Lietuvos prezidentės rankų. Dabar biomasės katilines gaminanti bendrovių grupė bankrutuoja. Nepadėjo nei milijoninė paskola iš valstybės įkurto fondo. „Enerstenos grupė“ – pirmoji, gavusi tokią paskolą mainais už grupės obligacijas – maždaug 6,5 mln. eurų.

„Mūsų kaina finansavimo, nenoriu nieko išgąsdinti, bet jinai brangesnė negu bankų. Na, ir valstybė, kai įsteigė šitą fondą, sąmoningą sprendimą priėmė, kad kredituos rizikingas įmones. Įmones, kurių bankai nenori“, – sako Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas.

Panorama. Afganistaną palikus paskutiniam JAV kariui, Talibanas švenčia sugrįžimą ir pergalę

Fondo valdymo bendrovės vadovas sako, „Enerstena“ stipri ir perspektyvi, bet baigti plėtrą užsienyje per karantinus tapo neįmanoma. Fondas iš viso išpirks maždaug 3-ijų dešimčių įmonių obligacijas, tarp jų – dviejų viešbučių – „Kempinski“ ir „Radisson Blu Royal Astoria“ – valdytojų.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas tikina – šis fondas yra rizikingas valstybei dėl to, kad gali sukelti rimtų nuostolių. Ir tai, anot jo, jau iš dalies pasitvirtino.

„Tai yra pirmoji investicija į „Enerstenos“ grupę – galimai tą teks nurašyti. Kitas dalykas, tokie fondai veikia pasaulyje, jie yra galimi ir reikalingi. Tačiau būdas, kaip yra remiamas verslas, turėtų būti būtent per obligacijas, per skolos davimą, bet neturėtų būti galimybės perimti įmonės kapitalą. Nes tokiu atveju gali susidaryti rizikos, kad Lietuva tiesiog turės papildomų valstybinių įmonių“, – sako finansų analitikas.

Fondas planuoja įmonių obligacijas parduoti rinkoje, tik esą lauks palankaus meto, kad valstybei eitų iš to uždirbti. Analitiko teigimu, bankrutuojantys verslai vargiai domins investuotojus.

Fondas sako, paskolintas sumas tikimasi atgauti per 2-3 metus. Gamintojų, vartotojų ir investuotojų pasitikėjimas ekonomika padidėjo, ūkis auga – per ketvirtį procentu, per metus – 9-iais.

Ekonomistai sako, nėra pagrindo toliau tęsti per karantiną įvestą skatinimą.

„Sumažės tas stimulas, teikiamas iš paramos. Bet, kita vertus, ta jau anksčiau suteikta parama tikrai nemažą paskatą suteikė ekonomikai ir, jeigu dabar, apie rizikas kalbant, jau pasigirsta ne tik ekonomikos nuosmukio, bet ir ekonomikos perkaitimo alternatyva, tai tikėtina, kad tas paramos nutraukimas tikrai yra racionalus“, – teigia Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tamoševičienė.

Tačiau sutariama, kad maitinimo, apgyvendinimo, pasilinksminimo sektoriams tebėra sunku. Jiems karantino paramą, dalis analitikų svarsto, reiktų pratęsti. O baigiasi ji šiandien, rugpjūčio 31 dieną, – darbo paieškos išmokos, subsidijos už prastovas ir po prastovų, taip pat laikas susitarti su Mokesčių inspekcija, kad ši leistų išdėlioti mokesčių mokėjimą. Su „Sodra“ tam laikas jau pasibaigęs.

Nepriemoka Mokesčių inspekcijai – daugiau nei milijardas eurų. „Sodrai“ – 260 mln. eurų.

Iki pandemijos Mokesčių inspekcija ir „Sodra“ buvo pusės visų bankrotų iškėlimo iniciatorės.

„Krizės pradžioje didieji analitikai teigė, kad 30 proc. įmonių žlugs. Krizės viduryje pasakė, kad, reiškia, žlugs 30 proc. atskirų sektorių įmonių. Ne taip seniai šių metų pradžioje didieji analitikai sakė, kad žlugs 30 proc. nepasiruošusių atskirų sričių įmonių. Formuluotė ir apibrėžimas sudėtingėja“, – teigia „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.

Spalį bankrotų esą gali padaugėti, bet vis tiek ne tiek, kiek jų būdavo iki pandemijos, įprastais metais. Tada būdavo apie du tūkstančiai. Dabar vadinamuosius ankstyvojo nemokumo perspėjimus kol kas gavusios mažiau nei 200 įmonių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.