Verslas

2021.08.31 10:52

SEB piešia naują ekonomikos paveikslą: atlyginimai šiemet augs beveik 10 proc., nedarbas mažės

atnaujinta 11.14
Jonas Deveikis, LRT.lt2021.08.31 10:52

Bankas SEB nuo 4,6 proc. iki 4,3 proc. sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę, tačiau situacija darbo rinkoje turėtų gerėti. Nedarbas mažės iki 7,2 proc., o vidutinis atlyginimas augs 9,5 proc. Visgi atlyginimai augs lėčiau nei būsto kainos, tad nekilnojamojo turto įperkamumas mažės.

Kitąmet Lietuvos BVP turėtų siekti 3,6 proc., o 2023 m. – 3,3 proc., prognozuoja bankas SEB.

Tuo metu euro zonos BVP augimas 2021 m. sieks 4,6 proc. Estijoje BVP 2021 m. turėtų augti net 6,6 proc., o 2022 m. – 4,5 proc. Latvijoje atitinkamai 4,3 ir 5,2 proc.

„Estai žingsniuoja priekyje ir šiuo metu yra pirma Europos Sąjungos šalis pagal atsigavimo tempą nuo pandemijos. Lietuva yra antra, kas irgi yra neblogai. Galima pastebėti, kad mes 0,3 proc. punkto sumažinome ekonomikos augimą, tačiau tai yra minimalus pokytis, kurio sureikšminti nereikėtų“, – sako SEB vyriausiasis ekonomistas T. Povilauskas.

„Vienintelis klausimas lieka dėl ketvirtojo ketvirčio. Darome prielaidą, kad ribojimų bus šiek tiek daugiau nei yra dabar, bet manome, kad jų bus mažiau nei prieš metus ir nuo gruodžio visiškai neužsidarysime“, – pridūrė jis.

Tiesa, T. Povilauskas pažymi, kad prognozes gali pakoreguoti ekonominiai santykiai su Baltarusija.

„Kol kas savo prognozėje vertiname tik galimą paslaugų eksporto sumažėjimą į Baltarusiją. Bet turime vertinti ir radikalius scenarijus. Jeigu visiškai nutrūktų prekių ir paslaugų eksportas bei importas su Baltarusija, tai kalbame apie dydžius, kurie yra iki 2 proc. BVP. Visgi net ir tokie skaičiai nėra per daug radikalūs, kad pakeistų mūsų ekonomikos kryptį“, – sako jis.

Būsto kainos per metus augo apie 15 proc.

Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto (NT) rinką banko SEB vyriausiasis ekonomistas pastebi, kad būsto kainos per metus augo apie 15 proc.

„Tikėjomės, kad vasara bus ramesnė, ji ir buvo ramesnė. Visgi kainos stabiliai judėjo į viršų ir metų viduryje jos buvo apie 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tai ženklas, kad rinka yra aktyvi“, – sako jis.

Vertinant būsto kainų ir metinių pajamų santykį ES sostinėse 2021 m. I ketv., galima pastebėti, kad Vilnius pagal būsto įperkamumą tarp visų ES šalių rikiuojasi per vidurį. Būsto kainų ir metinių pajamų santykis sostinėje siekia 12,2 proc. Didžiausias įvertis fiksuotas Paryžiuje ir Prahoje, kur siekia 26,3 ir 23,1 proc., o mažiausias Atėnuose ir Briuselyje – 7,8 ir 6,9 proc.

Visgi T. Povilauskas ragina padėties nedramatizuoti ir tikina, kad NT rinkos stabdyti dar nereikia.

„Kalbat apie Lietuvą, tai iki 2021 m. būsto kainos augo lėčiau nei atlyginimai ir šie metai yra pirmieji, kada būsto kainos auga sparčiau nei atlyginimai. Jeigu II ketv. 2021 m. būsto kainos augo apie 15 proc., tai vidutinis darbo užmokestis 12 proc. Skirtumas yra vos 3 proc. Todėl dramatizuoti padėties, kad būstas nėra įperkamas, ar kad reikia stabdyti NT rinką, apie tai kalbėti dar per anksti.

Kas yra akivaizdu, kad tendencijos prastėti būsto įperkamumui yra palankios. Atsiranda pasiūlos problemos, auga statybų kaštai, yra darbuotojų trūkumas, o paklausa išlieka stipri. Dėl to žiūrint į ateitį tikėtina, kad būsto kainų augimas išliks stiprus“, – mano ekonomistas.

Būsto pasiūlos padidėjimas galėtų pristabdyti NT kainų augimą, tačiau naujausi duomenys rodo, kad pradėtų statyti būstų skaičius Vilniaus mieste ir rajone buvo mažiausiais per pastaruosius 3 ketvirčius.

„NT vystytojai žada rugsėji pasiūlyti daug naujų projektų, tad telieka laukti“, – sako T. Povilauskas.

Darbo rinkoje padėtis gerėja

Anot SEB ekonomistų, situacija darbo rinkoje toliau gerėja, todėl nedarbo lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet turėtų sumažėti iki 7,2 proc., 2022 m. – iki 6,6 proc., 2023 m. – 6,2 proc.

„Darbo rinkoje padėtis gerėja ir didelių pokyčių nėra. Darbuotojų skaičius yra stabiliai augantis ir birželio pabaigoje dirbančiųjų skaičius buvo netgi didesnis nei prieš pandemiją. 2019 m. birželį darbuotojų skaičius Lietuvoje siekė 1,267 tūkst., o 2021 m. birželį – 1,305 tūkst.“, – teigia T. Povilauskas.

Jis išskiria ir kitą tendenciją – šalyje yra didelis laisvų darbo vietų skaičius.

„Labiausiai laisvų darbo vietų skaičius šiais metais išaugo transporto ir saugojimo sektoriuje, aptarnavimo veikloje ir IT sektoriuje. Transporto sektoriuje kalbame apie tai, kad lietuviai vis mažiau nori dirbti vilkikų vairuotojais. Administracinėje ir aptarnavimo veikloje atlyginimai yra pakankamai maži, taigi galima manyti, kad žmonės nenori dirbti. IT sektoriuje vyrauja problema, kad kompetencijos nėra tokios, kad būtų tiek darbuotojų, kurie patenkintų paklausą“, – kodėl šalyje yra daug laisvų darbo vietų aiškina ekonomistas.

Vidutinis atlyginimas šiemet turėtų augti 9,5 proc., 2022 m. – 7,5 proc., o 2023 m. – 6,5 proc.

„Vidutinis darbo užmokestis antrąjį šių metų ketvirtį buvo 11,8 proc. didesnis nei prieš metus. Labiausiai atlyginimai augo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, nes praėjusiais metais jie buvo kritę“, – pažymi T. Povilauskas.

2021 m. II ketv. lyginant su 2019 m. II ketv., vidutinis darbo užmokestis maitinimo sektoriuje augo 19,6 proc., sveikatos priežiūroje – 16,8 proc., profesinėje ir mokslinėje veikloje – 15,7 proc., švietime – 15,4 proc., NT veikloje – 13,6 proc., prekyboje – 13,6 proc.

Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 3,4 proc., kitąmet padidės iki 3,5 procento, o 2023 m. – 2,3 proc.

„Pusę metinės infliacijos lemia energetiniai ištekliai. (…) Reikia pastebėti, kad jeigu mes eliminuotume energetikos išteklius ir maisto kainas, tai grynoji infliacija būtų stabili. (...) Visgi vakar gavome labai neraminančius duomenis, kurie rodo, kad šių metų infliacija gali būti didesnė negu mes prognozuojame“, – sako T. Povilauskas.

Gyventojų skaičius mažėja

T. Povilauskas pažymi, kad šiemet legaliai gyvenančių užsieniečių Lietuvoje skaičius augo lėčiau ir per pusmetį padidėjo 4 tūkst., nuo 87,3 iki 91,4 tūkst.

„Tai galbūt susiję su tam tikruose sektoriuose vykdoma valstybės politika. Tačiau klausimas, kiek ji yra adekvati, kai ribojama galimybė netrukdomai įdarbinti užsieniečius“, – svarsto ekonomistas.

Tai pat neramina tendencija, jog didėja neigiamas santykis tarp gimusių ir mirusių asmenų.

„Šių metų pirmąjį pusmetį buvo labai didelis neigiamas santykis tarp gimusių ir mirusių asmenų. Koronavirusas daro savo ir matome, kad mirė 5 tūkst. daugiau žmonių negu gimė“, – pažymi T. Povilauskas.

Labiausiai šią tendenciją jaučia šalies regionai, kur gyventojų skaičius toliau mažėja.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt